bronislawas komorowskis

Lenkijos sostinės Varšuvos teismas pakartojo nuosprendį, kad kandidatas į prezidentus Jaroslawas Kaczynskis sakė netiesą kalbėdamas, jog jo pagrindinis varžovas Bronislawas Komorowskis siekia privatizuoti sveikatos apsaugos sistemą. Varšuvos regioninis teismas priėmė sprendimą, kad J. Kaczynskio teiginiai apie B. Komorowskio siekius privatizuoti sveikatos apsaugą nėra pagrįsti jokiais realiais faktais.

Lenkijoje sekmadienį įvykusį pirmąjį prezidento rinkimų turą neoficialiai galima vadinti laikinojo šalies vadovo Bronislavo Komorovskio pralaimėjimu. Nors jis ir surinko daugiausia balsų.

Lenkijos Nacionalinis rinkimų komitetas antradienį ryte paskelbė oficialius prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus. Iš viso rinkimuose dalyvavo beveik 17 mln. lenkų arba 54,94 proc. balso teisę turinčių piliečių. Pirmajame ture nugalėjęs „Pilietinės platformos“ kandidatas Bronislawas Komorowskis surinko 41,54 proc. balsų. Daugiausiai balsų jis surinko Poznanėje (56,41 proc.), Gdanske (52,93 proc.), Opolėje (51,62 proc.). Prasčiausiai B. Komorowskis pasirodė Zamoščėje (22,48 proc.

Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ partijos kandidatas į prezidentas Jaroslawas Kaczynskis privalės pataisyti savo melagingą teiginį, kuriuo apkaltino konkurentą Bronislawą Komorowskį siekiu privatizuoti Lenkijos sveikatos apsaugos sistemą. Taip trečiadienį nusprendė Varšuvos teismas. Teismas taip pat uždraudė J. Kaczynskiui ateityje skleisti neteisingas kalbas apie pagrindinį savo varžovą kovoje dėl prezidento posto.

Naujausia visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad „Pilietinės platformos“ kandidatas į Lenkijos prezidentus Bronislawas Komorowskis gali tikėtis pergalės jau po pirmojo rinkimų turo, kuris vyks birželio 20 dieną. PBS DGA sociologinių tyrimų agentūros atlikta apklausa rodo, kad B. Komorowskį remia 48 proc. piliečių. Tai reiškia, kad iki daugumos jam tereikia 2 proc. balsų. Tuo tarpu „Teisės ir teisingumo“ partijos kandidatą Jaroslawą Kaczynskį remia 34 proc. rinkėjų.

Lenkijos „Pilietinės platformos“ partija kreipėsi į Varšuvos miesto teismą kaltindama „Teisės ir Teisingumo“ partijos kandidatą Jaroslawą Kaczynskį nesąžininga rinkimų kampanija. „Pilietinės platformos“ atstovams labai nepatiko tai, kad J. Kaczynskis apkaltino partijos kandidatą Bronislawą Komorowskį siekiu privatizuoti Lenkijos sveikatos apsaugos sistemą. „Pilietinės platformos“ pareiškimas turėtų būti svarstomas antradienį popiet.

Prezidento rinkimai Lenkijoje turėjo vykti tik šių metų rudenį, tačiau lėktuvo katastrofa, nusinešusi Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio ir kitų aukštų šalies vadovybės atstovų gyvybę, privertė paankstinti rinkimų datą ir surengti juos birželio 20-ąją. Gegužės viduryje kilę potvyniai Lenkijoje paskatino kalbas apie dar vieną rinkimų datos pakeitimą – jei dėl gamtos stichijos šalyje būtų prireikę įvesti nepaprastąją padėtį, rinkimai būtų galėję įvykti tik praėjus 90 dienų po jos atšaukimo.

„Teisės ir teisingumo“ partijos kandidatas Lenkijos prezidento rinkimuose Jaroslawas Kaczynskis visuomenės nuomonės apklausose sparčiai vejasi iki tol tvirtai pirmavusį „Pilietinės platformos“ kandidatą Bronislawą Komorowskį. PBS/DGA kompanijos atlikta apklausa rodo, kad J. Kaczynskio populiarumas išaugo 5 proc. ir šiuo metu siekia 38 proc.. Tiesa, nuo laikinai prezidento pareigas einančio B. Komorowskio J. Kaczynskis vis dar atsilieka 12 proc. „Pilietinės platformos“ kandidatą remia 50 proc.

Antradienį Lenkijos parlamento biuras paskelbė finansinius duomenis apie visų kandidatų į šalies prezidentu turimus turtus. Turtingiausiu pretendentu į prezidentus tapo nepriklausomas kandidatas Andrzejus Olechowskis, kurio turtas yra vertinamas 17 mln. zlotų (4 mln. eurų). Santaupos Savo bano sąskaitoje A. Olechowskis turi sukaupęs 2,7 mln. zlotų (660 tūkst. eurų). Tuo tarpu rinkimų favoritu laikomas „Pilietinės platformos“ kandidatas Bronislawas Komorowskis yra sutaupęs 140 tūkst.

Birželio 20 dieną įvyksiančių Lenkijos prezidento rinkimų favoritas Bronislawas Komorowskis, kuris ir dabar eina laikinojo šalies vadovo pareigas, išdėstė savo pagrindines politikos gaires. Taika tarp politinių partijų, bendradarbiavimo su Vokietija ir Prancūzija stiprinimas ir susitaikymas su Rusija – tokios yra pagrindinės B. Komorowskio programos nuostatos. „Kaip prezidentas aš nenorėčiau būti tik asmeniu, tegalinčių blokuoti įstatymus“ - teigė „Pilitinės platformos“ kandidatas.

Apklausa, surengta likus 4 savaitėms iki pirmalaikių Lenkijos prezidento rinkimų, rodo, kad juos laimėtų laikinasis šalies vadovas Bronislawas Komorowskis. Kaip praneša naujienų agentūra AFP, B. Komorowskis, Piliečių platformos kandidatas, surinktų 53 proc. visų rinkėjų balsų. Konservatorių iškeltas priešininkas Jaroslawas Kaczynskis su 31 proc. palaikymu užimtų antrą vietą. Seimo maršalkos B. Komorowskio reitingai per pastarąsias 8 dienas išaugo 4 proc.

Lenkijos parlamento pirmininkas ir laikinai prezidento pareigas einantis Bronislawas Komorowskis atšaukė visas prezidentūroje turėjusias vykti ceremonijas. Ant prezidentūros plazdanti vėliava buv nuleista iki pusės stiebo tol, kol nebus išrinktas naujasis valstybės vadovas. Laikinasis prezidentūros kanceliarijos vadovas Jacekas Michalowskis praneša, kad prezidentūroje tebesitęsia neoficialus gedulas.

Sociologinių tyrimų agentūros „GfL Polonia“ atlikta nauja apklausa rodo, kad populiarumo skirtumas tarp dviejų pagrindinių kandidatų į šalies prezidentus – Bronislawo Komorowskio ir Jaroslawo Kaczynskio – ir toliau mažėja. Jei prezidento rinkimai būtų rengiami gegužės pradžioje, tai laikinai šalies prezidento pareigas einantis „Pilietinės platformos“ kandidatas B. Komorowskis gautų 41 proc. balsų, o jo varžovas, opozicinės „Teisės ir teisingumo“ partijos lyderis J. Kaczynskis – 28 proc.

Laikinasis Lenkijos vadovas Bronislawas Komorowskis ir toliau pirmauja varžybose pakeisti lėktuvo katastrofoje žuvusį prezidentą Lechą Kaczynskį.Tačiau žuvusiojo prezidento brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis mažina atsilikimą, rodo pirmadienį paskelbtos apklausos, praneša naujienų agentūra AFP. Liberalios pakraipos dienraštyje „Gazeta Wyborcza“ skelbiamos apklausos rodo, kad liberalas B. Komorowskis rinkimuose, kurie vyks birželio 20 dieną, gautų 50 proc.

10 kandidatų į Lenkijos prezidento postą sėkmingai surinko ir Vyriausiajai rinkimų komisijai įteikė būtinus 100 tūkst. parašų. Parašus prezidento rinkimuose norėję dalyvauti kandidatai turėjo įteikti iki ketvirtadienio vidurnakčio. Didžioji dauguma kandidatų surinko daugiau nei po 100 tūkst. parašų.

Buvęs Lenkijos premjeras Tadeuszas Mazowieckis ir prezidentas Lechas Walęsa pareiškė birželio 20 dieną vyksiančiuose prezidento rinkimuose remsiantys „Pilietinės platformos“ kandidatą Bronislawą Komorowskį. Daugiau nei 60 įtakingų politikų, aktorių, sportininkų ir kitų visuomenės veikėjų suformavo komitetą, kurio pagrindinis tikslas – paramos B. Komorowskio kandidatūrai telkimas.

Nors valdančiosios „Pilietinės platformos“ kandidatas į Lenkijos prezidentus Bronislawas Komorowskis vis dar yra aiškus lyderis visuomonės nuomonės apklausose, tačiau jo persvara prieš opozicinės konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderį Jaroslawą Kaczynskį kiek sumažėjo. Jei Lenkijos prezidento rinkimai vyktų šiandien, tai B. Komorowskis gautų 45 proc. balsų, o J. Kaczynskis – 30 proc.

Lenkijos parlamento pirmininkas ir šiuo metu laikinai šalies prezidento pareigas einantis Bronislawas Komorowskis teigia, kad iš karto po tragiškos lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo šalies prezidentas Lechas Kaczynskis ir dar 95 kartu su juo skridę žmonės, jis svarstė galimybę trauktis iš kovos dėl prezidento posto. Televizijai TVN24 jis teigė iš pradžių manęs, kad nesugebės vienu metu eiti laikinojo prezidento pareigų ir tuo pačiu metu dalyvauti prasidedančioje rinkiminėje kampanijoje.

Konservatyvios „Teisės ir teisingumo“ partijos kandidatas Jaroslawas Kaczynskis jau surinko 100 tūkst. parašų, kurie reikalingi tam, kad jis būtų įregistruotas kaip kandidatas artėjančiuose Lenkijos prezidento rinkimuose. Partijos vadovo pavaduotojas Adamas Lipinskis teigia, kad parašų rinkimas užtruko vos vieną dieną. „Mes jau turime reikalingus 100 tūkst.

Laikinai Lenkijos prezidento pareigas einantis Bronislawas Komorowskis pakvietė generolą Wojciechą Jaruzelskį kartu su juo vykti į gegužės 9 dieną Maskovje vyksiančias pergalės dienos 65-ųjų metinių minėjimo iškilmes. Būtent generolas W. Jaruzelskis 1981 metų gruodį Lenkijoje įvedė karinę padėtį, kurios tikslas buvo susidorojimas su „Solidarumo“ judėjimu. W. Jaruzelskį kartu vykti į Maskvą pakvietė dar Lechas Kaczynskis, kuris balandžio 10 dieną tragiškai žuvo per lėktuvo katastrofą.

Lenkijos prezidento pareigas laikinai einantis Bronislawas Komorowskis paskyrė pirmalaikių šalies prezidento rinkimų datą. Pirmasis rinkimų turas įvyks birželio 20 dieną, sekmadienį, pranešė „TheNews.pl“. Jei pirmajame ture nepaaiškėtų nugalėtojas, antrasis turas įvyktų liepos 4 dieną, teigiama pranešime. Kandidatai į šalies prezidentus turės iki gegužės 6 dienos šalies rinkimų komisijai pateikti 100 000 juos remiančių piliečių parašų.

Net 45 proc. lenkų kol kas nežino už ką balsuos pirmalaikiuose prezidento rinkimuose, skelbia „Homo Homini“ instituto atlikta apklausa. Apklausa buvo atlikta balandžio 15 dieną, t.y. prabėgus 5 dienoms nuo tragiškos Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvo avarijos. Per šią avariją žuvo ne tik pats prezidentas, bet ir vienas pagrindinių kairiųjų kandidatų Jerzy Szmajdzinskis. Kalbant apie apsisprendusius dėl savo simpatijų, tai daugiausiai jų – 31 proc.

Lenkijos parlamento vadovas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) ketvirtadienį atšaukė šeštadienį turėjusią įvykti mokslinę konferenciją, skirtą apskritojo stalo susitarimų pasirašymo 20-mečiui, pranešė šalies naujienų agentūra PAP.

Lenkijos Seimo pirmininkas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) atšaukė planuotą vizitą į Vilnių. Apie vizito atšaukimą pranešta penktadienį. B. Komorowskio vadovaujama delegacija Lietuvoje turėjo lankytis sausio 12-13 dienomis. Svečiai ketino dalyvauti Sausio 13-osios minėjimo renginiuose. Lietuvos Seimo pirmininkui atsiųstame laiške Lenkijos parlamento vadovas pranešė, kad „dėl netikėtų ir nenumatytų užduočių vykdymo“ jis minėtose iškilmėse nedalyvaus.

Liepos 2 d. Varšuvos Karalių rūmuose buvo iškilmingai atidaryta Vilniaus Arkikatedros lobyno paroda. Atidaryme dalyvavo Lietuvos Seimo Pirmininko Česlovo Juršėno vadovaujama Lietuvos Respublikos Seimo delegacija, Lietuvos Kardinolas J. E. Audrys Juozas Bačkis, Lenkijos Seimo Pirmininkas ir parodos globėjas Bronislawas Komorowskis, Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusewiczius, Lenkijos vyriausybės, diplomatinio korpuso atstovai, meno ir kultūros veikėjai.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas reikalauja pakeisti Konstituciją ir iš naujo apibrėžti galias, kurias turi Vyriausybei vadovaujantis ministras pirmininkas ir šalies prezidentas, skelbia „Warsaw Voice“. D. Tusko teigimu, Konstitucija turi būti papildyta taip, kad taptų aišku, kuris postas suteikia daugiau politinių galių.

“Tik tikėdami tiesa ir laisve, žmonės pakeičia ne tik savo šalies likimą, bet dar ir suteikia vilties visam pasauliui”, - teigė Tomas Šernas, kalbėdamas Lietuvos Respublikos Seime įvykusiame Gynėjų diena pavadintos Sausio tryliktosios šiemetiniame, jau septynioliktame, minėjime 2008 m. sausio 13 dieną. 1991 metų Sausio tryliktoji jam įsiminė ne tiek kaip skaudus laisvės simbolis, bet kaip tikroji viltis.

Sausio 13 dieną surengtame iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame Laisvės gynėjams atminti, kalbą sakė svečias iš Lenkijos, šios šalies Seimo maršalas Bronislawas Komorowskis. Siūlome susipažinti su svečio iš kaimyninės šalies sakyta kalba.   „Man tikra garbė, jog šiandien galiu būti čia, Vilniuje, Lietuvos Seime, Sausio 13 d., kovų prie televizijos bokšto 1991 m. metinių dieną, metinių dieną tų įvykių, kurie atnešė Lietuvai nepriklausomybę ir demokratiją.

Praėjus savaitei nuo parlamento rinkimų, prezidentas Lechas Kaczynskis su pergale nepasveikino Donaldo Tusko. Kai jau buvo paskelbti  rezultatai, žurnalistai klausė laimėjusios partijos lyderį, ar sulaukė skambučio iš prezidento? „Skambino prezidentas Sarkozy, skambino kanclerė Merkel, skambino Sopoto prezidentas“, šypsodamas atsakė Tuskas. Prezidentūros tylos priežastis netrukus išdėstė prezidento brolis Jaroslavas Kaczynskis.

Lenkijos „Pilietinės platformos“ partijos parlamentinio klubo lyderis Bogdanas Zdrojewskis pareiškė, kad per ateinančius metus iš Irako bus išvesti visi ten dislokuoti Lenkijos kariai, praneša „Warsaw Business Journal“.Buvęs gynybos ministras Bronislawas Komorowskis pridūrė, kad misija Irake turėjo tęstis vos vienerius metus, tačiau lenkai ten įstrigo net keturiskart ilgiau.

Komunistų ir nacių nusikaltimus tiriantis Lenkijos Tautos atminties institutas pateikė kaltinimus generolui Wojciechui Jaruzelskiui už karo padėties įvedimą. Generolas tikina, kad tai politinis užsakymas, nes šiuo atveju galima kalbėti apie moralinę, o ne baudžiamąją atsakomybę. Tačiau jeigu Jaruzelskis išvengs teismo, faktų apie karo padėties įvedimą ir susidorojimą su antikomunistine opozicija išviešinimas turės neigiamos įtakos generolo vaidmens Lenkijos istorijoje vertinimui.