Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareikalavo, kad kiekvienas baltarusis, kertantis šalies sieną, nepriklausomai nuo kelionės priežasties mokėtų 100 JAV dolerių „už pasieniečių paslaugas“, rašo „Gazeta.ru“. Ši suma kaip tik atitinka vienos tonos kalio druskos savikainą. Kalio druska – pagrindinė Baltarusijos naudingoji iškasena, kurios pardavimas praktiškai nutrūko po kilusio skandalo ir santykių su „Uralkalij“ nutraukimo. Tačiau A. Lukašenka išvykimo rinkliavos įvedimą motyvavo tuo, kad baltarusiai per dažnai vyksta į Europos Sąjungą ir kasmet ten palieka 3 milijardus dolerių.
„Kodėl mes sudarome sąlygas įvežti į šalį importą [užsienietiškas prekes], ir dar lengvatinėmis sąlygomis? Mes turime savų šaldytuvų – kam mums sudaryti lengvatines sąlygas šaldytuvams įvežti iš užsienio? – retoriškai klausė A. Lukašenka, lankydamasis vienoje Minsko gamyklų. – Mus kritikuoja: neturtinga, skurdi šalis, o mūsų žmonės iki 3 mlrd. dolerių išveža į užsienį, į Europpos Sąjungą, ir atveža prekių, kurias mes patys gaminame“. „Tai štai, aš seniai pavedžiau [įvesti tokią tvarką], kad, jeigu išvažiuoji už šalies ribų, nesvarbu, kokiu tikslu, sumokėk išvykimo rinkliavą. Tai bus taip: mes tave pasienyje aptarnaujame – 100 dolerių nuo nosies mokėk ir važiuok į užsienį“, - sakė nepamainomas Baltarusijos vadovas.
Jo nuomone, tuomet baltarusiai persiorientuos į baltarusiškas prekes: „Tada jis ateis į mūsų parduotuvę ir nupirks mūsų šaldytuvą, ir netemps iš Europos Sąjungos neaišku kieno pagamintą šlamštą. O jie ten sėdės ir trins rankas – 3 mlrd. dolerių išvežė jiems tenai pinigų, pas juos vystosi prekyba, gamyba, o mes čia kapanojamės, kaip kvailiai“, - cituoja „Gazeta.ru“ Baltarusijos prezidentą.
Baltarusiai iš tiesų daug perka užsienyje. Važiuoti poilsio dienomis į lietuvių Vilnių ar lenkų Balstogę arba Varšuvą – įprasta praktika ne tik daugeliui Minsko, bet ir kitų Baltarusijos miestų gyventojų. Baltarusiai jau gavo daugiau Šengeno vizų, negu bet kurios kitos pasaulio šalies gyventojai. Oficialiais duomenimis 9,5 mln. gyventojų turinčios šalies piliečiai 2013 metų pirmąjį pusmetį į užsienį vyko 3,8 mln. kartų, ir lyginant su analogišku 2012 metų laikotarpiu kelionių skaičius išaugo 9 procentais. Baltarusių išvykos į užsienį pagal šalis pasiskirsčiusios taip: 1,6 mln. išvykų į Lenkiją, 688,8 tūkst. – į Lietuvą, 72 tūkst. – į Latviją, 40 tūkst. – į Turkiją, 20,5 tūkst. – į Vokietiją, 16,5 tūkst. – į Italiją, 12,7 tūkst. – į Austriją, 10,9 tūkst. – į Egiptą, 6,1 tūkst. – į Čekiją, po 1 tūkst. – į Serbiją, Slovakiją ir Estiją. Statistinių duomenų apie išvykas į Rusiją nėra, kadangi Sąjunginės valstybės viduje nevykdoma pasienio ir muitinės kontrolė.
Lietuvos ambasados duomenimis, už kiekvieną kelionę Baltarusijos turistas palieka Lietuvoje 450 eurų. Tais pačiais vertinimais baltarusių pirkėjai užtikrina 40 proc. Vilniaus prekybos centrų apyvartos: buitinė technika, drabužiai ir maisto produktai Vilniuje ir Balstogėje gerokai pigesni ir kokybiškesni, negu Minske. Lenkai netgi išduoda specialias Šengeno vizas baltarusiams – „na zakupy“ (apsipirkti).
„Idėja kam nors uždėti papildomą duoklę nėra nauja šiuolaikinėje Baltarusijoje. Tai norėjo iš Baltarusijos statybininkų, kurie dirba Rusijoje, atimti socialines išmokas ir priversti už juos papildomai mokėti, tai norime viengungių mokestį, kaip SSRS, įvesti. Tai tiesiog nervinga reakcija į tuos neigiamus procesus, kurie vyksta ekonomikoje, - sakė „Gazeta.ru“ Viktoras Jevmenenko, analitinio projekto „Belarus Security Blog“ ekspertas. – Jeigu pažvelgsime į problemą giliau, tai dėl to, kad baltarusiai važiuoja apsipirkti į kaimynines šalis, kalta pati valdžia. Mūsų vartotojimo rinka (kaip ir daugelis kitų rinkų, tarkime, statybų) labai uždara. Realiai Baltarusijoje atstovaujama vienai kitai dešimčiai pasaulinių prekės ženklų – ir tai daugiausia buitinė technika. O kas dėl drabužių, tai čia, žinoma, padėtis liūdna. Tokie pasauliniai prekės ženklai, kaip H&M, Zara, Bershka, Next, C&A, taip ir neatėjo į Baltarusiją. Nors nedidelėse Latvijoje ir Lietuvoje jie pristatyti. O pasauliniai mažmeniniai tinklai, tokie kaip Ashan, MediaMarkt, mielai ateitų į Baltarusiją, bet jų niekas neįsileidžia“.
Eksperto nuomone, baltarusiai, kuriems leidžia išgalės, važiuoja į Balstogę ir Vilnių ir perka kokybiškus daiktus pigiau, negu kainuoja baltarusiški jų analogai, dar ir todėl, kad lenkai ir lietuviai „normaliai dirba PVM grąžinimo srityje“, dėl ko galima sutaupyti 13-23 procentus prekės vertės. „Todėl kaip važiavo baltarusiai apsipirkti į Lenkiją ir Lietuvą, taip ir važiuos, netgi jei ir įves tokią rinkliavą“, - įsitikinęs V. Jevmenenko.
Aktyvios baltarusių prekybinės išvykos Lietuva ir Lenkija neapsiriboja. Mažuose Ukrainos pasienio miesteliuose Dubrovicoje, Ovruče ir Kamin-Kaširske klesti didžiuliai daiktų turgūs – vėlgi dėl daugybės pirkėjų iš Baltarusijos. A. Lukašenkos pasiūlymas įvesti išvykimo rinkliavą nuskambėjo per patį „kalio karo“ su Rusija įkarštį. Šis karas eilinį kartą priartino Baltarusijos ekonomiką prie kracho. Dėl santykių nutraukimo su kompanija „Uralkalij“, kuriai atiteko visas pardavimų tinklas, Baltarusijos kalio trašų pardavimas pasaulyje praktiškai nutrūko, o tai buvo pagrindinis valiutos šaltinis šaliai. Kompanija „Belaruskalij“ netgi buvo priversta laikinai nutraukti gavybą, nes nebeturėjo galimybės parduoti kalio druską.
Siekdama paremti „Belaruskalij“, Baltarusijos vyriausybė panaikino kalio trąšų eksporto muitą – jis buvo 98-112 dolerių už toną priklausomai nuo perkančios šalies. Baltarusiško kalio chlorido tonos savikaina – 100 dolerių. Kažkaip stebėtinai šis skaičius sutampa su siūloma rinkliava už išvykimą į užsienį. Išeina, kad kiekvienas baltarusis, kirsdamas sieną, apmokės už toną neparduotos baltarusiškos kalio druskos.
Beje, daugelis Baltarusijos ekspertų mano, jog valstybės vadovo idėja įvesti rinkliavą šalies piliečiams, kurie vyksta į užsienį apsipirkti, įgyvendinta nebus. Priežastis ta, kad priklausydama Bendrai ekonominei erdvei, Muitų sąjungai ir Rusijos ir Baltarusijos sąjunginei valstybei šalis privalo suderinti mokesčių politiką su Rusija. Be to, vyriausybė puikiai supranta: šešėlinė ekonomika Baltarusijoje suklestės. O štai turizmo ir transporto sritys patirs milžiniškus nuostolius. Reikia įvertinti ir politinę riziką: milijonai į užsienį vykstančių baltarusių – tai ne tik elektoratas, bet ir aktyviausia visuomenės dalis. Be to, didžioji dauguma tokių keliautojų – valdininkai ir jų šeimos. O būtent valdininkai yra atsakingi už „teisingą“ balsavimą per kiekvienus rinkimus Baltarusijoje. „Tokios rinkliavos įvedimas suduos smūgį pirmiausia valstybės tarnautojams. Būtent jie yra pagrindinė pirkėjų grupė Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ar Ukrainoje. Ši grupė lengvai atpažįstama minioje dėl savo specifikos: drabužiai europietiški, o štai veido išraiška baltarusiška – nepatenkinta ir rūškana, - pastebėjo kalbėdama su „Gazeta.ru“ korespondentu pilietinės kampanijos „Naš dom“ („Mūsų namai“) vadovė Olga Karač. „Todėl tokios rinkliavos įvedimas Aliaksandrui Lukašenkai bus smūgis jo tikslinei auditorijai, jo elektoratui, kuris jį palaikė visus tuos metus“, - sakė ji.
O. Karač priminė, kad šią vasarą A. Lukašenka jau neteko savo pačių entuziastingiausių gynėjų – valstiečių – paramos, uždraudęs jiems laikyti kiaules savo sodybose. Baltarusijos kaimas iki šiol skausmingai pergyvena dėl savo „maitintojų“ praradimo ir pyksta ant to, kurį visiškai pagrįstai laiko „apvalymo nuo kiaulių“ sumanytoju. „Ar verta nuteikti prieš save valdininkus (pagrindinę palaikymo grupę) – turi nuspręsti pats Aliaksandras Grigorjevičius, bet kad tokios rinkliavos įvedimas atsispindės jo reitinguose – nėra abejonės“, - įsitikinusi O. Karač, kuri pati ketina dalyvauti 2015 metų prezidento rinkimuose.