bronys savukynas

Visi vagys ir banditai turi vieną tikslą: kuo mažiausiomis pastangomis kuo daugiau pavogti ir neįkliūti. Tačiau beveik visiems svajonė pasigriebti didelį lobį ir išsisukti nuo teisingumo neišsipildo. Viduramžiais taikių gyventojų vaizduotę kaitino kalbos apie plėšikus, kurie tykoja pakelėse, užpuola dvarus ir pilis. Keleivių, turinčių kapšus monetų, tada pasitaikydavo retai, už tai plėšikų medžioklė vyko nuolatos.

Šiandien, balandžio 20 d., po sunkios ligos mirė garsus lituanistas, ilgametis „Kultūros barų“ redaktorius Bronys Savukynas. B. Savukynas gimė 1930 m. sausio 5 d. 1949 m. baigė Leipalingio gimnaziją, 1950-1955 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir Filosofijos fakultetuose, 1955-1958 m. – Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros aspirantas. Mokytojavo, o vėliau pasinėrė į kultūrinę, visuomeninę veiklą. Tarybiniais laikais dalyvavo disidentinėje veikloje.

Piliečių Santalka ir kultūros žmonės šiandien atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Algimantą Valantiną ir paragino jį remiantis Baudžiamojo kodekso 313 straipsniu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešai paskleistų melagingų prasimanymų, kuriais siekta nulemti žmonių panieką ir pakirsti pagarbą žuvusio pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno atminimui. Pasak laiško autorių, tvirtą pagrindą tokiam tyrimui pradėti duoda du į viešumą iškilę faktai.

Piliečių Santalka ir kultūros žmonės šiandien atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Algimantą Valantiną ir paragino jį remiantis Baudžiamojo kodekso 313 straipsniu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešai paskleistų melagingų prasimanymų, kuriais siekta nulemti žmonių panieką ir pakirsti pagarbą žuvusio pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno atminimui.Pasak laiško autorių, tvirtą pagrindą tokiam tyrimui pradėti duoda du į viešumą iškilę faktai.

Mes, pilietinės akcijos „Neišduok!" iniciatoriai, kviečiame Jus užtikrinti Lietuvos Seimo – Tautos atstovybės – savarankiškumą bei galias, būtinas visoms Konstitucijos parlamentui patikėtoms priedermėms atlikti. Parlamentinė vykdomosios valdžios ir specialiųjų tarnybų kontrolė yra esminė demokratinės santvarkos, kurią ginti prisiekė visi Seimo nariai, sąlyga. Deja, Seimo gebėjimu atlikti šią svarbią priedermę ir diegti krašte demokratinę tvarką piliečiai pastaruoju metu vis labiau nusivilia.

“Tai pareiga ir privilegija – būti Lietuvos pusėje, kurioje vieno žmogaus laisvė ir teisės yra nepalyginamai didesnė vertybė nei visų valdžių, partijų, ypatingųjų institucijų prioritetai, siekiamybės ar paslaptys”, - teigė Lietuvą garsinantis kino režisierius Arūnas Matelis, prisidėjęs prie Piliečių Santalkos ir kultūros žmonių inicijuotos akcijos “Neišduok”. Jau dvidešimt dienų vykstanti pilietinė akcija neatslūgsta. Interneto svetainę www.neisduok.

Kas yra inteligentas? Ar egzistuoja toks dalykas kaip nepažangi ir atsilikusi inteligentija? Juk jau pati inteligento sąvoka reiškia (ar bent jau turėtų reikšti) kritišką protą ir atitinkamas dalykines kvalifikacijas. O Lietuvoje iš inteligento tikimasi dar daugiau – ne tik apsišvietimo, bet ir intelektualinės drąsos, vientisumo, minties nepriklausomybės, pagaliau ir pilietinės laikysenos.

Perskaitytas Egidijaus Aleksandravičiaus straipsnis “Galia ir netvarka” (http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_154435) dar sykį pabrėžė vieną iš pačių pagrindinių žmones skirstančių ypatybių. Ne, tai nei turtas, nei amžius, nei snobizmo lygis. Ši ypatybė tokia fundamentali, kad bent jau man žinomose kalbose jai net nėra tikslinio žodžio.

Ketvirtoji Lietuvių PEN centro premija "Metų vertėjo krėslas" už geriausius grožinės literatūros ir meninės eseistikos vertimus į lietuvių kalbą šįmet atiteko vertėjui Antanui Gailiui. Premija garsiam vertėjui skirta už Tomo Mano (Thomas Mannas) tetralogijos "Juozapas ir jo broliai" paskutinės dalies "Juozapas Maitintojas" vertimą iš vokiečių kalbos.

„Omnitel Laikas” ir toliau analizuoja lietuviškos žiniasklaidos kokybės problemas. Šį kartą mes pasiteiravome „Kultūros barų” redaktoriaus Broniaus Savukyno ir Žurnalistų sąjungos pirmininko Rimgaudo Eilunavičiaus. Jiems suformulavome tokius teiginius: „Dažnai intelektualai sako, kad mes neturime geros žiniasklaidos. Tačiau žiniasklaida yra verslas. Redaktoriai spausdina ar rodo tai, kas yra skaitoma ir žiūrima. Tuomet galima sakyti, kad turime tokią žiniasklaidą, kokios nusipelnėme.