Belaruskalij

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dar neapsisprendė, ar patraukti iš pareigų užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį. Šis ketvirtadienį pareiškė esantis pasiruošęs pasitraukti, jei tik taip nuspręs I. Šimonytė. „Kai nuspręsiu, tada ir informuosiu“, – lakoniškai į Seime valstiečio Dainiaus Gaižausko užduotą klausimą, ar ketina patraukti G. Landsbergį, atsakė I. Šimonytė.

Po skandalo dėl „Belaruskalij“ ministrams Gabrieliui Landsbergiui ir Mariui Skuodžiui prabilus apie pasitraukimą, Seimo opozicinės frakcijos ragina premjerę Ingridą Šimonytę priimti sprendimą atleisti šiuos ministrus. Pasak opozicijos, Lietuva apsijuokė prieš visą pasaulį. Seimo opozicija ketvirtadienį rengia spaudos konferenciją situacijai aptarti.

Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, kad yra pasiruošęs pasitraukti dėl Baltarusijos trąšų tranzito per Lietuvą skandalo, politologai tokį jo žingsnį vertina nevienareikšmiškai. Viena vertus, svarsto ekspertai, G. Landsbergio pasitraukimas parodytų aukštą politinės moralės lygį, kita vertus, atsakomybę tokiu atveju tektų prisiimti ir premjerei Ingridai Šimonytei.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pakartojo, kad apie avansinį mokėjimą lapkričio pabaigoje iš „Belaruskalij“ bendrovei „Lietuvos geležinkeliams“ nežinojo, tačiau yra pasiruošęs trauktis iš užimamų pareigų. G. Landsbergis teigė, kad Vyriausybės atstovai žinojo apie tai, kad rugsėjo pabaigoje iš „Belaruskalij“ buvo paprašyta vieno avansinio mokėjimo už spalio mėnesį. „Situacija, kuri įvyko po to, apie ją nebuvo informuota. Yra taip.

Seimo opozicija ragina Vyriausybę prisiimti atsakomybę, paaiškėjus, kad „Lietuvos geležinkeliai“ priėmė JAV sankcionuotos Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ avansinį mokėjimą ir teikė jai paslaugas po gruodžio 8-sios, jau įsigaliojus sankcijoms. Savo ruožtu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako pasitikinti Vyriausybės veiksmais.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška pareiškė, jog nutraukus sutartį su JAV sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ Lietuvos įmonei gali tekti mokėti šimtus milijonų eurų siekiančias baudas.   „Pažeidus sutartį gresia dideli nuostoliai (...) Gal siekti šimtus milijonų eurų“, – Seimo liberalų frakcijoje ketvirtadienį teigė M. Bartuška.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) teigia, kad Lietuva išdavė savo vertybinę politiką, o Vyriausybėje turėtų būti kalbama apie Gabrieliaus Landsbergio ir Mariaus Skuodžio atsistatydinimą po skandalo dėl „Belaruskalij“. „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su giliu liūdesiu turi konstatuoti vertybinės užsienio politikos bankrotą. Man įdomu, kad Vyriausybė keturis mėnesius kovojo už demokratiją Kinijoje ir visame pasaulyje, o šiandien bėga už Lukašenkos trąšų traukinį.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas situaciją, kai „Lietuvos geležinkeliai“ apėjo JAV sankcijas „Belaruskalij“, pavadino dviveidišku pasirinkimu ir Lietuvos vertybinės užsienio politikos bankrotu. Jis tikino, kad atsakomybę už tai turėtų prisiimti tiek premjerė, tiek užsienio reikalų ministras. „Tai yra vertybinės užsienio politikos bankrotas, tai yra akivaizdu.

Lietuva turi kuo skubiau ieškoti sprendimų, kaip įgyvendinti JAV įvestas sankcijas vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Dabar yra labai daug aiškinimosi, kas, kaip, ką turėjo padaryti, kas ten kokius mokėjimus gavo. Šiandien svarbiausia, jog sankcijos būtų įgyvendintos.

Prezidento patarėja sako, kad Lietuva turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti, kaip su mažiausiais nuostoliais įgyvendinti Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijas vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“. Pasak A. Skaisgirytės, atsakomybę dėl kilusio „šaršalo“ turi prisiimti įmonės bei Vyriausybė, tačiau, kita vertus, „nereikia badytis pirštais, bet spręsti situaciją“. „Badyti pirštais į ministrus būtų negerai, reikia susivienyti ir žiūrėti, kaip išspręsti situaciją.

Trečiadienį įsigaliojus JAV sankcijoms trąšų gamintojai „Belaruskalij“, Baltarusijos opozicija ragina Lietuvą stabdyti įmonės trąšų tranzitą, pranešė Sviatlanos Cichanouskajos biuras. „Režimas uždirbdavo pinigus daug metų pardavinėdamas kalio trąšas ir „Belaruskalij“ yra pelno šaltinis, tačiau jis taip pat ir įrankis represijoms prieš darbuotojus. Mes tikimės, kad sankcijos sustabdys trąšų importą ir tranzitą, kol teisės viršenybė bus atkurta“, – rašoma pranešime.

Jau antra diena kalbame apie žlungančią sankcijų politiką Baltarusijos režimo atžvilgiu. Gruodžio 8 d. ryte pradėjo veikti draudimas gabenti ,,Belaruskalij“ trąšas. Tačiau jos vežamos šiandien ir bus vežamos dar ir sausio mėnesį. Taip žlunga „vertybinė“ Lietuvos užsienio politika. Taip griaunama tarptautinė Lietuvos reputacija ES ir JAV partnerių akyse. Kaip mes jautumėmės, jei JAV savo įsipareigojimus Lietuvai pradėtų vykdyti po mėnesio ar kelių nuo sutartos datos.

Susisiekimo ministras pripažįsta, jog „Belaruskalij“ lapkritį atlikti  avansiniai mokėjimai už trąšų gabenimą per Lietuvą gruodį, žinant apie būsimas JAV sankcijas, buvo netipiniai.  „Nenorėčiau konkrečių detalių komentuoti, visų iki galo niuansų net ir nežinau, tik patvirtinu faktą, bet taip, pervedimai buvo netipiniai ir visiškai kitokie, negu būdavo atliekami visą sutarties laikotarpį. Kitaip sakant, šitoje vietoje buvo daromi avansai gerokai į priekį“, – BNS sakė Marius Skuodis.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška sako, jog netekus JAV sankcionuotos Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus.   „Atnaujintais skaičiavimais, šiuo metu, jei nuo sausio pirmos nebevežtume „Belkalij“ trąšų, mums gali reikėti apie 49 mln. eurų subsidijų jau darant masę veiksmų: optimizuojame procesus, darbuotojus, stabdome tam tikras investicijas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad situacija, kai „Belaruskalij“ avansu sumokėjo už trąšų gabenimą per Lietuvą gruodį, jau įsigaliojus JAV sankcijoms, yra unikali ir ją reikės aiškintis. „Be abejonės, tai yra unikali situacija, kokios anksčiau mes Lietuvoje nesam turėję, ją reikia analizuoti ir nagrinėti. Neabejoju, kad tai bus daroma“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad įsigaliojus Jungtinių Valstijų sankcijoms vienai didžiausių pasaulio kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, įmonės produktų tranzitas per Lietuvą neturėtų tęstis ilgai. „Tikrai be kažkokių konkrečių datų, be konkrečių mėnesių galiu pasakyti, kad nematau galimybės, kad šitas tranzitas galėtų ilgai tęstis“, – bendroje spaudos konferencijoje su kitų Baltijos šalių premjerais Vilniuje trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad įsigaliojus Jungtinių Valstijų sankcijoms vienai didžiausių pasaulio kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, įmonės produktų tranzitas per Lietuvą ilgai nesitęs. „Tikrai be kažkokių konkrečių datų, be konkrečių mėnesių galiu pasakyti, kad nematau galimybės, kad šitas tranzitas galėtų ilgai tęstis“, – bendroje spaudos konferencijoje su kitų Baltijos šalių premjerais Vilniuje trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Jungtinių Valstijų sankcijų vienai didžiausių pasaulyje Baltarusijos trąšų gamyklai „Belaruskalij“ įgyvendinimas priklauso nuo įmonių, tačiau neatmeta ir Vyriausybės įsikišimo galimybės. Taip jis kalbėjo rugpjūtį paskelbtų JAV sankcijų įsigaliojimo išvakarėse. Lietuvos institucijos ir valstybės įmonės kurį laiką aiškinosi, ar sankcijos uždraudžia „Belaruskalij“ trąšų tranzitą Lietuvos geležinkeliais per Klaipėdos uostą.

Jungtinėms Amerikos Valstijos (JAV) praėjusį rugpjūtį įvedus sankcijas vienai didžiausių pasaulyje trąšų gamintojų „Belaruskalij“, daugiau nei dešimtmetį eksportuojančiai produkciją per Klaipėdos uostą, vis dar galutinai neaišku, kas įvyks po gruodžio 8-osios – iki tol verslui duota laiko pasiruošti ir užbaigti sandorius.

Net ir santykinai švelnias sankcijas, pritaikytas Baltarusijos trąšų gigantei „Belaruskalij“, siekia apeiti ir pati įmonė, ir iš jos perkančios Europos kompanijos, rašo portalas vz.lt. „Baltarusija yra pasirengusi nukreipti kalio trąšų eksportą į Leningrado srities ir Murmansko uostus, jei Lietuva atsisakys krauti baltarusiškas trąšas. Tačiau ekspertai abejoja, ar šalis išlaikys tokį patį pelningumą iš prekybos trąšomis, kaip iki šiol.

Europos Sąjungai ir JAV pritaikius sankcijas Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“ ir gruodį nutrūksiant šių trąšų eksportui per Lietuvą, „Lietuvos geležinkeliai“  laikinai stabdo beveik 60 mln. eurų vertės pagrindinės šalies geležinkelių linijos ruožo plėtros projektą.  „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė „LTG Infra“ sprendimą stabdyti antrojo kelio ruože Plungė–Šateikiai statybos darbus motyvuoja investicinės grąžos peržiūra.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ vadovas sako, kad pasaulyje didėjant metalų, energetinių resursų kainoms bei darbo užmokesčiui, bendrovė bus priversta didinti paslaugų tarifus. Tačiau to jis nesieja su gruodį nutrūksiančiu baltarusiškų trąšų tranzitu. „Tarifai, aš net neabejoju, kad didės, bet tikrai ne dėl kalio. Jei pasižiūrėti, kas darosi aplinkui, į metalų kainas, į darbo užmokestį, energetinių resursų kainas, mes nematome galimybių nekelti tų tarifų.

JAV praėjusią savaitę įvedus naujas sankcijas Baltarusijai, įskaitant vieną didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“, jos produkciją kraunančio Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT) pagrindinis akcininkas Igoris Udovickis sako, kad kol kas baltarusiškos trąšos vežamos įprastai, tačiau jei jų srautas sustotų, jis tikisi Vyriausybės pagalbos.

Baltarusija iki gruodžio bus pasirengusi nukreipti „Belaruskalij“ trąšų eksportą per Rusijos uostus, jeigu Lietuva atsisakys jas krauti, pareiškė šalies ministras pirmininkas Ramanas Haloučanka. „Iš esmės problemų nebus, mes jau gana seniai sprendžiame šį reikalą, kuriuo mus palaiko ir Rusijos vyriausybė.

Baltarusijos tranzito netekimas Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) reikšmingos įtakos neturės, tačiau išsibalansavus trąšų rinkai, gali pasijausti trumpalaikis maisto kainų augimas, sako ekonomistai. „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tvirtina, kad bendras Baltarusijos vaidmuo Lietuvos ekonomikoje per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo, o tranzito praradimo įtaka bus gana nereikšminga.

Klaipėdos jūrų uostas dėl sankcijų Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, eksportuojančiai produkciją per Klaipėdą, neteks maždaug 18 mln. eurų laivų rinkliavų, sako vienas uosto vadovų. Vidmantas Paukštė sako, kad baltarusiški kroviniai sudaro apie 32 proc. Klaipėdos uosto krovos. „Uosto direkcija gauna pajamas iš laivų rinkliavų, tai yra, iš tų laivų, kurie įplaukia į uostą.

Jungtinių Amerikos Valstijų pirmadienį paskelbtos sankcijos Baltarusijai, apimančios ir per Lietuvą eksportuojančią kalio trąšų gamintoją „Belaruskalij“, paveiks trąšų pervežimus, teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Jei mes žiūrėsime į analogiškus pavyzdžius, tai, tikėtina, tikrai turės didelį poveikį. Praktika rodo, kad mūsų bankai ir visi kiti tiesiog stabdo atsiskaitymus, net ir eurais“, – portalui delfi.lt sakė M. Skuodis.

Išplėtus sankcijas Baltarusijai, jos trąšų eksportas per Lietuvą galėtų būti visiškai nutrauktas, sako užsienio reikalų ministras. Anot Gabrieliaus Landsbergio, Lietuva jau yra formaliai pateikusi siūlymus Briuseliui plėsti sektorines sankcijas, apimant daugiau per Klaipėdą eksportuojamų įmonės „Belaruskalij“ trąšų. Paklaustas, ar eksportas galėtų būti nutrauktas, G. Landsbergis atsakė, kad toks variantas yra įmanomas. „Įmanoma visai nutraukti. Sakyčiau, kad taip, realu.

Europos Sąjungai (ES) sutarus įvesti sektorines sankcijas Baltarusijai, šioje šalyje gaminamų trąšų eksportas per bendrijos šalis, įskaitant Lietuvą, turėtų būti stabdomas, BNS informavo diplomatiniai šaltiniai. ES koridoriuose tęsiasi teisėkūros procesas sankcijoms patvirtinti, jis turėtų baigtis ketvirtadienį, sakė du šaltiniai. Pasak jų, rengiamam sektorinių sankcijų paketui pirmadienį Briuselyje pritarė ES užsienio reikalų ministrai.

Geriausias Minsko atsakymas į iškeltą „liaudies ultimatumą“ iš prezidento posto atsistatydinti Aliaksandrui Lukašenkai yra jo atšauktas sekmadienį turėjęs vykti palaikymo mitingas, sako Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos atstovė Ana Krasulina. „Mes gavome atsakymą, kai pamatėme, kad Lukašenka pabandė surengti didžiulį mitingą jam palaikyti, ir jam nepavyko to padaryti – šis mitingas buvo atšauktas.

Baltarusijos teisėsaugininkai sulaikė trąšų gamintojos „Belaruskalij“ darbuotojus, kurie buvo susirinkę įmonės rūdynų valdybos teritorijoje palaikyti protestuojančio kolegos, pranešė įmonės streiko komitetas. „Sulaikymas buvo žaibiškas... Visus „supakavo“, išvežė nežinoma kryptimi“, – sakoma pranešime, paskelbtame platformos „Telegram“ kanalu.

Baltarusijoje streikuojant kai kurioms valstybinėms gamykloms, kurių veikla susijusi su Lietuva, nei Klaipėdos uostas, nei „Lietuvos geležinkeliai“ kol kas nepajuto neigiamos įtakos jų veiklai, sako susisiekimo ministras. Anot Jaroslavo Narkevičiaus, tiek uostas, tiek „Lietuvos geležinkeliai“ šiuo metu dirba įprastai. „Grėsmių arba situacijos į neigiamą pusę pasikeitimų nėra, srautai juda įprasta tvarka, uostas dirba įprastu režimu.

Baltarusijos trąšų įmonės „Belaruskalij“ darbuotojai trečiadienį susirinko ir mitinguoja centrinėje Salihorsko aikštėje netoli miesto vykdomojo komiteto. Tuo metu streiko komiteto vadovybė pranešė apie spaudimą darbuotojams, dalyvaujantiems protesto akcijose. „Mūsų gretos retėja dėl beprecedenčio spaudimo“, – pareiškė streiko komiteto pirmininkas Andrejus Bokunas.

Verslininko Igorio Udovickio valdoma bendrovė „Gargždų geležinkelis“, teikianti manevravimo paslaugas Klaipėdos uoste ir kelerius metus negaunanti leidimo vežti krovinius per Lietuvą, Europos Komisijai apskundė Lietuvos institucijų sprendimus.

Lietuva yra pasirengusi didinti Baltarusijos prekių tranzitą per Klaipėdos jūrų uostą, antradienį pareiškė premjeras Saulius Skvernelis. Dvišalius santykius ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimo galimybes S. Skvernelis antradienį aptarė susitikęs su kadenciją Lietuvoje neseniai pradėjusiu  Baltarusijos ambasadoriumi Lietuvoje Valerijumi Baranovskiu, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“, kartu su verslininku Igoriu Udovickiu valdanti Birių krovinių terminalą (BKT), nori didinti trąšų eksportą per Klaipėdos uostą. BKT vadovas tikina, kad „Belaruskalij“ per 5 metus ketina padidinti gamybą 3 mln. tonų, ir Klaipėdos įmonė nori būti tam pasirengusi.

Vyriausybė pirmadienį uždarame posėdyje apsvarstė Baltarusijos trąšų įmonės „Belaruskalij“ ir verslininko Igorio Udovickio investicijas dviejose krovos bendrovėse Klaipėdos jūrų uoste. Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS patvirtino, kad Vyriausybė priėmė sprendimą dėl Birių krovinių terminalo planų įsigyti „Nemuno terminalo“ akcijas, bet sprendimo turinio nekomentavo, nes klausimas yra konfidencialus.

Oficialūs Rusijos registrų duomenys rodo, kad akcijų bendrovėje Kryme turi „valstiečių“ rinkimų kampaniją finansuojantis iš Ukrainos kilęs Klaipėdos verslininkas Igoris Udovickis, praneša portalas lrt.lt. LRT tyrimų skyriui pavyko išsiaiškinti, kad I. Udovickis verslą vykdė ir Kryme. Kaip rodo registrų duomenys, jam priklauso 1 proc. Ukrainos bendrovės „Taurus Development“ akcijų. Ši bendrovė registruota Krymo sostinėje Simferopolyje ir 50,09 proc.

Bendradarbiaudami su geležinkelininkais, pasieniečiai iš Baltarusijos atvykusio sąstato vagone talpykloje aptiko beveik 50 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių. Šio krovinio, maskuoto trąšomis, vertė Lietuvoje yra daugiau nei 124 tūkst. eurų.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareikalavo, kad kiekvienas baltarusis, kertantis šalies sieną, nepriklausomai nuo kelionės priežasties mokėtų 100 JAV dolerių „už pasieniečių paslaugas“, rašo „Gazeta.ru“. Ši suma kaip tik atitinka vienos tonos kalio druskos savikainą. Kalio druska – pagrindinė Baltarusijos naudingoji iškasena, kurios pardavimas praktiškai nutrūko po kilusio skandalo ir santykių su „Uralkalij“ nutraukimo.

Ankstų liepos 4-osios rytą dviejų švedų pilotuojamas lėktuvėlis apdūmė visas Lietuvos skrydžių kontrolės, pasienio ir karines oro pajėgas. Pažemiui skrisdamas įskrido į Baltarusijos teritoriją maždaug 100 kilometrų, išbarstęs meškiukus su šūkiais apie žodžio laisvę grįžo į Lietuvą, o po kelių valandų lėktuvėlis išlėkė Švedijos link. Lietuvos politikai ir pareigūnai, ieškodami kaltų, ėmė badyti vieni į kitus.

Rusijos ir ES viršūnių susitikimu gimtajame Sankt Peterburge baigėsi trečiąkart Rusijos prezidento V.Putino turnė po Europos šalis. Dabar jis jau pasuko į Kiniją, kur birželio 6-7 d. numatytas Šanchajaus sandraugos organizacijos viršūnių susitikimas, o grįždamas aplankys Uzbekistaną bei Kazachstaną – šias dvi autoritarines Vidurio Azijos valstybes, o Astanoje Rusijos prezidentas  atšvęs draugystės ir bendradarbiavimo sutarties pasirašymo su Kazachstanu 20-ąsias metines.