bendruomenių rūmuose

  Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis privalo palikti Europos Sąjungą spalio 31 dieną, nors jo strategijai šiuo klausimu nepritaria parlamentas.   Šiaurės Anglijoje viešintis ministras pirmininkas pareiškė: „Verčiau mirčiau, nei prašyčiau“ ES atidėti „Brexit“. „Privalome išeiti iš ES spalio 31 dieną“, – pareiškė premjeras Veikfildo mieste šiaurės Anglijoje.

Jungtinė Karalystė pirmadienį pranešė panaikinsianti laisvo judėjimo režimą iš Europos Sąjungos atvykstantiems žmonėms nuo pat spalio 31-osios, kai šalis išstos iš Bendrijos. Toks pareiškimas žymi pasikeitusią Britanijos poziciją šiuo klausimu, vyriausybės vairą perėmus ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui. „Šiuo metu taikoma judėjimo laisvė baigsis spalio 31-ąją, kai JK paliks ES“, – sakė viena Dauningo gatvės atstovė.

Vienas pagrindinių „Brexit“ kampanijos veikėjų Borisas Johnsonas trečiadienį atrodo dar labiau sustiprinęs savo pozicijas kovoje dėl Jungtinės Karalystės premjero posto, sėkmingai pasirodęs per televizijos debatus su keturiais išlikusiais varžovais.

Britų vyriausybė ir pagrindinė opozicija ketvirtadienį turi surengti tolesnes derybas dėl krizės, parlamentarams pritarus „Brexit“ atidėjimui, kad Jungtinė Karalystė balandžio 12 dieną neiškristų iš Europos Sąjungos be sutarties. Galimybių vis mažėja, ir ministrė pirmininkė Theresa May pakeitė kursą: pakvietė Leiboristų partijos lyderį Jeremy Corbyną trečiadienį derėtis dėl kompromiso, su kuriuo būtų išvengta chaotiško išstojimo be sutarties jau po aštuonių dienų.

Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjai trečiadienį balsuos, ar po dviejų savaičių palikti Europos Sąjungą nesudarius jokios sutarties. Antradienį parlamentarai triuškinama balsų dauguma atmetė parengto susitarimo projektą. Prognozuojama, kad Bendruomenių Rūmai balsuos prieš „Brexit“ be sutarties. Visgi šaliai gali tekti palikti Bendriją kovo 29 dieną, nebent būtų sutarta dėl kito galimo scenarijaus.

Britų vyriausybės šią savaitę laukia naujas išbandymas: sunkiai valdomas parlamentas vėl imasi pagrindinio jos „Brexit“ įstatymo projekto. Aukštieji Lordų Rūmai, kurie nori išlaikyti Didžiąją Britaniją arti Europos Sąjungos, kai šalis kitais metais iš jos išstos, pirmadienį iš naujo detaliai svarstys ES (Pasitraukimo) įstatymą. Trečiadienį teisės aktas bus grąžintas žemiesiems Bendruomenių Rūmams.

Didžiajai Britanijai ir Europos Sąjungai pirmadienį per derybas Briuselyje nepavyko galutinai susitarti dėl „Brexit“ sąlygų, nes iškilo nesutarimų dėl sienos su Airija, tačiau šalims turėtų pavykti tai padaryti vėliau šią savaitę. Britanijos premjerė Theresa May ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), regis, susitarė dėl sąlygų, kaip išsklaidyti Dublino būgštavimus dėl būsimų sienų su Jungtine Karalyste.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) pirmadienį sakė norinti nuraminti ES piliečius, nerimaujančius dėl savo ateities po „Brexit“, ir žadėjo apsaugoti jų teises, sakydama: „Mes norime, kad jūs liktumėte“. Tačiau iš jos juokiamasi Bendruomenių Rūmuose, o opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) sako, kad Th.

„Brexit“ procesas aktyvavo nežinomą ir neištyrinėtą kelią, kuriuo kartu su Didžiąja Britanija dabar bus priversti keliauti ir likusios Europos gyventojai. Europos Sąjungos 50-ojo straipsnio aktyvavimas reiškia didžiulius iššūkius tiek teisės, tiek politikos ir ekonomikos ekspertams. Maža to, išankstiniai rinkimai Didžiojoje Britanijoje, kuriuos, siekdama didesnės procesų kontrolės, paskelbė dabartinė premjerė Theresa May, gali sujaukti ir taip nelengvą derybininkų gyvenimą.

Didžiosios Britanijos parlamento žemieji rūmai trečiadienį triuškinama balsų persvara priėmė teisės aktą, įgalinantį ministrę pirmininkę Theresą May pradėti derybas dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos, todėl šalis dar vienu reikšmingu žingsniu priartėjo prie vadinamojo „Brexit“. Bendruomenių Rūmų nariai 494 balsais prieš 122 pritarė įstatymui, leidžiančiam Th.

Didžiosios Britanijos vyriausybė ketvirtadienį pristatė parlamentui pasitraukimo iš Europos Sąjungos strategiją, kuri susideda iš 12 derybų tikslų, kurie, pasak jos, užtikrins „naują, pozityvią ir konstruktyvią partnerystę“ su ES. Už „Brexit“ atsakingas ministras Davidas Davisas pristatė įstatymo projektą Bendruomenių Rūmų parlamentarams, kurie išvakarėse pritarė įstatymo projektui, įgalinančiam premjerę Theresa May pradėti oficialų Britanijos išstojimo iš ES procesą.

Reikšdami apmaudą dėl skausmingo pasirinkimo, daug britų parlamentarų trečiadienį balsavo už tai, kad būtų pradėtas „Brexit“ procesas. Jie sakė paklūstą visuomenės valiai, tačiau bijantys, kad bus skaudžiai nubausti istorijos. Daugiau nei du trečdaliai Bendruomenių Rūmų narių pasisakė prieš „Brexit“, ir daug žmonių ilgą laiką po birželį vykusio referendumo tikėjosi, kad deputatai visgi užkirs kelią pasitraukimui iš Europos Sąjungos.

Teisės aktas, suteikiantis Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May (Terezos Mei) vyriausybei įgaliojimus inicijuoti derybas dėl šalies išstojimo iš Europos Sąjungos, trečiadienį įveikė pirmąją kliūtį, kai buvo priimtas per balsavimą Bendruomenių Rūmuose.

Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas atmetė vyriausybės reikalavimus apeiti pasitraukimo iš Europos Sąjungos oficialią tvarką. Tai reiškia, kad šalies parlamentas privalės pateikti savo pritarimą prieš pradedant oficialias derybas su ES. Šis sprendimas yra didelis žingsnis atgal premjerei Theresai May, kuri pageidautų kuo greičiau pradėti „Brexit“ procesą.

Naujoji Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May pirmadienį laimėjo savo pirmąjį mūšį parlamente – jo nariai didele persvara nubalsavo už senstančių povandeninių laivų, kuriuose yra saugomas britų branduolinis arsenalas, pakeitimą.

Londoniečiai ketvirtadienį rinks naująjį Didžiosios Britanijos sostinės merą po įtemptos priešrinkiminės kovos tarp dviejų varžovų – Sadiqo Khano ir Zaco Goldsmitho, kurių agitacija išsiskyrė negatyvumu. Paskutinės apklausos, paskelbtos trečiadienį parodė, kad opozicinės Leiboristų partijos parlamentaras S.Khanas turėtų tapti naujuoju Londono meru ir pirmuoju visoje Europos Sąjungoje (ES) sostinei vadovaujančiu musulmonu, nors jį ir buvo bandoma susieti su ekstremistais.

Tvarkyti reikalus su neprognozuojamomis valstybėmis lengviausia, kai jos yra silpnos ir toli. Žudyti nevengianti branduolinė supervalstybė prie jūsų durų slenksčio - visai kas kita. Būtent su tokia dilema susiduria Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas baigus tyrimą dėl Aleksandro Litvinenkos nužudymo, kurio ataskaita buvo paskelbta praėjusią savaitę.

Kanados liberalų lyderis Justinas Trudeau - populiaraus buvusio ilgamečio šalies premjero sūnus - laimėjo pirmadienį vykusius visuotinius rinkimus, suduodamas triuškinamą smūgį Stepheno Harperio vadovaujamiems konservatoriams.

Buvęs škotų nacionalistų lyderis Alexas Salmondas sekmadienį pareiškė, kad dėl ministro pirmininko Davido Camerono vyriausybės Londone politikos „neišvengiamas“ dar vienas referendumas dėl nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės. „Galvoju, kad antras referendumas dėl nepriklausomybės yra neišvengiamas“, – BBC sakė A.Salmondas, kuris nenurodė kada toks referendumas įvyktų.

Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovo Davido Camerono (Deivido Kamerono) Konservatorių partija ketvirtadienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose užsitikrino absoliučią daugumą Bendruomenių Rūmuose, rodo penktadienį paskelbti rezultatai. Nors dar nepaskelbti nugalėtojai septyniose apygardose, toriai jau užsitikrino 326 vietas, garantuojančias jiems daugumą 650 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose ir leidžiančias formuoti vyriausybę neieškant koalicijos partnerių.

  Didžiojoje Britanijoje ketvirtadienį vyksta labiausiai įtempti per kelis pastaruosius dešimtmečius visuotiniai rinkimai, kuriuose piliečiai gali balsuoti už premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) konservatorius, šiuo metu opozicijoje esančius Edo Milibando centro dešinės leiboristus ir virtinę mažesnių partijų.   Balsavimo apylinkės, įsikūrusiose įvairiausiose vietose – pradedant jūriniais konteineriais, baigiant bažnyčiomis ir alaus barais, duris atvėrė 7 val. vietos (9 val.