bernardas brazdžionis

Kauno miesto savivaldybės įsteigta Bernardo Brazdžionio literatūros premija skirta rašytojui Petrui Palilioniui už knygą „Tautos šauklio balsai“. Pasak miesto tarybos Kultūros ir meno komiteto pirmininko pavaduotojos Onos Nijolės Rudgalvienės, apdovanojimas atiteko autoriui, kuris labiausiai atitiko šiai premijai gauti numatytus kriterijus.

Užvakar vakare Baltarusijos teisėsaugos institucijos Minske sulaikė Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ vadovą Alesių Beliackį. Organizacijos būstinėje atlikta krata. Baltarusis sulaikytas gavus iš Lietuvos teisingumo ministerijos informaciją apie jo asmeninę sąskaitą banke „DnB Nord“. Teisingumo viceministro teigimu, ministerija vykdo teisinį bendradarbiavimą ir nėra atsakinga už tarptautinę politiką.

Kauno miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį pritarė siūlymui įsteigti lietuvių poeto, literatūros kritiko Bernardo Brazdžionio premiją. Premija – 10 tūkst. litų – bus kasmet teikiama rašytojams, literatūrologams už per pastaruosius dvejus metus parašytus aukšto lygio kūrinius. Pinigai bus skiriami iš Kultūros programos – šiai premijai numatyta 7000 litų. Šiai iniciatyvai pritaria ir Lietuvos rašytojų sąjunga, taip pat jos Kauno skyrius.

Vieno žymiausių poetų B.Brazdžionio giminaitis kaltina Pasvalio rajono vadovus, esą šie nenori tinkamai pagerbti poeto atminimo ir įsteigti Žadeikiuose muziejaus. Poeto B.Brazdžionio sūnėnas vilnietis teisininkas Imantas Dagys jau pora metų varsto Seimo narių kabinetų ir Pasvalio rajono savivaldybės duris, tačiau bergždžiai. "Šiame krašte Lietuvą garsinusių žmonių nebuvo daug. Veikia brolių Eugenijaus ir Leonardo Matuzevičių memorialinis muziejus, Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka.

Minint Lietuvos vardo tūkstantmetį išrinktos iškiliausios ir labiausiai Lietuvos vienybei nusipelniusios asmenybės. Šimto įvairiose meno, mokslo bei kitose srityse veikusių asmenybių vardai ir pavardės bus iškaltos Tado Gutausko kuriamoje skulptūroje ,,Vienybės medis“. Didžiąją dalį iškiliausiųjų asmenybių šimtuko sudaro Lietuvos istorijai nusipelnę, kultūriniame ir politiniame gyvenime veikę literatai.

Išrinkta 100 iškiliausių Lietuvos tūkstantmečio asmenybių, kurių vardai ir pavardės bus iškalti Tado Gutausko kuriamoje skulptūroje „Vienybės medis“. Pranešama, kad didžiąją dalį iškiliausiųjų asmenybių šimtuko sudaro Lietuvos istorijai nusipelnę, kultūriniame ir politiniame gyvenime veikę literatai. Tai: Jonas Biliūnas, Bernardas Brazdžionis, Vincas Krėvė, Martynas Mažvydas, Vydūnas, Balys Sruoga ir kiti.

Balandžio 1-osios, Melo ir juokų dienos proga vakar išdalinti „Auksiniai svogūnai“. Šiemet daugiausia „svogūnų“ atiteko apdovanojimų ceremonijos sumanytojui, dabartiniam Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui. Dar pernai Valinskas pats dalino apdovanojimus labiausiai pasižymėjusiems politikams, o šiemet pats gavo net du „svogūnus“ iš renginio vedėjo, skęstančio „Lituaniko“ kapitono Vytauto Šapranausko.

Castoras su Polluxu kvailina valdžią dėl masinių renginių draudimo ir įžvelgia Lietuvai katastrofišką tendenciją – oficialų neonacizmo apraiškų įteisinimą iš valdžios pusės. Demokratijos tėvynėje užgimę dvyniai konstatuoja lietuviškos demokratijos mirtį ir pranašauja, kad kovo 11-oji ateityje virs tik dar vienu neonacių simboliu. Castor: Šių metų kovo pradžioje Lietuvoje buvo susiklosčiusi įdomi ir iškalbinga situacija.

„Balsas.lt savaitė“ baigia pasakojimą apie iki šiol neatskleistas garsiausias visų laikų užsakomąsias žmogžudystes nepriklausomoje Lietuvoje. 2000-aisiais užsakomoji žmogžudystė kaip problemos sprendimo būdas Kaune labai išpopuliarėjo. Tarpusavyje susirėmusios grupuotės neretai samdė žudikus, atvykusius iš buvusios SSRS. Neretai įvykdžiusį užsakymą žudiką nužudydavo tie, kurie jį ir buvo pasamdę. Tokiu būdu jie siekė paslėpti visus pėdsakus.

„Nepriklausomą gyvenimą Lietuva pradėjo 1990 m. kovo 11 d., bet kova dėl laisvės dar nėra pasibaigusi“, – 1999-aisiais rašė Juozas Kojelis, egzodo žurnalistas, įdėmus gyvenimo stebėtojas ir ištvermingas jo komentatorius, savo apžvalgas bei straipsnius reguliariai skelbiąs išeivijos bei Lietuvos spaudoje jau gerą pusšimtį metų. Lietuvon, beje, sugrįžęs netrukus po Kovo 11-osios. Galėjo uždirbti 1 mlrd.

Buvo toks metas, kai Lietuvos pilietybė mėtėsi pasų skyriuose ir vos ne prievarta buvo siūloma ne lietuvių tautos žmonėms. Tie ilgai dvejojo, nenorėjo savęs sieti su tokia nepatikima, atsiprašant, valstybe. Daug kartų buvo pratęsiami terminai. Įkalbėjome, atidavėme, deja, dėl šios dovanos Landsbergio jie labiau nepamilo... Ir Lietuva didžiajam kaimynui netapo geresnė.

Kaune vykusioje laikinosios sostinės ir Marijampolės regionų menininkų konferencijoje buvo teigiama, kad laikinoji sostinė vis labiau provincialėja, o menininkai bėga į Vilnių. Anot Kauno kamerinio teatro vadovo Stanislovo Rubinovo, Kaunas provincialėja kiekvieną dieną ir vis didesniu pagreičiu. „Šiа diagnozę būtina garsiai įvardyti. Pirmiausia bėga kūrybinis jaunimas. Ne vien jaunimas. Ima trūkti ir vyresnio amžiaus menininkų. Beveik nėra kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus.

Pirmadienį Lietuvos ambasadoje Londone įteiktos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaro regalijos vienam žymiausių šio laikmečio sociologų Zygmuntui Baumanui. Dėl VDU garbės daktaro vardo suteikimo VDU Senatas balsavo dar šių metų balandžio 18 dieną. Gegužės 16 d. prof. Z. Baumanas turėjo skaityti paskaitą Vytauto Didžiojo universitete, o gegužės 17 d. iškilmingame Senato posėdyje jam turėjo būti įteiktos VDU garbės daktaro regalijos.

Neseniai rašiau apie du garsaus lietuvių dailininko, knygų iliustruotojo Petro Rauduvės (1912 - 1994) jaunystėje pieštus paveikslus, patekusius 2004 – 2005 m. į Biržų krašto muziejų „Sėla“. Juos muziejui padovanojo P.Rauduvės jaunystės dienų pažįstami Leonardas Tuomenas (1926 – 2004) ir jo sesuo Eugenija Lilija Tuomenaitė – Šidagienė, g.1924 m.. Jie abu gimė Eglynės vienkiemyje Biržų girioje, lankė Virškupėnų pradžios mokyklą.

Ir lietuvių kalba išleista norvegų rašytojos Herbjorg Vassmo knyga susilaukė populiarios ekranizacijos “Aš Dina”, o dabar, Lietuvoje peršokusi kino teatrų tarpsnį, tapo prieinama tik namų kinui. Naujausieji Naujais reliatyviai vadinu paskutinių 3-4 metų kino produkciją. Ar tie filmai išliks žiūrovų sąmonėje ir kino istorijoje, dabar pasakyti dar niekas negali.