Kaip BNS sakė Vilniaus Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė, vasario pabaigoje priimtas teismo sprendimas nebuvo skundžiamas ir kovą pavardė „Wantens“ buvo įrašyta santuokos liudijime.
Tai - antras atvejis Vilniuje, kai Lietuvos pilietės pavardė nelietuviškais rašmenimis įrašoma santuokos liudijime. Pirmoji liepos pabaigoje to pasiekė taip pat už belgo ištekėjusi Lietuvos pilietė, kurios pavardė Pauvels po teismo sprendimo pakeista į Pauwels. Šiuo metu ji teisme siekia, kad originali pavardė būtų rašoma ir pase.
Vilniaus apylinkės teismas trečiadienį taip pat pradeda nagrinėti už Lenkijos piliečio ištekėjusios Lietuvos pilietės Malgožatos Runevič - Vardyn prašymą gimimo liudijime įrašyti jos sūnaus pavardę su „w“.
Kaip BNS nurodė pareiškėjai teisme atstovaujanti advokato padėjėja Evelina Baliko, Vilniaus Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime nurodė, jog palaiko tokį pareiškėjų prašymą. Anot jos, teismui perduotas analogiškas M.Runevič-Vardyn pareiškimas ir dėl antrojo vaiko.
Viešoji įstaiga „Europos žmogaus teisių fondas“, kuriam atstovauja E.Baliko, tarpininkauja dar keliems pareiškėjams. Į teismą kreipėsi prancūzo ir lietuvės šeima, kurių vaikui Vilniaus policijos Migracijos valdyba atsisakė išduoti naują pasą su originalia pavarde „Jacquet“, siūlydama ją keisti į į „Jackuet“ arba „Žakė“. Kaip nurodė E.Baliko, 2004-aisiais Lietuvoje gimusiam vaikui anksčiau buvo išduotas pasas su originalia pavarde.
Teismui taip pat perduotas Lietuvos ir Lenkijos poeto Adomo Mickevičiaus provaikaičio Romano Goreckio Mickiewicziaus (Mickevičiaus) skundas. Jis siekia, kad Lietuvos pilietybę turinčios jo dukters pase vardas ir pavardė būtų įrašyti su nelietuviškomis raidėmis „x“ ir „w“. Tuo metu už Naujosios Zelandijos piliečio ištekėjusi Kristina Veston teismo prašo įpareigoti Vilniaus Civilinės metrikacijos skyrių įrašyti pavardę „Weston“ santuokos liudijime.
Civilinės metrikacijos skyriaus vadovė I.Jurgutienė BNS sakė, kad teismams priėmus palankius pareiškėjams sprendimus, jie taip pat nebus skundžiami.
„Be abejo neskųsime (...), nes, galų gale, yra ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimas, kad žmogus gali kreiptis į savo nacionalinį teismą ir įrodinėti, kiek pavardės rašymas, neatitinkantis originalios pavardės rašymo, sukelia sunkumų“, - paaiškino I.Jurgutienė.
Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.
Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje. Panašų siūlymą leisti nelietuvišką pavardžių rašybą tik papildomame paso puslapyje ir kitoje tapatybės kortelės pusėje Seimui pristatė piliečių iniciatyvinė grupė, surinkusi 50 tūkst. parašų.
Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
