„Balsas.lt savaitė“ baigia pasakojimą apie iki šiol neatskleistas garsiausias visų laikų užsakomąsias žmogžudystes nepriklausomoje Lietuvoje.
2000-aisiais užsakomoji žmogžudystė kaip problemos sprendimo būdas Kaune labai išpopuliarėjo. Tarpusavyje susirėmusios grupuotės neretai samdė žudikus, atvykusius iš buvusios SSRS.
Neretai įvykdžiusį užsakymą žudiką nužudydavo tie, kurie jį ir buvo pasamdę. Tokiu būdu jie siekė paslėpti visus pėdsakus. Vizitine kortele tapo kontrolinis šūvis į aukos galvą, kad rezultatas būtų šimtaprocentinis.
Laikinojoje sostinėje pasigirdo kalbos, jog nužudymų serija susijusi su tuo, kad kalėjime atsidūrus nusikaltėlių autoritetui Henrikui Daktarui, pravarde Henytė, susilpnėję „daktarų“ gaujos nariai stengėsi pasidalyti įtakos zonomis. Tuo metu Kauno pareigūnai dievagojosi, jog nusikaltėlių karo mieste nėra.
Kruvinoji gangsterių vasara
2000 metų rugpjūčio 9-ąją parke šalia Kauno viešosios bibliotekos buvo itin brutaliai nužudytas verslininkas Laimutis Valerta. Įvykį tyrę kriminalistai spėja, kad vos tik pastebėjęs pavojų pirmųjų mieste vakarietiško tipo prekybos centrų „Dali“ steigėjas bandė pasprukti. Tačiau žudikai jį pasivijo ir į krūtinę iš automatinio šautuvo paleido septynių mirtinų šūvių seriją.
Verslininko žmogžudystė tąsyk nesulaukė platesnio atgarsio, nes ją užgožė lygiai po paros įvykusios keturių apsaugininkų žudynės „Senukų“ prekybos centro teritorijoje.
Šūviai stadione ir kieme
2000-ųjų rugpjūčio 31-osios popietę Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono prieigose iš pravažiuojančio automobilio nušautas profesionalus ieties metikas, verslininkas Kęstutis Jurša. Jis priklausė iš praeityje geriausių kovinių sporto šakų meistrų, tarp jų – ir Ramūno Kuzmino (Ramaškės), Vaidoto Stankevičiaus (Smauglio), Kęstučio Liukaičio (Liuko), bei kitų gerai fiziškai pasirengusių kauniečių susibūrusiai „Centro“ grupuotei.
Sportininkas buvo minimas keliose su žmogžudystėmis ir narkotikais susijusiose bylose.
2001 metų kovo 29-osios rytą tykaus Kauno Panemunės daugiabučio kieme nušautas Aleksandras Paukovas (Paūkas), priklausęs Šančiuose ir Panemunėje iš buvusių sovietų desantininkų susiformavusiai „Kaulo“ šeimai.
Samdomas žudikas jį nušovė liudytojų akivaizdoje.
Kaip teigė viena Kauno apygardos prokuratūros darbuotoja, nagrinėjusi šią mįslingą nužudymo bylą, buvo apklausta per 30 asmenų, bet iki šiol žudikai nenustatyti. Viena versijų – tikruosius kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymo užsakovus neblogai pažinojęs ir greta dvasininko žmogžudystės vietos gyvenęs A. Paukovas buvo likviduotas kaip nepageidautinas liudytojas.
Kontrabandos ir mafijos mazgai
Gaujų bei cigarečių kontrabandininkų kovose kulkos varstė ir įtakingiausių Kauno nusikalstamų šeimų lyderius. 2001 metų lapkričio 24 dieną šįsyk ne Kaune, o Vilniaus senamiestyje, tik išėjęs iš Trakų gatvėje esančio restorano „St. Valentino“, nušautas Lietuvos bokso federacijos prezidentas ir „daškinių“ nusikalstamo susivienijimo vadeiva Remigijus Daškevičius, pravarde Daškė.
Jo mirtis – bene pati garsiausia ir tobuliausiai parengta užsakomoji žmogžudystė Lietuvoje, sulaukusi didžiulio visuomenės atgarsio.
Tąsyk kaunietį vieninteliu šūviu į širdį nušovė snaiperis iš priešais kavinę esančio nuomojamo buto. Po apžiūros bute, iš kurio šaulys šovė į Daškę, kriminalistams pavyko nustatyti, kad žudikas naudojosi iš vienos pakaunės sodybos nugvelbtu šautuvu. Atlikęs darbą nusikaltėlis numetė šautuvą, prieš tai sulaužęs jo optinį taikiklį.
Daškė atgulė Kaune Petrašiūnų kapinėse, kur palaidota daug žymių, Lietuvai nusipelniusių asmenų: poetas Bernardas Brazdžionis, skulptorius Robertas Antinis, rašytoja ir visuomenės veikėja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Lietuvos ambasadorius Kazys Lozoraitis, kunigas R. Mikutavičius.
Nors prestižinėse Kauno kapinėse jau kuris laikas nelaidojami žmonės, tačiau netrukus miesto savivaldybės naujų vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisija iš kelių šalies sporto organizacijų sulaukė rekomendacijų, kad Daškė būtų palaidotas būtent šiose kapinėse.
Nuo ankstaus lapkričio 28-osios ryto laidotuvių dieną kapinių link ėmė riedėti stilingi naujausių modelių automobiliai. Iš jų išlipę išskirtinės išvaizdos verslininkai, menininkai, sportininkai, vilkintys naujausią Kauno gangsterių madą atitinkančius drabužius, sudarė procesiją ir pajudėjo kapo link savo kolegai atiduoti paskutinės pagarbos.
Manoma, kad Daškė tapo pirmąja nuožmaus karo, į kurį buvo įsitraukę ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos, o ypač Kaliningrado srities kontrabandininkai, auka.
Mįslingojo ruso vizitas
Po Daškės žmogžudystės Kaune pasklido gandai apie specialiųjų tarnybų nusamdytą žudiką, kurio užduotis buvo žudyti kriminalinio pasaulio šulus. Netrukus Kaune buvo sulaikytas kaliningradietis Leonidas Paršukovas, įtariamas įvykdęs keliolika žmogžudysčių Lietuvoje. Manoma, jog Lietuvoje L. Paršukovą globojo viena Kauno nusikaltėlių grupuotė.
Kaliningradietis neneigė pažinojęs R. Daškevičių, tačiau apie jį atsiliepė gana skeptiškai. H. Daktarą jis laikė gerokai rimtesniu. Tiesa, pareigūnams atvykėlis užsiminė, kad Henytė neturi realios valdžios ir miesto kriminaliniame pasaulyje nėra svarbiausias veikėjas.
Nušauti prie namų
Po R. Daškevičiaus mirties ir L. Paršukovo sulaikymo kriminalinio pasaulio elito atstovų valymai nesiliovė. 2002 metų balandžio 19 dieną prie savo namų Raudondvario plente penkiais šūviais į nugarą ir galvą nušautas „Šato“ arba „Kryžkelės“ kriminalinių struktūrų atstovas Artūras Šatas.
Po keleto dienų, balandžio 24-ąją, netoli savo namų Šiaurės prospekte net devyniais šūviais į galvą buvo nužudytas kurį laiką „daškinių“ gaujos iždininku laikytas Vidmantas Mickevičius Kryžius).
2004 metų balandžio 23 dieną paskutinį kartą Kaune užfiksuota samdomo žudiko auka. Tą dieną prie savo namų nušautas neoficialusis nušalintojo prezidento Rolando Pakso rėmėjas Valdas Jakutis, vadovavęs alkoholį gaminančiai bendrovei „Italiana International“.
Šių eilučių autoriui iškart po verslininko laidotuvių bene vieninteliam pavyko pašnekinti keturiolika metų V. Jakutį artimai pažinojusį Andrių Augūną, tuometinį Lietuvos teniso sąjungos prezidentą.
„Nepanašu, kad jį būtų skaudinusios visuomenėje sklandžiusios kalbos, esą jis užsiiminėjo kontrabanda. Tai išgirdęs jis tik numodavo ranka ir nusišypsodavo“, – prieš iškeliaudamas už Atlanto žurnalistui yra sakęs A. Augūnas.
TIK FAKTAI
Pasidomėjus V. Jakučio bylos užkulisiais, Kauno prokurorai nepanoro nieko plačiau komentuoti, pateikdami lakonišką atsakymą: „Vyksta tyrimas.“
1990 metais V. Jakutis ir A. Augūnas Kaune įsteigė firmą „Tora“. Ši įmonė ne vienerius metus iš Vokietijos tranzitu per Lietuvą į Rusiją veždavo cigaretes.
2004 metų vasarą paslapčia iš Lietuvos išvykęs A. Augūnas yra priverstas slapstytis, nes kreditoriams įvairiose šalyse skolingas beveik 100 milijonų JAV dolerių.
