Belaruskalij

„Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) gavus trijų Baltarusijos bendrovių prašymus vežti vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ trąšas, Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ prezidentas sako, jog remiantis tarptautine vežimo geležinkeliais konvencija reikia labai rimtos priežasties nesuteikti leidimo norintiems per Lietuvą vežti krovinius. „Nelabai yra techninių ir juridinių galimybių tą uždrausti ar neleisti.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupei nuo vasario 1-osios nutraukiant sutartį su į JAV sankcijų sąrašus įtraukta viena didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, LTG pranešė gavusi trijų nesankcionuotų Baltarusijos bendrovių prašymus vežti šias trąšas. Visi prašymai grindžiami skirtingais argumentais, todėl LTG kreipėsi į vyriausybinę strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją, teigia LTG.

Mažėjant kiniškų ir baltarusiškų krovinių srautams Klaipėdos uosto kompanijos šaukiasi vyriausybės pagalbos. Šiemet planuodami trečdaliu mažesnes pajamas, verslininkai reikalauja sumažinti geležinkelių ir žemės nuomos tarifus. Ministras Skuodis sako, kad tarsis dėl Lietuvos geležinkelių tarifų sumažinimo. Tačiau uosto vadovybė tvirtina mokesčių negalinti mažinti, mat sustotų investiciniai projektai.

 „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pranešė oficialiai informavę į JAV sankcijų sąrašus įtrauktą Baltarusijos kalio trąšų gamintoją „Belaruskalij“ apie Vyriausybės nutarimą nuo vasario 1 dienos nutraukti bendrovių sutartį. Oficialus raštas Baltarusijos bendrovei buvo išsiųstas sausio 17 dieną, o sausio 18 dieną Baltarusijos bendrovei taip pat pranešta, kad pagal 2018 metais sudarytą ilgalaikę sutartį teikiamos paraiškos jos krovinių vežimui nuo vasario 1 dienos nebus suderintos.

Vyriausybei priėmus sprendimą nuo vasario nutraukti Lietuvos geležinkelių ir Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“ sutartį dėl kalio trąšų tranzito, gali išaugti neteisėtai sieną bandančių kirsti migrantų srautai, perspėja Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.

Nuo vasario Lukašenkos trąšų vagonai turi sustoti ir per Lietuvą nebevažiuoti. Tokį sprendimą priėmė Vyriausybė. Tiesa, Susisiekimo ministras sako, kad nors geležinkeliai sutartį nutrauks, garantijos, kad trąšos per Lietuvą neriedės nėra. Šiandien skandalo aplinkybes pradėjo aiškintis ir konservatorių vadovaujami komitetai Seime.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Vyriausybės sprendimas, jog „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“ sutartis dėl trąšų gabenimo per Lietuvą ir Klaipėdos uostą neatitinka nacionalinio saugumo interesų, yra „gerokai vėluojantis", bet teisingas.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė trečiadienį pranešė, jog yra pasiruošusi nuo vasario nutraukti paslaugų teikimą Baltarusijos trąšų gamintojui „Belaruskalij“ ir taip vykdyti priimtą Vyriausybės nutarimą. „Esame pasiruošę vykdyti Vyriausybės priimtą nutarimą –  atsižvelgdami į jį, nuo vasario 1 d. nutrauksime paslaugų teikimą „Belaruskalij“ pagal 2018 m. sudarytą sutartį“, – LTG pranešime cituojamas laikinasis įmonės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis dėl trąšų vežimo neatitinka nacionalinio saugumo interesų ir nuo vasario 1 dienos nebegalioja. Apie tai pranešė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Vyriausybė sprendimą priėmė atsižvelgusi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos rekomendaciją.

„Lietuvos geležinkelių“ elgesys parodė pernelyg didelę įmonės  priklausomybę nuo kontrakto su „Belaruskalij“ dėl šios trąšų gamybos milžinės tranzito, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Vyriausybei trečiadienį patvirtinus strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų ir būtų apsispręsta trąšų tranzitą riboti įstatymu, Seimas sprendimus priimtų per trumpiausią įmanomą laiką, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei patvirtinti, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis ir papildomi susitarimai su „Belaruskalij“ dėl kalio trąšų tranzito per Lietuvą kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, todėl jų turi būti atsisakyta. Tai reiškia, kad toks turėtų būti ir formalus Vyriausybės sprendimas, kurį ministrų kabinetas planuoja priimti trečiadienį. Šią informaciją portalui tv3.lt patvirtino su situacija susipažinęs asmuo, pageidavęs likti neįvardintas.

Konservatorių siūloma kandidatė į Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkus Laima Liucija Andrikienė teigia pasigendanti bendro sutarimo užsienio politikoje. Ji tvirtino, kad jeigu bus paskirta, pirmiausia jo sieksianti ir komiteto darbe. „Konstruktyvus, pozityvus darbas. Ne Seimo Užsienio reikalų komitetas daro užsienio politiką Lietuvoje.

Niekaip nesibaigianti COVID-19 pandemija, baltarusiškų trąšų tranzitas, dramatiški santykiai su Kinija – valdančiajai daugumai šiemet teko dorotis su daug išbandymų. Ypač šie iššūkiai atsiliepė konservatoriams, turintiems daugiausiai savo atstovų Seime ir Vyriausybėje, be to, jų atstovei Ingridai Šimonytei vadovaujant ministrų kabinetui.

Siekdama užkirsti kelią „Belaruskalij“ trąšų tranzitui per Lietuvą Vyriausybė ruošia tarptautinių sankcijų įstatymo pataisas, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Buvo apsitarta dėl tarptautinių sankcijų įstatymo pataisų projekto, kuris tebėra ruošiamas“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė I. Šimonytė. Klausimas buvo aptartas uždarame posėdyje.  Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas Lietuvoje priimtas 2004 metais.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius teigia, kad priimant sprendimus dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą nutraukimo būtina neskubėti ir įvertinti kuo daugiau aplinkybių. „Karštakošiškų sprendimų negali būti. Parlamentiniai komitetai bus tas lakmuso popierėlis, kad būtų pradėta kalbėti viena kalba ir ne taip, kaip ta karšta bulvė – čia tas atsakingas, čia tas atsakingas“ -trečiadienį LRT radijui sakė K. Starkevičius.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovas Mantas Bartuška pirmadienį palieka postą. Tokį sprendimą priėmė įmonės valdyba, siekiant deeskaluoti situaciją dėl besitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. M. Bartušką keičia laikinasis vadovas – antrinės LTG krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ direktorius Egidijus Lazauskas – jis šias pareigas eis nuo antradienio iki bus paskirtas nuolatinis vadovas.

2021-ieji – neabejotini išbandymų metai Lietuvos valdžiai. Dvi – migrantų ir tebesitęsianti COVID-19 – krizės, aukščiausių šalies vadovų barniai, visuomenės susiskaldymas, mitingų banga ir garsiai riaumojančios Baltarusija ir Kinija – tik dalis šiemet Lietuvos išgyventų sunkumų. Portalas tv3.lt kviečia prisiminti labiausiai 2021 metais dėmesį prikausčiusius politinius įvykius ir skandalus Lietuvoje.

Ar gali būti, jog gabendami Lukašenkos trąšas „Lietuvos geležinkeliai“ patiria milijoninius nuostolius? Tokią informaciją viešina dar neseniai Gabrieliaus Landsbergio patarėju bandęs tapti, kadaise pilkuoju valstybės kardinolu pramintas signataras Albinas Januška. Anot jo, geležinkeliai baltarusiams nežinia už ką suteikė didžiules nuolaidas ir taip prisidėjo prie režimo finansavimo.

Nutrūkus Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“ produktų tranzitui, Lietuvos ekonomika reikšmingos įtakos nepajustų, mano dauguma BNS kalbintų ekonomistų.  Naujienų agentūra BNS paprašė penkiolikos ekonomistų ir ekspertų įvertinti, ar „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą nutraukimas turėtų reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikai.  Septyni apklaustieji teigė, kad reikšmingos įtakos ekonomikai neturėtų, keturi mano, kad turėtų.

Nepaisant JAV sankcijų tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą smukdė šalies Vyriausybės reitingus, o nepasitikėjimas susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu išaugo beveik dvigubai, rodo antradienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Gruodį atliktoje apklausoje pasitikėjimą Vyriausybe išreiškė vos 17,3 proc. respondentų, nepasitikėjimą – 47,8 apklaustųjų. Lapkritį Vyriausybe pasitikėjo 21 proc., nepasitikėjo – 39,6 proc. respondentų.

Vyriausybė nenusiteikusi nutraukti baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą bet kokia kaina, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Vyriausybė nėra nusiteikusi nutraukti bet kokia kaina, nes bet kokia kaina galėjo nutraukti gruodžio 8 dieną“, – interviu LNK žinioms penktadienį sakė Vyriausybės vadovė.

Valdantieji ir toliau neleidžia opozicijai suburti tyrimo komisijos, kad ši aiškintųsi, kas kaltas dėl kilusio trąšų skandalo. Neleido kurti nei tyrimo komisijos, nei perduoti klausimą spręsti konservatorių rūstybę užsitraukusiam Pavilioniui. Opozicija sako, kad dešiniųjų valdžia nuo visuomenės slepia skandalo aplinkybes, kurios gali būti gėdingos.

Vyriausybė per tris savaites žada priimti galutinį sprendimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ sutarties su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija, šią savaitę pripažinusi sutartį ir jos pakeitimus keliančiais grėsmę šalies saugumui, dar ketvirtadienį turėtų pateikti savo išvadą Ministrų kabinetui.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas teigia, kad įmonė laukia konkrečių vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadų bei Vyriausybės sprendimo – tuomet bendrovė paskelbs planą, kaip bus nutraukta sutartis su JAV sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja ir eksportuotoja „Belaruskalij“.  „Mes scenarijus jau turime, dabar, kurį aktyvuosime, priklausys nuo komisijos išvados, nes, mūsų žiniomis, jos yra daug apimančio...

Lietuvoje tebegaruojant baltarusiškų trąšų skandalui premjerė Ingrida Šimonytė Seimo nariams paaiškino, kas buvo kalbėta neviešuose užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meilūno susitikimuose su „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“ atstovais. Tai JAV sankcionuotos „Beloruskalij“ iš dalies valdoma bendrovė, kuri rūpinasi kalio trąšų prekyba.

Seimas ketvirtadienį vėl atmetė opozicijos siūlymą sukurti specialią laikinąją „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą tyrimo komisiją.  Seimas po pateikimo nepritarė nutarimo projektui dėl komisijos sudarymo: už, kad komisijos sudarymo klausimas būtų svarstomas, balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 64, o susilaikė aštuoni. Kitu balsavimu 73 balsais prieš 65 projektas buvo atmestas.

Seimo opozicijai ketvirtadienį plenariniame posėdyje ketinant siūlyti tirti situaciją dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad jokie specialūs tyrimai nereikalingi – juos gali atlikti komitetai.  „Jau įvardinti pakankamai konkretūs terminai (Vyriausybės planas, kaip stabdyti trąšų tranztą, turėtų būti parengtas iki sausio pabaigos – BNS), nemažai darbo padaryta.

Opozicija premjerei Ingridai Šimonytei pateikė 12 klausimų ir klausia, ar aukšti Vyriausybės pareigūnai susitikinėjo ir derėjosi su „Belaruskalij“ atstovais. Seimo nariai kelia prielaidą, kad derybos su Minsku lėmė tai, kad spaudimas nuo Lietuvos sienos buvo permestas prie sienos su Lenkija. „Tai tie patys klausimai, kuriuos ir tyrimo komisija galėtų nagrinėti.

Aiškintis dėl konflikto su Kinija ir Lukašenkos trąšų skandalo į prezidentūrą iškviestas ministras Gabrielius Landsbergis. Konservatorių lyderis po susitikimo nebuvo kalbus, ypač apie jo viceministro susitikimus su „Belaruskalij“ žmonėmis spalio viduryje Vilniuje. Opozicija įtaria, kad per juos valdininkas tarėsi, kaip toliau vežti Lukašenkos trąšas, ir galbūt net derėjosi dėl migrantų.

Seimui praėjusį ketvirtadienį atsisakius sudaryti laikinąją tyrimo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito komisiją, opozicijai priklausantys parlamentarai šią savaitę pateikė du naujus siūlymus.  52 Seimo nariai siekia, kad tyrimo imtųsi Seimo laikinoji tyrimo komisija iš 13 Seimo narių, turinčių teisę dirbti su įslaptinta informacija. Ši komisija turėtų aiškintis „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą 2021 metų rugpjūčio-gruodžio mėnesiais aplinkybes.

Sustabdžius baltarusiškų trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą, Minskas galėtų imtis atsakomųjų veiksmų stabdydamas per Baltarusiją į Lietuvą vežamus krovinius, trečiadienį pareiškė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu aptarti tarptautinių sankcijų Baltarusijai įgyvendinimą. G. Landsbergis teigė, kad tiek Vyriausybės komisijos sprendimas, tiek ruošiamas įstatymo projektas dėl trąšų tranzito turi eiti paraleliai. Ministras nebuvo kalbus dėl viceministro Egidijaus Meilūno susitikimo su „Belaruskalij“ atstovais. „Susitikimas buvo konstruktyvus.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis atsitraukia ir Klaipėdos uosto vadovo galvos nebereikalauja – leidžia dirbti toliau. O kaip dirbti, jam pačiam ministrui pasakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija antradienį paskelbė, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ ir jos pakeitimai kelia grėsmę šalies saugumui. Galutinį sprendimą turės priimti Vyriausybė.

Lietuvos žvalgyba teigia, kad pajamos, kurias Baltarusija gauna iš prekybos trąšomis, gabenant jas per Lietuvą padeda palaikyti nedemokratišką režimą ir tai neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų. VSD neįžvelgia grėsmės šalies saugumui pastangose stabdyti trąšų tranzitą per Lietuvą, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis.  „Kad mes turėtume kažkokios informacijos, kuri aiškiai mums indikuotų, kad tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui, kol kas neturime.

Po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu Prezidentūra pareiškė pasigedusi dialogo iš Vyriausybės pusės sprendžiant baltarusiškų trąšų klausimą. Apie tai po prezidento ir M. Skuodžio susitikimo pareiškė prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda susisiekimo ministras Marius Skuodis paskelbė, kad Klaipėdos jūrų uosto vadovas Algis Latakas turi mandatą toliau eiti pareigas. Prezidentas G. Nausėda antradienį susitiko su susisiekimo ministru M. Skuodžiu. Po susitikimo surengta spaudos konferencija. Klaipėdos uosto vadovas gali toliau eiti pareigas Po susitikimo su G. Nausėda ministras M. Skuodis pranešė, kad Klaipėdos jūrų uosto vadovas Algis Latakas gali dirbti toliau.

JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras (OFAC) pirmadienį laišku patvirtino, kad sankcijos „Belaruskalij“ tiesiogiai „Lietuvos geležinkelių“ neliečia. Visgi premjerė Ingrida Šimonytė nepuola džiaugtis ir tikina, kad laiškas iš Vašingtono tik patvirtina apie reputacinę žalą, kurią gali patirti Lietuva, jei per šalį toliau keliaus trąšų tranzitas. „Aš nežinau, ką jūs tame laiške perskaitėte. Aš tame laiške perskaičiau du dalykus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija prieš Kalėdas nutarė kraujo nelieti ir kol kas nesieks sudoroti Žygimanto Pavilionio, kuris pirmasis pradėjo kelti klausimą, kodėl deklaravusi vertybinę užsienio politiką Vyriausybė nesugebėjo uždrausti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą.

Į JAV sankcijų sąrašą patekę baltarusiškų trąšų eksportuotojai teigia, kad jei Lietuva sustabdytų tranzitą, Baltarusija atsakytų panašiomis priemonėmis – stabdytų tranzitą į Lietuvą, pranešė LRT radijas.  Valstybiniam holdingui „Belaruskalij“ priklausančios Baltarusijos kalio kompanijos (BKK) atstovė Irina Savčenko sakė, kad ieškinius Lietuvai pateiktų ne tik Baltarusijos valstybinė įmonė, bet ir trąšų pirkėjai.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitinka su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu aptarti situacijos dėl Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“. „Susitikime su susisiekimo ministru prezidentas aptars veiksmų planą dėl tarptautinių sankcijų Baltarusijos režimui taikymo Lietuvoje“, – BNS teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. Pasak ministro atstovės Gabrielės Vasiliauskaitės, susitikimas vyks prezidento iniciatyva.

Lietuvos kaimynių įmonės turi intencijų perimti baltarusiškų trąšų tranzitą, tačiau JAV patikino, jog kalbasi su šiomis šalimis dėl solidarumo stabdant Baltarusijos krovinius, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Lansdbergis. „Šitoj situacijoj reikia kalbėti, kad, mūsų žiniomis, (kaimyninių šalių) įmonės intencijų perimti turi, dėl to, kad sankcijų režimo, kuris joms tai draustų daryti, nėra.

Opozicijos užmojį Seime pradėti parlamentinį tyrimą dėl „Belaruskalij“ trąšų valdantieji greitai nugesino. Pasak opozicijos atstovų, tai tik rodo, kad valdantieji turi ką slėpti. Konservatoriai su liberalais aiškina, kad tyrimo užtektų komitetuose… kuriems patys ir vadovauja. O premjerė Šimonytė nepagailėjo aštrių žodžių prezidentui, vakar jos sprendimą nekeisti ministrų pavadinusį pralaimėjimu ir veidmainyste.

Kol Lietuvoje verda politiniai skandalai dėl Baltarusijos režimo trąšų važiavimo per Lietuvą – mes nusprendėme pasižiūrėti, kiek gi „Belaruskalij“ uždirba režimui pinigų ir kaip smarkiai Lukašenkai skaudės, jei trąšos nebekeliaus ne tik per Lietuvą, bet pavyzdžiui ir per visą Europą. Ekonomistai neslepia – Lukašenkai skaudės, bet ne ką mažiau skaudės ir mums. O trąšas mūsų ūkininkams gali tekti pirkti ir iš ne ką mažesnio priešo nei Lukašenka – Putino.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Laurynas Kasčiūnas tiesiai šviesiai pripažįsta, kad jo atstovaujama partija ir prezidentas Gitanas Nausėda užsižaidė „liliputų karuose“, o nuo to kenčia valstybė. Tačiau jis siūlo nebesiaiškinti, kas ką pirmas pasakė ar padarė, mat visi galėtų išrašyti savo nuoskaudų katalogą, o verčiau pradėti suvokti užsienio, gynybos ir nacionalinio saugumo politikos svarbą.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako nematantis savo klaidų aiškinantis, kas atsakingas už tebesitęsiantį „Belaruskalij“ trąšų eksportą įsigaliojus JAV sankcijoms Baltarusijos įmonei. Taip A. Latakas kalbėjo susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui suabejojus, ar jis gali dirbti toliau. Uosto direkcijos valdyba penktadienį dar kartą svarstys pasitikėjimo generaliniu direktoriumi klausimą. „Turbūt nematau (savo klaidų – BNS)  Nežinau.

Demokratų frakcijos Seime „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis skatina parlamente pradėti „Belaruskalij“ tranzito aplinkybių tyrimą, kadangi ministrų teikiamos versijos vis keičiasi. Anot parlamentaro, atsakomybę turi prisiimti visi prie skandalo prisidėję asmenys. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su Seimo nariu S. Skverneliu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Komentuodamas baltarusiškų kalio trąšų tranzito skandalą sakėte, kad ši valdžia bankrutavo.

Baltarusiškų trąšų skandalas pradeda aiškėti. Esmine jo ašimi tampa 2021 m. spalio mėnesio 21 d. sudarytas susitarimas tarp „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“. Paaiškėjo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį pakeitė taip, jog galėjo gauti avansinius mokėjimus, bet nebegalėjo sutarties nutraukti anksčiau joje buvusiu pagrindu.