christian science monitor

 Ukraina pravedė Europai gerą demokratijos pamoką, teigiama prezidento rinkimų komentaruose Vakarų spaudoje. Ukrainiečiai balsavo už judėjimą į vakarus, tačiau kokį lyderį jie išsirinko? Gudrų oligarhą ir prisitaikėlį, teigia „Le Monde“. P. Porošenka įkūnija tipinius Ukrainos politikos bruožus, kuriuose visuomeniniai ir asmeniniai interesai neatskiriami vienas nuo kito.

JAV kariuomenėje buvo išplatintos suvestinės, neskirtos plačiajai visuomenei, pagal kurias po 10 metų karinių veiksmų vis daugiau kariškių laiko save girtuokliais. Ryšium su tuo JAV jūrų pėstininkų vadovybė pareiškė įvedanti naujas griežtas priemones: kariškiai, kurių kraujyje tarnybinių pareigų vykdymo metu alkoholio kiekis sudarys 0,01 proc.

JAV ir Pakistano santykiams visiškai pašlijus, JAV ir jų sąjungininkų Afganistane aprūpinimo srautas vis labiau kreipiamas šiauriniu maršrutu. Į šį maršrutą patenka ir Baltijos šalys. 2009 metais maždaug 90 proc. tiekimų kariams Afganistane ėjo per Pakistaną ir jo uostą Karačį. Dabar 40 proc. kariuomenei Afganistane siunčiamų krovinių eina per vadinamąjį Šiaurės skirstymo tinklą, kuris apima Baltijos valstybes, Rusiją ir kitas buvusias sovietų respublikas.

Izraelis turi pakankamai išteklių pulti Irano branduolinius objektus, tačiau tokia operacija būtų labai kompleksiška ir politiškai rizikinga, rašo „Christian Science Monitor“. Ar gali Izraelis atakuoti Iraną? Trumpas atsakymas būtų taip, tačiau veikiausiai Izraeliui nepavyktų sunaikinti visų Irano branduolinių objektų, o tai sukeltų riziką, kad Izraelio užnugaryje lieka dar aršesnis ir dar labiau jo nekenčiantis priešas. Iranas teigia, kad jo branduolinė programa yra taiki.

Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconis šią savaitę sukėlė dar vieną skandalą, kai savo rėmėjams eilinį kartą ėmė kalbėti apie JAV prezidento Baracko Obamos įdegį. Šįkart premjerui užkliuvo ir pirmoji JAV dama Michelle Obama, kuri, anot S. Berlusconio, eina kartu su savo vyru degintis į paplūdimį ir gali taip pat pasigirti puikiu odos įdegiu. Tačiau tokie S. Berlusconio išsišokimai jau nieko nebestebina.

Tradicinė spauda visame pasaulyje išgyvena ne pačius geriausius laikus. Ekonomikos krizė parodė, kad periodiniai spaudiniai nebegali išsilaikyti vien iš reklamos užsakovų pinigų. Išeitis – mesti iššūkį mitui apie „nemokamą“ informaciją internete. Buvęs JAV naujienų žurnalo „Time“ redaktoriaus pavaduotojas Walteris Isaacsonas neslepia susirūpinimo dėl krizės, kuri, pasak jo, yra apėmusi viso pasaulio spaudą.

Tradicinė spauda visame pasaulyje išgyvena ne pačius geriausius laikus. Ekonomikos krizė parodė, kad periodiniai spaudiniai nebegali išsilaikyti vien iš reklamos užsakovų pinigų. Išeitis - mesti iššūkį mitui apie „nemokamą“ informaciją internete. Buvęs JAV naujienų žurnalo „Time“ redaktoriaus pavaduotojas Walteris Isaacsonas neslepia susirūpinimo dėl krizės, kuri, pasak jo, yra apėmusi viso pasaulio spaudą.

„Christian Science Monitor“ taps pirmuoju nacionaliniu JAV dienraščiu, kuris savo turinį skelbs tik internete. Sprendimą atsisakyti popierinės laikraščio versijos lėmė mažėjantys pardavimai bei pastoviai augantis krikščioniškojo laikraščio tinklapio populiarumas.

Kai šių metų gegužės viduryje minint Izraelio 60-metį JAV prezidentas George‘as W. Bushas sakė kalbą Izraelio parlamente, joje, be viso kito, išdėstė savo viziją, kaip Artimieji Rytai atrodys po 60 metų. Pasak dabartinio Jungtinių Valstijų prezidento, Izraelis tada minės 120-ąsias savo įkūrimo metines, palestiniečiai turės tėvynę, žmonės visame regione gyvens laisvose ir nepriklausomose visuomenėse, o Iranas ir Sirija bus taikios valstybės.

Ar iš tikrųjų „Google“ karta stipriai skiriasi nuo mūsų? Ar iš tiesų vadinamoji „Google“ karta – vaikai, gimę po 1993 m. – stipriai skiriasi nuo mūsų? Ar tiesa, kad dar gulėdami lopšyje jie siekia kompiuterio pelės ir demonstruoja instinktyvų gebėjimą orientuotis internete ir greitai rasti reikiamus atsakymus? Pasirodo, jaunieji interneto vartotojai nuo suaugusiųjų skiriasi anaiptol ne taip, kaip būtų galima pamanyti, teigia JAV dienraštis „Christian Science Monitor“. Sausio mėnesį atliktas ...

Lenkijos premjero D. Tusko pastangos pagerinti santykius su Rusija kol kas nėra sėkmingos. Dar nebuvo taip prieštaringai vertinamo ir neparuošto Lenkijos pareigūno vizito į Maskvą, kaip vasario 8 d. įvyksianti premjero Donaldo Tusko kelionė į Rusiją. Ko gero, pozicijos nesiderintos nė vienu derybų su V.Putinu klausimu. Turint galvoje, kad po prezidento rinkimų dabartinis Rusijos vadovas ketina perimti premjero postą, šis vizitas Lenkijai daug ką reiškia.

Katalikybė ir islamas turi daug ką bendra, įskaitant tvirtą tikėjimą pamatinėmis tiesomis, tarp kurių – Dievo buvimas. Yra ir kitų to bendrumo aspektų, į kuriuos dėmesį atkreipia dienraščio „Christian Science Monitor“ bendradarbis Peteris Fordas šiame reportaže iš Paryžiaus. Įdomi ir, mano manymu, įsidėmėtina mintis – karštas religingumas ne visada turi vesti prie fanatizmo, ekstremizmo, terorizmo. Ne visi katalikai – inkvizitoriai, ne visi musulmonai – bin ladenai.

Ar klaidai skelbti reikia „žodžio laisvės“? Iki XIX amžiaus Katalikų Bažnyčia sakydavo aiškų „ne“, kol XX a. antroje pusėje nepasidavė iš dalies modernios visuomenės spaudimui ir Vatikano II Susirinkime neatrado savo pačios viduje visada slypėjusio laisvo apsisprendimo už tiesą grūdelio.

Ar Amerika pajėgi vykdyti protingą užsienio politiką? Nepriklausomo dienraščio „Christian Science Monitor“ redaktoriai įsitikinę, kad taip – ir būtent labai konkrečiu ir sudėtingu Kazachstano atveju. Gal čia amerikiečių jėga pasireikš racionaliau negu Irake? Tuo norisi tikėti, kadangi nuo poslinkių Vidurio Azijoje, kur vėl stiprėja Rusijos jėgos struktūrų įtaka, nelieka visiškai nuošalyje ir Lietuva.

Tikroje demokratijoje esama rizikos, kad rinkimus gali laimėti ir nedemokratiškos jėgos. Tai demokratijos bičiuliams tampa dilema: jeigu uždrausi toms jėgoms balotiruotis, susiaurinsi demokratinį pasirinkimą; jeigu plačiai joms atversi vartus, gali pražudyti pačią demokratiją. Kita vertus, rinkimus laimėjusios nedemokratinės jėgos kartais tampa nuosaikesnės, nes ta kryptimi jas spaudžia pilietinė visuomenė.

Viena iš JAV dienraščio „Christian Science Monitor“ tendencijų – akcentuoti tai, kas pozityvu ir vengti skandalų bei sensacijų. Į šį toną visiškai pataiko ir žurnalisto veterano Michaelo Barone’o straipsnis, o ir šiaip amerikiečiams (ne tik šiam laikraščiui) yra būdingiau ieškoti ir rasti šviesių gyvenimo pusių nei verkšlenti ir liūdėti dėl tamsių.