Bandome atsakyti į pagrindinius klausimus, kurie gali iškilti gilinantis į vieną svarbiausių šio šimtmečio istorinių procesų.
Kodėl buvo paskelbti išankstiniai rinkimai?
Theresa May premjere tapo atsistatydinus Davidui Cameronui, taigi ji pati nėra laimėjusi rinkimų. Iš pradžių ji teigė, kad britams po sukrečiančio referendumo reikia ramybės laikotarpio, o rinkimų ji palauks iki 2020-ųjų. Tačiau netrukus pakeitė savo nuomonę ir paskelbė apie išankstinius rinkimus šių 2017-ųjų birželio 8 dieną.
Priežastis, kodėl ji taip pasielgė – siekis sustiprinti „Brexit“ derybines pozicijas su Europos Sąjunga. T. May nerimauja, kad leidoboristai, Škotijos nacionalistai ir kitos opozicinės partijos – ir Lordų rūmų nariai – pabandys blokuoti ir diskredituoti jos strategiją, suskaldys šalį ir likusios Europos akyse atrodyti silpna derybų partnere.
Maža to, dabartinė premjerė paveldėjo iš Davido Camerono itin nežymią daugumą Bendruomenių Rūmuose, o tai reiškia, kad užtenka vos kelių konservatorių perėjimo į opozicijos pusę, kad būtų sugriauti valdžios planai.
Konservatorių rinkimų kampanija praėjusį mėnesį prasidėjo dideliu atotrūkiu nuo leiboristų gyventojų apklausose. Tačiau pastarųjų savaičių apklausos rodo, kad atotrūkis ženkliai sumažėjo, nors konservatoriai ir išlaikė lyderystę.
Kas nutiks, jeigu po rinkimų bus suformuota kita vyriausybė?
„Brexit“ vis tiek turės įvykti, nors ir leiboristai laimėtų rinkimuose. Šios partijos lyderis Jeremy Corbynas atmetė pakartotino referendumo galimybę – tačiau jis neatmetė galimybės parlamentarams balsuoti dėl galutinės „Brexit“ sutarties su ES, o tai reiškia, kad Didžioji Britanija gali dar išsiderėti geresnes sąlygas.
Britų Liberaldemokratų partija yra aiškiai pasisakiusi prieš „kietąjį Brexit“, bei pažadėjo dar vieną referendumą galutinės sutarties atveju. Jie taip pat atmetė koalicijos su leiboristais ar konservatoriais, taip tapdama pagrindine opozicijos partija. Tačiau šiuo metu jie turi vos devynis parlamentarus iš 650, todėl rimtai pretendentais į valdžią nėra vadinami. Škotų nacionalistai ir jų lyderė Nicola Sturgeon aiškiai pasisakė už norą likti ES, bei sieks dar vieno referendumo dėl Škotijos nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos dar prieš užbaigiant „Brexit“ procesą.
Ar šie rinkimai gali reikšti „Brexit“ atšaukimą?
Jeigu „atšaukimas“ reiškia tai, kad kažkas tiesiog nuspręs, jog referendumas „negalioja“, tai atsakymas yra paprastas: ne. „Brexit“ buvo pradėtas referendumu, todėl tik kitas referendumas gali jį sustabdyti.
Šiuo metu nė viena iš didžiųjų partijų to nežada. Bet kokiu atveju, partija galėtų bandyti prisiimti atsakomybę už referendumo rezultatų pokyčius tik tuo atveju, jeigu laimėtų daugumą ne tik Bendruomenių Rūmuose, tačiau ir šalies balsavime – padarytų tai, ko nė viena partija nesugebėjo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Be rinkėjų įgaliojimo stabdyti „Brexit“, net jeigu pavyktų sudaryti kažkokią leiboristų, škotų nacionalistų ir libdemų daugumą, atsiskyrimo nuo ES procesas vis tiek tęstųsi, o vyriausybė privalėtų derėtis dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo.
Iš dabartinių pareiškimų galima tik spėti, kad, skirtingai nuo Theresos May pozicijos, leiboristai pasisakytų už vieningos rinkos su ES išlaikymą.
Kas bus, kai pasibaigs visos derybos?
Teisiškai kalbant, nėra visiškai aišku, ką daryti, jeigu šalis užsimanytų atšauti jau aktyvuotą „50-ąjį straipsnį“. Pačiame teisės akte nėra numatyta jokių galimybių atšaukti procesą. Tačiau daugelis teisininkų mano, kad šalys turi teisę keisti savo nuomonę.
Visi sutinka, kad „50-ojo straipsnio“ procesų atšaukimas būtų galimas, jeigu visos likusios 27 šalys su tuo sutiktų. Kai kurie mano, kad užtektų Europos Teisingumo Teismo sprendimo.
Jeigu viskas priklausytų tik nuo Didžiosios Britanijos, tai procesas atrodytų visai paprastas – britų atstovams užtektų pristatyti Briuseliui laišką, kuriame tautos vardu pareiškiama apie anuliuojamą ankstesnį laišką. Tačiau, šiuo atveju reiktų, tikėtina, reiktų kitų šalių sutikimo, o šios savo ruožtu turėtų prieš sutinkant išspręsti savus politinius ir ekonominius interesus.
Kita problema yra tai, kad norint surengti referendumą Didžiojoje Britanijoje dėl „Brexit“ atšaukimo, valdantiesiems reiktų turėti tvirtą pagrindą po kojomis – daugumos palaikymo. Teoriškai tai gali nutikti, jeigu balsuotojai nusiviltų „Brexit“ šalininkų pažadais. Tačiau kol kas tam nėra jokių ženklų. Negana to, derybos su ES gali pasisukti ir į naudą Didžiajai Britanijai, arba rinkėjai dėl visų bėdų gali ir toliau kaltinti tą pačią ES.
Taigi šių rinkimų reikšmė yra labiau įsivaizdavimas, koks „Brexit“ bus, negu ar jis išvis įvyks. Šio proceso atšaukimas yra teoriškai įmanomas, tačiau Theresos May oponentų pergalė šiuose rinkimuose būtų tik pirmas ir labai mažas žingsnis į šį tikslą.
