Ar iš tikrųjų „Google“ karta stipriai skiriasi nuo mūsų?
Ar iš tiesų vadinamoji „Google“ karta – vaikai, gimę po 1993 m. – stipriai skiriasi nuo mūsų? Ar tiesa, kad dar gulėdami lopšyje jie siekia kompiuterio pelės ir demonstruoja instinktyvų gebėjimą orientuotis internete ir greitai rasti reikiamus atsakymus? Pasirodo, jaunieji interneto vartotojai nuo suaugusiųjų skiriasi anaiptol ne taip, kaip būtų galima pamanyti, teigia JAV dienraštis „Christian Science Monitor“.
Sausio mėnesį atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo angliškai kalbantis Vakarų šalių jaunimas, išsklaidė daugelį mitų apie jaunosios kartos ir naujųjų technologijų tarpusavio santykius. Pavyzdžiui, ar tiesa, kad „Google“ karta geriau už suaugusiuosius išmano visokiausius skaitmeninius triukus? Pasirodo, iš dalies taip, tačiau vyresniojo amžiaus vartotojai sparčiai juos vejasi, teigiama Britų bibliotekos finansuoto tyrimo išvadose. „Dauguma jaunuolių naudojasi kur kas paprastesnėmis priemonėmis, nei priimta manyti“, - tvirtina tyrimo autoriai.
Ar tikrai jaunimas yra įvaldęs gebėjimą vienu metu vykdyti kelias užduotis, tai yra, tuo pat metu gali sutelkti dėmesį į du, tris ar daugiau darbų? „Įtikinamų tokio sugebėjimo įrodymų nėra“, - teigiama išvadose. Ar jaunoji karta pirmenybę teikia vizualinei informacijai, o ne tekstui? „Iš esmės taip, tačiau tekstas jiems taip pat labai svarbus“, – tvirtina specialistai. O ar iš tiesų jie nemoka laukti ir nori, kad informacijos užklausos būtų atliekamos nedelsiant? „Ne, - teigia tyrimo autoriai. – Nėra patikimų įrodymų, kad šiuo požiūriu jaunimas yra nekantresnis už suaugusiuosius“.
Ir nors jaunuoliai bendraudami savo bendraamžių nuomonę gali vertinti labiau, nei vyresniųjų, tai netaikytina mokymuisi, pastebi dienraštis. „Mes manome, kad tai mitas, – sako specialistai. –Mokytojų, artimųjų nuomonė ar iš vadovėlių pasisemtos žinios paprastai vertinamos labiau už informaciją iš interneto“.
Kaip bebūtų, tačiau naudojimasis „Google“, „Yahoo!” bei kitomis interneto paieškos sistemomis ir besimokančius, ir suaugusiuosius paverčia paviršutiniškesnius. Jie peržiūri tik dalį informacijos – antraštes, turinį, anotacijas – tačiau retai kada „kasa“ giliau. Tai tinka greitosiomis susipažinti su tam tikrais dalykais, tačiau studentai privalo mokėti rimtai juos išnagrinėti, įvertinti įvairius niuansus ir aplinkybes, jei tik nori išmokti galvoti savo galva, teigia dienraštis.
Nors studentai paprastai demonstruoja aukštą kompiuterinio raštingumo lygį, jų „informacinis raštingumas“ – mokėjimas rasti ir perimti kokybišką informaciją – dažniausiai nepakankamas, atskleidė tyrimas. Jaunimas per mažai laiko skiria internete rastų duomenų apmąstymui. Todėl, pasak specialistų, jaunuolius reikia mokyti įdėmiau vertinti rastos informacijos tikslumą, patikimumą ir reikšmingumą
Siekiant šio tikslo bibliotekoms teks pasidarbuoti gerinant savo įvaizdį, rašo „Christian Science Monitor“. Moksleiviai dažnai jas laiko knygų sandėliavimo įstaigomis, o ne šiuolaikinėmis technologijomis paremtais informacijos resursais.
Taip mano net koledžų studentai – 89 proc. jų savo tyrimą pradeda nuo paprasčiausių interneto paieškos sistemų, o ne bibliotekų svetainių internete. Beveik visi koledžų studentai pasitenkina tokios paieškos rezultatais. Būtent tai, pasak tyrimų autorių, yra svarbiausioji problema. Jei bibliotekos nori išsaugoti savo vaidmenį, būtina mokyti jaunimą sudėtingesnių tyrimo metodų.
„British Library“ remtame tyrime buvo nagrinėjama ir plagijavimo problema. Kartais atrodo, kad dabartiniai studentai tampa „nukopijuok ir įdėk“ karta, pastebi dienraštis. Vis dėlto tyrimas atskleidė, kad jaunoji karta žino, kas yra intelektinė nuosavybė, ir supranta, kad kažkas turėjo gerokai pasidarbuoti, kad būtų sukurtas dokumentas, įrašyta daina ar nufilmuotas filmas. Tiesiog jaunimas „jaučia, kad autorių teisių sistema nesąžininga ir neteisinga“, teigiama tyrimo išvadose.
Belieka palaukti, kol šie jaunuoliai užaugs ir supras, kad jų pačių sukurta ir jiems priklausanti intelektinė nuosavybė – pragyvenimo šaltinis. Tada toks požiūris turėtų pasikeisti, rašo „Christian Science Monitor“.