europos teisingumo teismo

Europos Parlamento (EP) derybininkai ir ES ministrai sutarė dėl naujų teisių dirbantiesiems pagal kintamą darbo grafiką bei dalijimosi ekonomikos platformose. Taip pat sutarta apriboti bandomojo laikotarpio darbe trukmę. Naujosios taisyklės galiotų kiekvienam darbuotojui, dirbančiam tiek pagal darbo sutartį, tiek pagal kitas darbo santykių formas, apibrėžtas įstatymuose, kolektyvinėse sutartyse ar praktikoje.

Lenkijos premjerė Beata Szydlo ketvirtadienį pareiškė, kad jos šalis nesiruošia sekti Didžiosios Britanijos pavyzdžiu ir trauktis iš Europos Sąjungos, tačiau neslėpė kritikos Europos Komisijai. „Didžioji dauguma lenkų pritaria Lenkijos narystei ES. Lenkijos parlamente nėra nė vienos partijos, kuri norėtų, kad Lenkija išstotų iš ES“, – sakė premjerė per Varšuvoje surengtą užsienio politikos konferenciją.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmar Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) mano, kad dabar yra daugiau galimybių, jog įvyks „švelnus“ Didžiosios Britanijos išstojimas iš Europos Sąjungos. Tačiau jis pabrėžė, kad Britanija negalės išsirankioti sau palankių sąlygų. Oficialiai „Brexit“ derybos bus pradėtos pirmadienį. Jos vyks britų premjerei Theresai May (Terezai Mei) neseniai įvykusiuose parlamento rinkimuose praradus parlamentinę daugumą, nors ji tikėjosi savo pozicijas sustiprinti.

„Brexit“ procesas aktyvavo nežinomą ir neištyrinėtą kelią, kuriuo kartu su Didžiąja Britanija dabar bus priversti keliauti ir likusios Europos gyventojai. Europos Sąjungos 50-ojo straipsnio aktyvavimas reiškia didžiulius iššūkius tiek teisės, tiek politikos ir ekonomikos ekspertams. Maža to, išankstiniai rinkimai Didžiojoje Britanijoje, kuriuos, siekdama didesnės procesų kontrolės, paskelbė dabartinė premjerė Theresa May, gali sujaukti ir taip nelengvą derybininkų gyvenimą.

Visoms Europos Sąjungos prekybos sutartims privalus potencialiai ilgas ratifikavimo procesas, kuomet joms turi pritarti visos narės, paskelbė Europos Teisingumo Teismo generalinė advokatė. Tokia išvada turės pasekmių ketinantiems išstoti britams. Didžioji Britanija tikisi po išstojimo iš Bendrijos greitai pasiekti prekybos susitarimą su ES. Tačiau ETT generalinė advokatė Eleonora Sharpston pabrėžė, kad prekybos sutartis turi ratifikuoti visos ES narės, dėl ko procesas tikrai užtruks.

Už belgo ištekėjusi Lietuvos pilietė Miglė Vantens pasiekė, kad jos pavardė santuokos liudijime būtų įrašyta su raide „w“. Kaip BNS sakė Vilniaus Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė, vasario pabaigoje priimtas teismo sprendimas nebuvo skundžiamas ir kovą pavardė „Wantens“ buvo įrašyta santuokos liudijime. Tai - antras atvejis Vilniuje, kai Lietuvos pilietės pavardė nelietuviškais rašmenimis įrašoma santuokos liudijime.

Naujuoju Latvijos prezidentu išrinktas Raimondas Vėjuonis pareiškė, kad jo prioritetas einant valstybės vadovo pareigas bus šalies vidaus ir užsienio saugumas, be to, jis esąs pasirengęs priimti nepopuliarius sprendimus švietimo ir sveikatos apsaugos srityse. Trečiadienį spaudos konferencijoje R.Vėjuonis pažymėjo, jog dabar yra labai svarbus laikotarpis, nes situacija per praėjusius metus smarkiai pasikeitė, todėl saugumo klausimams skiriamas ypatingas dėmesys politikos darbotvarkėje.

Latvijos Seime per trečiąjį balsavimą nė vienam iš likusių trijų kandidatų į prezidento postą nepavyko užsitikrinti pergalei reikalingo 51 balso. Iš tolesnės rinkimų kovos pasitraukė opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“ iškeltas kandidatas Sergejus Dolgopolovas, gavęs mažiausiai balsų.

Balandžio 7 dieną Vengrijos parlamento rinkimai didelių staigmenų neatnešė. Kaip ir tikėjosi dauguma vengrų, charizmatiškas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas išsaugojo savo postą, o jo vadovaujama dešiniųjų jėgų partija „Fidesz“ užsitikrino daugumą parlamente: iš 199 vietų ji laimėjo 133, penkių kairės ir liberalų partijų aljansas gavo 38 vietas, kraštutinių dešiniųjų partija „Jobbik“ turės 23, o žalieji LMP – 5 parlamentarus.

Seimo LSDP frakcijos nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui nesuvokiamas Lietuvos dešiniųjų politikų panegirikos Vengrijos Konstitucijai, kurią labai prieštaringai vertina daugelis Europos valstybių politikų.