Vieno žymiausių poetų B.Brazdžionio giminaitis kaltina Pasvalio rajono vadovus, esą šie nenori tinkamai pagerbti poeto atminimo ir įsteigti Žadeikiuose muziejaus.
Poeto B.Brazdžionio sūnėnas vilnietis teisininkas Imantas Dagys jau pora metų varsto Seimo narių kabinetų ir Pasvalio rajono savivaldybės duris, tačiau bergždžiai. "Šiame krašte Lietuvą garsinusių žmonių nebuvo daug. Veikia brolių Eugenijaus ir Leonardo Matuzevičių memorialinis muziejus, Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka. Tad kodėl neįprasminus B.Brazdžionio atminimo? Kodėl vietos valdžia taip stengiasi ištrinti jo vardą?" - be užuolankų klausė I.Dagys.
Poetas gimė 1907 metais Stebeikėlių kaime. Netrukus jo tėvai su vaikais persikėlė į Žadeikius, ten esančią dvaro sodybą. Iki 1925-ųjų šeima gyveno dvaro pastatėliuose. Čia pat veikusioje mokykloje būsimasis poetas mokėsi. "Stabeikėliai - mano gimtinė, o Žadeikiai - tėviškė", - nekart girdėtus B.Brazdžionio žodžius perteikė jo sūnėnas.
Iki pernai vasaros šalia Pasvalio esančiuose Žadeikiuose, buvusiame dvare, veikė B.Brazdžionio pradinė mokykla. Bendrojo lavinimo įstaigų optimizavimo vajus paliko šią mokyklą tuščią. Dar vasarą I.Dagys kreipėsi į Pasvalio rajono savivaldybę, siūlydamas ten įkurti B.Brazdžionio muziejų. Savivaldos atstovai atsakė, kad tuščiame pastate nuo spalio įsikurs edukacijos centras, kurio vienas iš tikslų bus saugoti poeto atminimą. I.Dagio žiniomis, esą ši įstaiga buvo įkurta, bet iki šiol neveikia. "Galėtų tam centrui bent jau B.Brazdžionio vardą suteikti. Tačiau, kiek žinau iš aplinkinių, ant jo durų kabo spyna", - sakė I.Dagys.
Bijo tylios privatizacijos
B.Brazdžionio sūnėnas siekia, kad dvaro sodyba būtų paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ir taptų poeto muziejumi. Jis jau užsitikrino žymių politikos ir visuomenės veikėjų, bažnyčios atstovų, rašytojų paramą. I.Dagys kreipėsi į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką Julių Dautartą, Pasvalio-Panevėžio rinkimų apygardoje išrinktą parlamentarą Antaną Matulą. Kreipimąsi pasirašė Vytautas Landsbergis, Arvydas Vidžiūnas, Jonas Liniauskas, Rimantas Dichavičius, Zigmas Zinkevičius, Juozas Girdzijauskas, Juozas Tunaitis, Jonas Kauneckas, Ričardas Doveika ir kiti.
"Tokio muziejaus išlaidos būtų nedidelės, nes mokyklėlėje jau veikė poeto muziejus-kambarys. Jis tęstų edukacinę programą moksleiviams, turistams, vyktų kultūros renginiai", - LŽ teigė pašnekovas. Tačiau kol kas reikalai nepajudėjo. I.Dagys nuogąstauja, esą tokia būsena nieko gera nežada: dvaro pastatas gali būti patyliukais parduotas. "Pasvalio vadovai tik skėstelės rankomis ir pasakys: "Ką padarysi, taip jau atsitiko." Žinome daug panašių atvejų", - tikino I.Dagys.
Centras jau įkurtas
Buvusi Žadeikių pradžios mokykla, stovinti prie Pasvalio-Vabalninko kelio, matyti jau kone nuo paties Pasvalio. Nors pastatas, kai atvyko LŽ žurnalistė, buvo užrakintas, iš tolo švietė išblizginti langai, iš didžiulės teritorijos buvo skrupulingai išgrėbti lapai, eglišakėmis uždengtos mokyklos pašalyje pasodintos gėlės, žiemoti paruošti bičių aviliai sodelyje.
B.Brazdžionio edukacinio centro gyvybingumu ir patrauklumu patikėta rūpintis Pasvalio jaunimo ir suaugusiųjų centro Pedagogų švietimo skyriaus komandai - pedagogei Daivai Nakvosienei, bibliotekininkei Gražinai Sakalauskienei ir karjeros specialistei Danutei Morkūnienei.
LŽ šios moterys pasakojo turinčios daugybę sumanymų B.Brazdžionio edukacinį centrą padaryti patrauklų ne tik Pasvalio rajonui, bet ir visai Lietuvai, galbūt net Europai. Šio centro darbuotoja G.Sakalauskienė tikina, kad žmonės čia bursis ne tik ką nors naujo ir įdomaus išgirsti, bet ir nuveikti. Jau numatyta, kaip bus pažymėtas poeto gimtadienis, švenčiamas vasario 2-ąją.
Nerimą sėja vilniečiai
B.Brazdžionio edukacinio centro specialistės ne vien priiminės atvykstančiuosius, jos ir pačios žada lankyti vaikų bei senelių globos namus, ten pristatyti renginius, vienaip ar kitaip susijusius su garbia B.Brazdžionio asmenybe. "Būtinai įrengsime ir poeto atminimo kambarį. Su poeto gyvenimu susijusių eksponatų yra surinkusi Žadeikių mokykla, o mes ir toliau jų ieškosime, juos kaupsime", - sakė centro darbuotoja D.Nakvosienė.
Žadeikių mokyklos, tapusios B.Brazdžionio edukaciniu centru, ateitimi tiki ir Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Užuotas. Jis prisiminė, kad savivaldybę jau keleri metai pasiekia laiškai, kuriuose nuogąstaujama dėl galimos Žadeikių mokyklos privatizacijos. "Pasvalyje dar niekada negirdėjau svarstant ar bent užsimenant privatizuoti mokyklą. Šį nerimą, mano manymu, visai nereikalingą, bando sėti vilniečiai", - teigė administracijos direktorius.
R.Užuotas mena sykį sulaukęs B.Brazdžionio giminaičio vilniečio I.Dagio, kuris siūlė žemės sklype, priklausančiame Žadeikių mokyklai, statyti B.Brazdžionio muziejų. Anot direktoriaus, laisvos žemės aplink mokyklą nėra, todėl I.Dagio sumanymui nebuvo lemta išsipildyti. O B.Brazdžionio memorialinis kambarys neabejotinai bus įkurtas jau veikiančiame edukacijos centre.
Nuosavybės neturėjo
R.Užuoto teigimu, Pasvalio rajono taryba itin ilgai nesiryžo uždaryti Žadeikių B.Brazdžionio pradžios mokyklos. Buvo delsiama ir todėl, kad norėta kuo ilgiau išsaugoti garbaus poeto vardo mokyklą ir nežinota, ką ištuštėjusiame pastate įkurdinti, kam jį patikėti. Tačiau kai mokykloje liko vos šeši pradinukai, imtasi ryžtingų žingsnių - praėjusią vasarą ji uždaryta. Kadangi gera vieta tuščia nebūna, netrukus buvusioje mokykloje atsirado edukacinis centras. Be to, šį rudenį įsikūrė Žadeikių kaimo bendruomenė, kuriai taip pat skirtas kambarys.
Apie tai, kad buvusioje mokykloje jau kuriami bendruomenės namai, LŽ patvirtino kaimynystėje gyvenanti senolė Liucija Maciulevičienė. Moteris sakė, kad mokykla, kurioje kitados mokėsi ir jos vaikai, net ir ištuštėjus klasėms, nesunyko. Ji mato čia atvažiuojančių ekskursijų, po teritoriją bėgiojančių vaikų. Senolė teigė, jog būtinai lankysis čia vyksiančiuose bendruomenės renginiuose.
Netoliese gyvenanti Aldona Ulskienė prisipažino, kad jai irgi labai brangi Žadeikių mokykla. Moters žiniomis, ji įsikūrė prieškario ponų Ivanauskų namuose. Tarnaudami jiems, susipažino, o galop ir susituokė ponios Aldonos seneliai. Pasak A.Ulskienės, tiems patiems ponams tarnavo ir B.Brazdžionio tėvai, gyvenę viename iš dvaro pastatų. Tačiau nuosavybės teisės į dvaro pastatus Brazdžioniai neturėję, žemę nuomojosi.
Kad nebūtų popierinis
Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas J.Liniauskas mano, kad B.Brazdžionio muziejus Žadeikiuose galėtų atsirasti, jei ilgainiui nevirstų "popieriniu, negyvu" pastatu. Kūrybinės sąjungos vadovas prisiminė pavyzdžių, kai geros muziejų steigėjų paskatos po kurio laiko tapo nepakeliama našta neturtingoms rajonų savivaldybėms. Esą taip atsitiko rašytojo Petro Cvirkos muziejui Klangiuose. Gerai veikiančio muziejaus pavyzdžiu rašytojas laiko Maironio lietuvių literatūros muziejų Kaune. "Jei Žadeikiuose esama entuziastų ir jie pasirengę darbuotis, o savivaldybė turi galimybių prižiūrėti bei išlaikyti pastatą, muziejaus idėja būtų labai graži", - tvirtino J.Liniauskas. Jo teigimu, didžiausia atsakomybė paprastai kliūva muziejininkui: ar sugebės privilioti lankytojų, ar sukurs patrauklią ekspoziciją? "Manau, B.Brazdžionis buvo vienas ryškiausių lietuvių kūrėjų. Jis gavo daugybę apdovanojimų, kokių neturi nė vienas kitas mūsų rašytojas. Buvo apdovanotas net popiežiaus", - sakė J.Liniauskas. Kita vertus, svarstė jis, derėtų apsispręsti, kur steigti muziejų - tėviškėje ar Kaune, kur poetas gyveno ir kur jam iškilo skulptūrinis akcentas.
Daiva BARONIENĖ , Mindaugas KLUSAS
