būstai

Šiemet Lietuvos Respublikos Vyriausybė, patvirtinusi valstybės biudžeto asignavimus, skirtus savivaldybių socialinio būsto fondui plėtoti, Tauragės savivaldybei skyrė 358 tūkst. litų. Už juos ketinama pirkti vieno, dviejų kambarių butus. Kartu su būstų įsigijimu didėja ir problemos: remontams per metus 150 tūkst. litų nebepakanka, gyventojų įsiskolinimas už patarnavimus greit pasieks 800 tūkst. litų sumą.

Krizė drebinanti euro zonos silpniausias šalis gali būti apibūdinta paprastai: viskas tapo pernelyg brangu, rašo „Wall Street Journal“. Darbo jėga tapo per brangi, todėl turėjo mažėti atlyginimai. Tačiau pabrango ir maisto produktai, transportas, būstai bei gausybė kitų prekių ir paslaugų. Sparčiai augančios kainos krizės prispaustose šalyse per pirmą prisijungimo prie euro dešimtmetį išsiurbė jų ekonomikų konkurencingumą, kas galų gale lėmė augimo sulėtėjimą bei nedarbo išaugimą.

Per pastarąjį dešimtmetį nekilnojamojo turto kainos Jungtinėje Karalystėje augo triskart greičiau, nei atlyginimai. Nacionalinė apgyvendinimo agentūra informuoja, kad nuo 2001-ųjų iki 2011-ųjų metų nekilnojamojo turto kainos šoktelėjo daugiau kaip 94 procentais, arba vidutiniškai nuo £121,769 iki £236,518. Tuo tarpu vidutinis darbo užmokestis per tą patį laikotarpį paaugo vos 29 procentais.

Ką pasakytumėte išgirdę, kad 30 mln. Kinijos gyventojų gyvena tikrų tikriausiuose urvuose? Veikiausiai tokia statistika jus sutrikdytų, bet turint omenyje, kiek Kinijoje apskritai yra gyventojų, tai toks skaičius tikrai neturėtų stebinti. Apie tai, kad gyvenečių urvuose kinų skaičius gali siekti net 30 mln.

42 proc. gyventojų sutiktų būsto renovavimui skirti daugiau nei 50 litų per mėnesį, dar penktadalis galėtų skirti tiek, kiek po renovacijos sumažėtų sąskaita už šildymą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. „Tiek lėšų, kiek gyventojai nori ir gali skirti renovacijai, iš esmės visiškai užtenka vidutinio dydžio daugiabučio namo projektui įgyvendinti, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Skolinimo smulkiam verslui skyriaus projektų vadovė Edita Rimokaitytė.

Lietuvos bankas, nuo šių metų pradžios nagrinėjantis vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus, antrąjį ketvirtį gavo beveik penktadaliu daugiau vartotojų kreipimųsi dėl būsto kredito sutarčių negu pirmąjį ketvirtį. Tokios pretenzijos sudarė maždaug trečdalį visų ginčų su bankais, kuriuos spręsti vartotojai prašė Lietuvos banko.

Nors Šiauliuose beveik kas trečio socialinio būsto nuomininkai yra prasiskolinę Savivaldybei, jų padėtis yra geresnė nei šiauliečių, tokių būstų laukiančių. Skolininkų niekas į gatvę nemeta, o iš naujo apgyvendina Savivaldybės nuomojamuose bendrabučiuose ar nakvynės namuose, nes nesumokėtos tūkstantinės skolos ar simboliškai mokama nuoma nėra pagrindas iš jų atimti teisę vėl gauti socialinį būstą.

SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2012 metų birželio mėnesį beveik trys iš dešimties (28 proc.) 15–74 metų Lietuvos gyventojų per ateinančius dvylika mėnesių tikėjosi būsto kainų kilimo. Palyginti su ankstesnės apklausos rezultatais (2012 metų kovo), gyventojų, kurie per artimiausius dvylika mėnesių tikisi būsto kainų kilimo, Lietuvoje sumažėjo 11 procentinių punktų.

Iki Londono olimpiados pradžios laiko lieka vis mažiau, todėl vietos gyventojai suka galvas, kaip pelningai išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą (NT) sirgaliams. Triskart brangiau Kaip praneša britų leidinys „The Daily Mail“, įvairūs tinklapiai internete mirgėte mirga sirgalių pasipiktinimais, kad Londono gyventojai už savo būstų nuomą nori didžiulių pinigų. Patys nuomotojai nuogąstauja, ar, sumokėjus mokesčius, apskritai atsipirks NT nuoma per olimpiadą.

Vasarai prasidėjus, vis aktualesnė tampa trumpalaikė nuoma, didžiuosius miestus neretai palieka studentai, taigi lieka laisvų nuomojamų butų. Pranešime apžvelgiama, kaip šių metų vasaros pradžioje kinta butų nuomos kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kiek šiuo metu kainuoja nuomotis butą didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vilnius. Palyginti metų duomenis, šių metų vasaros pradžioje siūlomos butų nuomos kainos Vilniuje yra apie 5 proc.

Būsto paskolų rinka Lietuvoje – stabili, o gyventojai vis dažniau renkasi įsigyti butą ar namą savo lėšomis arba skolintis jau sukaupę didesnį pradinį įnašą, teigia „Swedbank“ Finansavimo departamento vadovė Jūratė Gumuliauskienė. Jos teigimu, vis daugiau žmonių naują būstą sieja su taupymu. „Matome, kad atsakingo skolinimosi principai mūsų visuomenėje jau prigijo, ir tai vertiname kaip svarbų žingsnį didesnės finansinės brandos link“, - būsto finansavimo rinkos tendencijas komentavo ji.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober Haus“ pristato pažangesnę interaktyvią potencialių NT pirkėjų paieškos sistemą „Ieškotojai“. Tai patobulintas NT pirkėjų paieškos variklis, kuris funkcionuoja lygiagrečiai su įmonės duomenų baze. Tai reiškia, kad NT pardavėjas turės galimybę realiu laiku stebėti, ar yra interesantų įsigyti jo parduodamą turtą.

88 proc. Lietuvos gyventojų turi būsto remonto poreikių ir tik 5 proc. nežino, ką remontuotų savo namuose, ir apie tai negalvoja, atskleidė kovą „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. 31 proc. namų atnaujinti neketina dėl to, kad neturi finansinių galimybių. „Matome, kad gyventojai labai gerai žino remontuotinas erdves savo namuose. Būsto atnaujinimas jiems - opus rūpestis, ypač šiltuoju metų laiku.

Kuriose pasaulio šalyse sparčiausiai smunka nekilnojamojo turto kainos? Portalas „Gobal Property Guide“ surinko duomenis iš 36 pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuvos. 24 šalyse per metus NT atpigo, o likusiose – brango. Lietuva atsidūrė sąrašo viduryje. Latvija buvo trimis vietomis aukščiau, o Lenkija atsidūrė beveik sąrašo viduryje. Estija išsiskyrė iš Baltijos šalių, mat joje NT brango.

Vilniaus savivaldybėje buvo pristatytas siūlymas, kaip palengvinti ir paskatinti daugiabučių renovaciją. Planuojama artimiausiu metu išplėtoti tokį modelį, kad gyventojams nereikėtų banke skolintis lėšų renovacijai ir prisiimti rizikos, tai, skatindamas efektyvesnį šilumos vartojimą, darytų pats miestas.

Būsto renovacija – viena iš opiausių temų. Gyventojai nenori patys mokėti didelių sumų pinigų, taip pat nenori skolintis ir įsipareigoti mokėti ilgą laiką, tačiau supranta, kad kai kurių pastatų renovacija – neišvengiamas procesas, turėsiantis naudos tiek dabar gyvenantiems, tiek norintiems pirkti ar parduoti konkrečiuose pastatuose esančius butus asmenims. Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.

Nors Vilniuje būstų kainos dažnai lenkia kaimynų estų ir latvių, provincijos miesteliuose galima rasti nekilnojamojo turto (NT), kainuojančio kapeikas. Naujojoje Akmenėje galima nusipirkti butą už 5 tūkst. litų.  Vilniuje už tokią sumą  pavyktų įsigyti vos vieną  kvadratinį metrą naujos statybos būsto centre arba prestižiniuose miesto rajonuose. Kaip pastebi „Akmenės nekilnojamasis turtas“ direktorius Tadas Mokasėnas, būstas Akmenėje už  5 tūkst.

Kuomet kalba pasisuka link būsto ant vandens žmonės neretai painioja dviejų rūšių namus. Plūduriuojantys namai tėra ant plokščio pagrindo sumeistrauti būstai, kuriais neįmanoma niekur nukeliauti. Tokie namai dažniausiai visą savo eksploatacijos laikotarpį plūduriuoja toje pačioje krantinės vietoje, rašo CNBC. Tuo tarpu namai įrengti laivuose vienu metu tarnauja kaip transporto priemonė ir gyvenamasis plotas.

Nekilnojamojo turto rinkos sąstingis užsitęs iki 2013 metų pabaigos, o būsto kainos artimiausiais metais nesikeis. Taip mano didžioji dalis Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių komercinių bankų. 2012 m. balandį atliktos apklausos duomenimis, beveik du trečdaliai (63,6 %) vadovaujančias pareigas užimančių bankų darbuotojų įsitikinę, kad šalies nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo neverta tikėtis iki pat 2013 m. pabaigos.

Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad atšilus orams padidėja susidomėjimas lietuviškomis sodybomis. Šiuo metu jų vidutinė kaina Lietuvoje siekia 130 tūkst. litų, o už brangiausiai parduodamas prašoma beveik 3 mln. litų. Tokias tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt, balandžio mėnesį išanalizavęs beveik 1,4 tūkst. Lietuvoje parduodamų sodybų skelbimų.

Per 2012 metų pirmąjį ketvirtį naujų butų pasiūla Vilniuje išaugo net 28 %. “Per pirmus tris šių metų mėnesius rinką papildė daugiau nei 600 naujų butų 8 projektuose įvairiose Vilniaus vietose." – skaičiuoja UAB „Eika“ rinkos analitikas Tomas Žiaugra. Nekilnojamojo turto  vystytojai šiuo metu Vilniuje siūlo įsigyti apie 2100 naujos statybos butų. Pasak T. Žiaugros, beveik pusę pasiūlos sudaro nauji butai dar tik statomuose daugiabučiuose.

Dėl kylančių būsto išlaikymo kainų, Lietuvoje sparčiai populiarėja mažesnės kvadratūros namai. Pasak nekilnojamojo turto projektus vykdančios bendrovės „GB projektai“ vadovo, tikėtina, kad per artimiausią dešimtmetį daugiau nei pusė visų statomų namų bus būtent maži. „Pilių“ statybų amžius jau praeityje – šiandien žmonės renkasi nedidelės kvadratūros namus.

SEB banko užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad keturi iš dešimties (39 proc.) 15-74 metų Lietuvos gyventojų tikisi būsto kainų kilimo per ateinančius 12 mėnesių, penktadalis (20 proc.) mano, kad būsto kainos Lietuvoje kris, o trys iš dešimties (31 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad būsto kainos liks tokios pat. Dešimtadalis (10 proc.) respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Kinija bendriems projektams Baltarusijoje skyrė 16 mlrd. dolerių paskolas. Apie tai pranešė Baltarusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkas Anatolijus Rubinovas. Jis patikslino, kad lėšos bus skirtos vykdyti projektus energetikos, būsto, statybos ir kitose srityse. A. Rubinovas paskelbė, kad šalys jau baigia suderėti dėl bendro techninio parko sukūrimo.

Negalutiniais duomenimis, šių metų kovą pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta per 8 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų. Tai yra beveik trečdaliu daugiau nei vasarį. Registrų centro duomenimis, pernai kovą buvo įsigyti 7215 nekilnojamieji daiktai, 2010 m. kovą - 6265, 2009 m. kovą - 5282, o 2008 m. kovą – 7655 pastatai, patalpos ir žemės sklypai kartu sudėjus. Daugiau nei pusę visų šių metų kovo mėnesį įvykusių nekilnojamojo turto pardavimo sandorių sudarė žemės sklypų perleidimai.

Siekiant, kad kitą šildymo sezoną sąskaitos mažėtų, valstybė turi vykdyti visuotinę namų renovaciją, teigia Darbo partijos pirmininko pavaduotoja, Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė. „Vienintelis dalykas, kurį mes turime daryti ir kuo greičiau - renovuoti visus gyvenamuosius namus, ir šitą atsakomybę turi prisiimti, visą krūvį turi prisiimti valstybė.

Politikai tarpusavyje privalo susitarti dėl dviejų pagrindinių energetikos krypčių – platesnio vietinio biokuro vartojimo šilumos ūkyje ir efektyvios būstų renovacijos. Tik tokiu būdu bus sustabdytas žmonių išlaidų energijai augimas, įsitikinę Lietuvos energetikos mokslininkai.

Jau šį savaitgalį, kovo 31 – balandžio 1 dienomis, nuo 10 iki 16 valandos viena didžiausių nekilnojamojo turto vystymo bendrovių Lietuvoje „MG Valda“ visus ieškančius būsto kviečia į vienintelį organizuojamą butų išpardavimo savaitgalį „Žirmūnų namuose“ (Žirmūnų g. 70c) Vilniuje. Neseniai baigtame projekte butus jau įsigijo 96 šeimos, likusių dvylikos naujakurių tikimasi sulaukti šį savaitgalį.

Paklausiausi šiemet bus dviejų kambarių butai, kainuojantys iki 100 tūkst. litų. Tik vilniečiai už butą pasiruošę mokėti daugiau - 200-250 tūkst. litų. Miegamuosiuose miesto rajonuose esantys butai pirkėjams kur kas patrauklesni, nei esantys miesto centre ar senamiestyje. Statybos įmonių grupės „Merko“ bei visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, penktadalis lietuvių pirktų butą, jei turėtų už ką. Daugiau nei 20 proc.

Pastaruoju metu Alytuje vykstant vietinės valdžios rengiamiems seminarams, diskusijoms dėl daugiabučių namų renovacijos iškyla valstybės biudžetinės įstaigos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Alytaus padalinio panaikinimo klausimas. Jo, kaip ir kitų septynių šalies padalinių, užsiimančių konsultacijomis dėl namų atnaujinimo, vadovaujantis aplinkos ministro Gedimino Kazlausko įsakymu, turėtų nelikti nuo ateinančios liepos 2-osios.

Pernai beveik penktadaliu paaugusi ir 2,6 mlrd. Lt metinę apyvartą pasiekusi Lietuvos būsto rinka 2012-uosius pradėjo nežymiu būsto kainų indekso smukimu sostinėje ir nuosaikiu indekso padidėjimu likusioje šalies dalyje. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Vilniaus mieste perleistų senesnės statybos butų vidutinė kaina, preliminariais duomenimis, siekė vidutiniškai 3689 Lt/kv. m ir buvo 0,6 proc. mažesnė nei paskutinį 2011-ųjų ketvirtį.

Ar ryžtumėtės įsigyti būstą su draugu? Ar norėtumėte gyventi netgi kelių pažįstamų kaiminystėje? Ar pirktumėte NT vien dėl to, kad susikooperavę su kitais pirkėjais, galėtumėte būstui gauti ženklią nuolaidą? Tokius klausimus verta apsvartyti besidairantiems nuosavo būsto, nes Lietuvoje bandoma pasiūlyti naują paslaugą – grupinį nekilnojamojo turto pardavimą.

Praėjusiais metais dažniausiai parduodami butai Vilniuje nesiekė 250 tūkst. litų, Kaune – iki 140 tūkst. litų, o Klaipėdoje – iki 215 tūkst. litų. Išanalizavęs metinius skelbimų duomenis, 2011 m. parduodamų butų tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt. Sostinėje brangiausi – Senamiestis ir Užupis Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.

Vienas pagrindinių veiksnių, darančių įtaką nekilnojamojo turto (NT) vertei yra vieta. Dviejų vienodų, bet skirtinguose miesto rajonuose esančių objektų kaina gali skirtis keletą kartų. Centrinė miesto dalis, senamiestis bei išskirtiniai kraštovaizdžiai paprastai yra laikomi patraukliausiomis bei paklausiausiomis vietomis. Atitinkamai, NT kainos šiuose vietovėse yra vienos didžiausių.

JAV energijos kompanijos išgauna tiek daug gamtinių dujų, kad jų kainos smarkiai krenta ir panašu, kad ši tendencija šiemet nesikeis, rašo „The Wall Street Journal“. Trečiadienį gamtinių dujų kainos smuko 5,7 proc., iki žemiausio lygio per daugiau nei dvejus metus. Ateities sandoriuose dujas pristatant po mėnesio kaina nukrito iki 2,774 JAV dolerio už milijoną BTU (BTU - britų terminis vienetas). Pavertus į Lietuvoje suprantamus dydžius, 1000 kubinių metrų dujų kainavo maždaug 270 litų.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė 2011 m. gruodžio mėnesį smuktelėjo 0,1%. Palyginti su 2010 m. gruodžiu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose sumažėjo 0,6%. Paskutinįjį 2011 mėnesį teigiami pokyčiai užfiksuoti tik Klaipėdoje, kur butų kainos ūgtelėjo 0,1%. Kaune butų kainos išliko stabilios, o kituose Lietuvos didmiesčiuose- nežymia...

Panašu, jog plačiai paplitęs įsitikinimas, neva neandartaliečai gyveno urvuose, gali būti ne visai teisingas. Prie Molodovos miesto (Rytų Ukraina) mokslininkai aptiko 44 tūkst. metų senumo neandartaliečių būstą, pastatytą iš mamutų kaulų, kurie buvo subtiliai išpuošti raižiniais ir išmarginti ochra. Iki šiol buvo manoma, jog maždaug prieš 30 tūkst. metų išnykę neandartaliečiai buvo primityvūs klajokliai, kurie glausdavosi urvuose.

Priešingai nei Latvijoje ir Estijoje, kur būsto kainos sparčiai auga, Lietuvoje ir Lenkijoje jos toliau mažėja, rodo pasaulinė nekilnojamojo turto apžvalga. Britų bendrovė „Gobal Property Guide“, teikianti patarimus investuotojams į nekilnojamąjį turtą, paskelbė trečiojo metų ketvirčio pasaulio rinkos apžvalgą ir konstatavo, kad rezultatai buvo silpni. Trečiąjį ketvirtį būsto kainos sumažėjo 25 valstybėse iš 44-ių, kurių statistika nagrinėjama, o padidėjo 19-oje valstybių.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ specialistų parengtoje Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje teigiama, kad 2011 metų III ketvirtį šiame segmente buvo fiksuojami nežymūs, tačiau teigiami rodikliai. Didesniu rinkos aktyvumu pasižyminčioje sostinėje ir toliau stebimas laisvų patalpų mažėjimas ir net kainų augimo tendencijos.

Rusijos tinklaraštis ttolk.ru nusprendė pažiūrėti, kaip gyvena valdžios grietinėlė. Buvo pasirinkti variantai iš atvirų šaltinių, kaina - nuo 10 mln. dolerių už objektą. Rubliovkai  pavyko susiformuoti į nepriklausomą anklavą, apgyvendintą vadinamojo elito. Šiandien šioje elitinėje teritorijoje, kurios plotas užima maždaug 300 kv. km (tai maždaug dukart daugiau už Lichtenšteino kunigaikštystės plotą), yra apie 10-11 tūkst. brangių namų valdų.

Nekilnojamojo turto vystytojai baugina, kad nuo lapkričio 1-osios, kai pradės galioti Lietuvos banko patvirtinti Atsakingo skolinimo nuostatai, su bankais jie nebesusitars rašo „Kauno Diena“. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Roberto Dargio, reta jauna šeima turi galimybę ant stalo pakloti 15 proc. norimo įsigyti būsto vertės, o būsto įsigijimą dar labiau stabdys tai, kad paskolai mokėti galės būti skiriama ne daugiau kaip 40 proc. pajamų.

Artėjantis šildymo sezonas ne vieną priverčia pasukti galvą, kaip būtų galima sutaupyti. Vieni sumažina šildymo intensyvumą ir renkasi namuose dėvėti šiltesnius megztinius, o kiti, kaip parodė nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt rugpjūčio mėnesio pradžioje atlikta portalo lankytojų apklausa, ieškosi mažesnio būsto. Net 69 procentai apklausos dalyvių teigė dėl šildymo kainų būsią priversti ieškoti mažesnio, pigesnio nuomojamo būsto. Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.

UAB „Ober-Haus“ duomenimis, per antrąjį 2011 m. ketvirtį butų kainos Lietuvos didmiesčiuose ūgtelėjo tik 0,3%, tačiau vertinant viso pusmečio rezultatus buvo fiksuojamas 0,2% dydžio kainų sumažėjimas. UAB „Ober-Haus“ rinkos specialistai, įvertinę pirmojo 2011 metų pusmečio rezultatus, teigia, jog Lietuvos būsto rinkoje didesnių permainų tikėtis dar per anksti: „Situaciją būsto rinkoje galima vadinti stabilia, be didesnių atsigavimo ar nuopuolio požymių.

„Swedbank“ administraciniame pastate Vilniuje, Konstitucijos pr. 20A, atidaromas Būsto centras. Svarstantys apie naujus namus ar būsto keitimą šiame centre galės gauti individualių nekilnojamo turto pasiūlymų, pasikonsultuoti su nekilnojamojo turto analitiku ir banko darbuotoju dėl finansinių sprendimų. Įkurti centralizuotą būsto konsultacijų biurą „Swedbank“ paskatino atsigaunanti nekilnojamojo turto rinka ir besikeičiantys lietuvių įpročiai renkantis namus.

„Pricewaterhouse Coopers“ ekonomistų teigimu, nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo metu įžengia į „mini įšalo“ amžių ir jame gali likti iki 2020-ųjų, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Artimiausias dešimtmetis – duobėtas Ekspertai perspėja, kad 18 mln. britų, įsigijusių nuosavus namus, mažiausiai dešimt metų neturėtų tikėtis tokio kainų kilimo, koks buvo prieš krizę. Jų teigimu, NT kainos buvo pasiekusios piką 2007-aisiais. Vidutinė namo vertė Didžiojoje Britanijoje siekė apie 200 tūkst.

Britanijai gresia „precedento neturinti“ būsto krizė, labiau nei bet kada anksčiau kelianti pavojų vidurinės klasės šeimoms likti be nuosavo stogo virš galvos, skelbia „The Independent“. Benamiams padedančios labdaros organizacijos „Chapter 1“ vadovas Geoffas Hawkinsas pareiškė, kad bręstanti problema paneigia stereotipą, kad benamiais tampa tik nuo alkoholio ar narkotikų priklausomi žmonės.

Šiemet dauguma lietuvių nėra linkę išlaidauti ir vykdami pailsėti į Lietuvos pajūrį nuomotis itin brangaus būsto. Dauguma respondentų planuoja nuomotis kambarius ne viešbučiuose, o pačių pajūrio miestų gyventojų siūlomuose namuose ar butuose, nes taip daug pigiau. Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.

Tampa įprasta, kad didžiausias procentas visų padaromų nusikalstamų veikų – vagystės iš patalpų. Suvestinėse tik faktai, tačiau nuoširdžiai įsijautę į apvogtų žmonių vaidmenį, suprastume, kad prarasti daugelį metų kurtą materialinį gerbūvį, labai skaudu ir nemalonu. Vagišius pagauti ir izoliuoti nuo visuomenės sunku. Jie dažnai darbuojasi labai profesionaliai ir žaibiškai.

Tūkstančiai žmonių lieka apgauti, kai įsigyja produktą iš įmonių, kurios iškart bankrutuoja. Ypač dažnai apsigauna naujos statybos būstų pirkėjai, mat krizė iš įmonių žemėlapio išbraukė ne vieną šimtą statybos bendrovių, rašo „Vakaro žinios“. Per statybų bumą būstai buvo masiškai „kepami“, nepaisant kokybės. O dabar palikto broko nebėra kam ištaisyti. Ketvirtus metus iš eilės didžiausia bankrotų banga ritasi per statybų bendroves.