bronius kutavičius

Svarbiausias Lietuvos šiuolaikinės muzikos festivalis „Gaida“ spalio 27 ir 28 d. pristato du išskirtinius garsių užsienio ansamblių iš Vokietijos ir Prancūzijos koncertus, o penktadienio vakarą energingesnę ir klubiniam šėlsmui pasiruošusią publiką kviečia į „afterparty“ vakarėlį, kuriame skambės žymiausių XX a. muzikos kūrinių remiksai.

Populiarus tinklapis „operabase.com“ paskelbė 2009-2010 metų Europos operos teatrų sezono skaičius. Pagal statistiką, absoliuti operos imperija yra Vokietija - šios šalies gyventojai per sezoną turėjo progos pamatyti 7313 spektaklių. Tai trečdalis visų operos spektaklių, kurie buvo parodyti tuo metu visame pasaulyje.

Balandžio 6 dieną, 18 valandą, Klaipėdos koncertų salėje unikalia muzikos ir kino sinteze „Žanos d'Ark aistra“ prasidės festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“.  Renginio metu į harmoningą visumą susilies Carlo Theodoro Dreyerio nebylusis kino šedevras „Žanos d'Ark aistra“ ir kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus specialiai šiam kino kūriniui parašyta originali muzika, kurią gyvai atliks Donato Katkaus diriguojamas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.

Jau kitą savaitę kelionę po Lietuvos miestus pradeda festivalis „Muzikos ruduo“, kuris kasmet sudomina naujomis savitomis koncertų programomis. Vienuolikoje šalies vietovių, o taip pat dviejuose kaimyninių valstybių miestuose skambės šiandienos lietuvių ir užsienio autorių muzika, taip pat – vakarų Europos klasikų opusai.

Pasiruošimas Carlo Theodoro Dreyerio nebyliojo kino juostos „Žanos d’Ark aistra” premjerai, kurios metu Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, diriguojamas Donato Katkaus, atliks kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus specialiai šiam filmui sukurtą muziką, eina į pabaigą. Idėjos iniciatorių teigimu, visos natos repeticijų metu sugrotos, kino juosta jau atvykusi į Vilnių, tad liko tik eksperimentą išgirsti, pamatyti ir įvertinti žiūrovams.

Jau devynioliktą  kartą kultūrinį sostinės rudens peizažą  įvairinantis festivalis „Gaida“ tradiciškai pateikia itin gausų naujausios lietuvių muzikos derlių. Kokius „vaisius“ mūsų autoriai sunokino šiais metais? Bene daugiausiai apie tai sužinos atėjusieji į spalio 29 d. festivalio koncertą Taikomosios dailės muziejuje. Čia „Kaskadų trio“, Vilniaus kvartetas ir choras „Jauna muzika“ (vad.

„Tas pats ir vis kitas, atsinaujinantis...“, – šie muzikos kritiko E. Gedgaudo žodžiai geriausiai apibūdina šįmet savo 20-metį švenčiantį kamerinį chorą „Aidija“. Penktadienį, spalio 9 d., 18 val. į jubiliejinį vakarą Vilniaus Taikomosios Dailės muziejuje (Arsenale) choras sukvies svečius, senus ir naujus choro narius. „Aidija“ įkurta 1989 metais dabartinio vadovo Romualdo Gražinio iniciatyva.

Po beveik dvejus metus trukusio kūrybinio proceso ir derybų su užsienio kino institucijomis, Europos šalių kino forumo ,,Scanorama” organizatoriai patvirtina jau kurį laiką sklandančią žinią - šiemet ,,Scanorama” iš tiesų pristatys įspūdingą muzikos ir kino reginį. Tai - Carlo Theodoro Dreyerio kino juostos ,,Žanos d’Ark aistra” premjera  Lietuvos Nacionaliniame  operos ir baleto teatre, skambant Broniaus Kutavičiaus specialiai šiam filmui sukurtai muzikai.

Intriguojantis Broniaus Kutavičiaus kūrybos koncertas rengiamas Kristupo festivalio uždarymui. Rugpjūčio 28 d. 19 val. pagrindinėje festivalio buveinėje – Šv. Kotrynos bažnyčioje Šv. Kristoforo kamerinis orkestras bei kamerinis choras „Aidija“ atliks Broniaus Kutavičiaus naujojo kūrinio „Rudens gėrybės“ premjerą bei vieną įspūdingiausių Broniaus Kutavičiaus kūrinių – keturių dalių ciklą Jeruzalės vartai.

Piliečių Santalka ir kultūros žmonės šiandien atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Algimantą Valantiną ir paragino jį remiantis Baudžiamojo kodekso 313 straipsniu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešai paskleistų melagingų prasimanymų, kuriais siekta nulemti žmonių panieką ir pakirsti pagarbą žuvusio pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno atminimui. Pasak laiško autorių, tvirtą pagrindą tokiam tyrimui pradėti duoda du į viešumą iškilę faktai.

Piliečių Santalka ir kultūros žmonės šiandien atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Algimantą Valantiną ir paragino jį remiantis Baudžiamojo kodekso 313 straipsniu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešai paskleistų melagingų prasimanymų, kuriais siekta nulemti žmonių panieką ir pakirsti pagarbą žuvusio pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno atminimui.Pasak laiško autorių, tvirtą pagrindą tokiam tyrimui pradėti duoda du į viešumą iškilę faktai.

Ką tik pasirodė muzikologės Audronės Žiūraitytės parengta monografija apie vieną iškiliausių viduriniosios kartos kompozitorių Onutę Narbutaitę „Skiautinys mano miestui“ (Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2006). Neįprastas faktas, kadangi ir monografijos autorės pripažįstama, jog daugelis Lietuvos kompozitorių, net įžymiausių, išsamių kūrybos studijų nesulaukė – jos pasirodė po kūrėjų mirties.

Ketvirtadienį Lietuvos kompozitorių sąjungos nariai rinkosi į suvažiavimą, kuris šios organizacijos istorijoje jau buvo 18-tasis. Iš 157 Kompozitorių sąjungos narių suvažiavime dalyvavo ir savo balsus atidavė 131 narys, rašoma sąjungos pranešime. Suvažiavimo dalyviams buvo pateiktos ataskaitos apie Lietuvos kompozitorių sąjungos ir jos padalinių veiklą. Išklausyta ir suvažiavimo patvirtinta Revizijos komisijos ataskaita.

Lietuvos valdžia atsuko nugarą žymiausiems mūsų šalies vardą visame pasaulyje garsinantiems kompozitoriams, rašo dienraštis „Respublika“.Politikai ir valdininkai apsimeta negirdintys menininkų skundų, kad juos jau 17 metų apiplėšinėja viena garsiausių pasaulyje muzikos leidyklųVokietijoje įsikūrusi „Sikorski“ leidykla lobsta kaskart, kai tik nuskamba Lietuvos kompozitorių kūrinys.

14-ajai “Gaidai” artėjant prie pabaigos - muzikologės Beatos Baublinskienės pokalbis su festivalio meno vadovu, Kompozitorių sąjungos pirmininku Remigijumi Merkeliu apie “Gaidos” dabartį ir perspektyvas, šiuolaikinės muzikos situaciją Lietuvoje ir lietuviškos muzikos sklaidos galimybes pasaulyje, šiek tiek užgriebiant ir kūrybos klausimų. Manau, nesuklysiu pasakydama, kad “Gaida” yra reprezentatyviausias šiuolaikinės muzikos renginys Lietuvoje.

Ketvirtadienį (02.05) Vilniaus Rotušėje paskelbti geriausi 2003 metų lietuvių kompozitorių kūriniai, apdovanoti kūrinių autoriai. Geriausius kūrinius penkiose kategorijose rinko 9 vertinimo komisijos nariai, komisija klausėsi ir vertino iš viso 67 naujus 2003 metais viešai atliktus kūrinius.

Ketvirtadienį Vilniaus Rotušėje paskelbti geriausi 2003 metų lietuvių kompozitorių kūriniai, apdovanoti kūrinių autoriai. Geriausius kūrinius penkiose kategorijose rinko 9 vertinimo komisijos nariai, komisija klausėsi ir vertino iš viso 67 naujus 2003 metais viešai atliktus kūrinius.

Kituose kraštuose lietuvių muzika dažniausiai suvokiama Baltijos regiono kontekste ir kritikai neretai pažymi, kad, kitaip nei latvių ar estų, lietuvių muzika neturi baltijiečiams priskiriamo muzikinio identiteto vienovės. Ji yra labiau individualizuota ir orientuota į daugelyje šalių taikomas komponavimo technikas.

Grupė visuomenės veikėjų ir mokslininkų prieštarauja ketinimams įteisinti medikamentinį abortą, taip pat pasisakė prieš Dirbtinio apvaisinimo įstatymą, teigdami, kad jis tarnaus tik dirbtinio apvaisinimo verslo interesams.

“Tai negi eisi į "Vienos kraują"? Eini į "Lokį” (Iš elektroninių laiškų). Bet "Lokyje" taip pat netrūksta kraujo. Tik truputį egzotiškesnio ir mistiškesnio, nei liejasi (o gal net nesilieja? neatsimenu...) miesčioniškoje Vienos muilo operoje. Tai žemaičių bajorų kraujas, kaip jį aprašė paleistuvės Karmen ir bebaimio Tamango autorius prancūzas Prosperas Merimee, remdamasis, jo manymu, vieninteliu patikimu informacijos apie Lietuvą teikėju, garsiuoju rusų rašytoju Ivanu Turgenevu.