banko kortelės

Gyventojai skundžiasi, kad šalies regionuose toliau mažėja bankų skyrių. Žmonės piktinasi, kad bankai rūpinasi tik savo gerove, o klientų poreikius pamiršta. Štai Biržuose jau užsidarė SEB ir netrukus duris užvers „Swedbank“ banko skyrius. Jie siūlo gyventojams naudotis banko paslaugomis internetu. Tačiau pensininkai atkerta, kad nemoka ar neturi galimybės naudotis internetu, todėl dabar keliasdešimt kilometrų turės vykti iki kito artimiausio banko.

Visi manome, kad banko sąskaitoje laikomi mūsų pinigai yra mūsų nuosavybė. Tačiau kartais norėdami jais pasinaudoti, klientai gali tuo gerokai suabejoti. Pasirodo, bankas kone kelias savaites gali neleisti naudotis nemenka suma pinigų, kurią perveda sutuoktinis.  Bankai jau seniai giriasi, kad Lietuvoje veikia momentiniai mokėjimai. Esą pinigus šalies viduje galima pervesti iš karto, visą parą, be jokių išeiginių. Tačiau, panašu, kad tai nėra visiška tiesa.

Daugelis bankų kelia savo paslaugų kainas – brangs sąskaitų, kredito pervedimo mokesčiai, taip pat kortelių atsiuntimas, generatorių išdavimas ir kitos paslaugos. Bankai tikina, kad  paslaugos brangsta ir dėl infliacijos. O Lietuvos bankas tikina, kad Lietuvoje komercinių bankų paslaugų įkainiai vieni mažiausių. „Swedbank“ komunikacijos srities vadovė Judita Martyšė teigė, kad nuo rugsėjo 1 d. bus atnaujinama dalis privatiems klientams skirtų, paslaugų ir operacijų įkainių.

Gyventojai skundžiasi, kad be galimybių paso jiems užsivėrė durys ne tik į restoranus, kirpyklas ar parduotuves. Dalis žmonių lieka ir be grynųjų pinigų, nes negali pasinaudoti bankomatu, didesnėse parduotuvėse ar prekybos centruose esančiais bankomatais neturėdami galimybių paso. Portalo tv3.lt skaitytoja Dovilė pasakojo, pritrūkus grynųjų pinigų mažame mieste sunku rasti bankomatą, o ir radus pasinaudoti juo galima tik turint galimybių pasą.

Koronavirusui atslūgus, lietuviams atsiveria vis daugiau šalių. O apsiperkant kortele Lenkijoje ir kitose šalyse, kuriose galioja ne euras, tenka laužyti galvą, kuria valiuta mokėti labiau apsimoka. Eurobiurokratai bankams jau įvedė naują direktyvą, kad pirkėjai aiškiai matytų įkainius ir galėtų sutaupyti. Anglijoje gyvenantis Robertas grįžęs į Vilnių pailsėti nusprendė bankomate išsigryninti eurų. Jo banko kortelė išduota Anglijoje, o sąskaitoje – svarai.

Lietuva visiškai be grynųjų pinigų vis dar atrodo kaip utopinis scenarijus. Tačiau kryptingai to siekiant, atsiskaitymai grynaisiais pinigais po kokio dešimtmečio gali priartėti prie išnykimo ribos. Dar prieš penkerius metus Lietuvoje 70 proc. visų SEB banko klientų mokėjimo operacijų sudarė atsiskaitymai grynaisiais pinigais ir tik 30 proc. – banko kortele ar elektroninėmis priemonėmis.

Programišiai Čilėje gavo prieigą prie maždaug 14 tūkst. kredito kortelių numerių bei paskelbė juos socialiniuose tinkluose, paskelbė šalies valdžia. Vyriausybės bankų reguliavimo tarnyba teigė, kad išpuolį įvykdė mįslinga programišių grupuotė „Shadow Brokers“, 2016 metais pagarsėjusi dėl savo kibernetinių išpuolių prieš JAV Nacionalinio saugumo agentūrą (NSA). Šiuo atveju nusikaltėliai paskelbė kredito kortelių numerius, galiojimo laiko pabaigos datas ir saugumo kodus.

Nukentėti nuo sukčių ir apgavikų galima ne tik telefonu, kurie tik ir nori gauti prisijungimo duomenis prie banko sąskaitų. Visgi, dar daugiau atsargumo reikia apsiperkant, atliekant mokėjimus ar tiesiog užsiimant kita veikla internete. Neretai mažai pasitikėjimo keliančiuose tinklalapiuose gali slypėti gudrios pinklės. Vilniečio Mindaugo (pavardė redakcijai žinoma) patirtis paskatins atidžiau žiūrėti, kur lankotės internete bei kur kas dažniau tikrinti savo banko sąskaitos išklotines.

Šiuolaikinės e-bankininkystės puoselėtoja „Mistertango“ pirmoji iš Lietuvos įmonių gyventojams pasiūlė nemokamą „MasterCard“ kortelę kartu su nemokamu pagrindinių bankinių paslaugų krepšeliu. Kortelė nemokamai pagaminama bei pristatoma per dvi savaites. Be jokių mėnesinių ar aptarnavimo mokesčių ji leidžia visame pasaulyje atsiskaitinėti internetinėse ir įprastose parduotuvėse. Taip pat bet kuriame pasaulio bankomate su šia kortele galima kartą per mėnesį nemokamai pasiimti iki 200 eurų.

Grynuosius pinigus lietuviai myli labiau nei latviai ar estai. Lietuvoje net du trečdaliai mokėjimų už pirkinius ir paslaugas atliekama grynaisiais. Centrinis šalies bankas tikina, kad tokius gyventojų įpročius būtina keisti – esą grynuosius pinigus išlaikyti brangu, maža to, jie skatina šešėlį. Tačiau gyventojams tai nė motais, mat dažnam kišenėje maloniau turėti ne kortelę, o šlamantį banknotą.

Tik kas penktas moksleivis naujus mokslo metus pradėjo turėdamas savo asmeninę sąskaitą ir banko mokėjimo kortelę, parodė DNB tyrimas. Kad jų nepilnamečiai vaikai turi asmeninę mokėjimo kortelę, nurodė 18 proc. apklaustų tėvų. Likusiųjų tėvų (82 proc.) vaikai atsiskaito tik grynaisiais. Tėvai, kurių vaikai neturi mokėjimo kortelės, nurodo manantys, kad jų vaikas dar per mažas turėti kortelę (39 proc.) arba tiesiog vaikams mokėjimo kortelės nereikia (26 proc.

 SEB banko duomenimis, vis daugiau Lietuvos gyventojų renkasi atsiskaityti kortele – per pastaruosius dvejus metus atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis skaičius ir atsiskaitymo suma padidėjo beveik ketvirtadaliu. Atsiskaityti kortele yra ne tik greičiau ir patogiau, bet ir saugiau – net ir pametus ar praradus banko kortelę, ją galima paprastai ir greitai užblokuoti ir taip apsaugoti savo pinigus. Tuo tarpu, kai dingsta grynieji pinigai, su jais paprastai tenka atsisveikinti visam laikui.

Arnas Mazėtis, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos bankas (LB) patvirtino naujus saugumo reikalavimus mokėjimams internete. Bene didžiausi pokyčiai nuo kitų metų lapkričio laukia tų klientų, kurie vis dar naudoja bankų kodų korteles – joms gresia išnykimas. Bankų atstovai tikina, kad terminas, kurį siūlo centrinis bankas, kodų kortelių atsisakymui – per trumpas. Štai tokių įvairių bankų kodų kortelių lietuvių kišenėse keli šimtai tūkstančių.

Didėja mokėjimo kortelių operacijų apyvarta. Per pastaruosius metus šalyje išduotomis banko mokėjimo kortelėmis atliekamų operacijų apyvarta išaugo 4 procentais ir rugpjūtį pasiekė 2,86 mlrd. litų. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, gyventojai taip pat pradėjo aktyviau naudotis banko mokėjimo kortelėmis atsiskaitydami už pirkinius. Šių metų rugpjūtį tokių atsiskaitymų buvo 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Japonijoje galima pasiimti pinigų iš bankomato, pridėjus delną prie nuskaitymo įtaiso Japonijoje pradėjo veikti pirmieji bankomatai, kuriais galima naudotis be banko kortelės. Tai sakoma trečiadienį paskelbtame banko „Ogaki Kyoritsu Bank" pranešime. Kad gautų grynųjų arba įneštų pinigus į sąskaitą, jos savininkas turi tiesiog pridėti savo delną prie nuskaitymo įtaiso, įvesti savo gimimo datą ir PIN kodą. Tik preliminariai reikia pranešti bankui savo biometrinius duomenis ir įsiregistruoti.

„Swedbank“ ragina nepamiršti, kad ruošiantis atostogoms ir jų metu reikia išlikti budriems ir saugoti savo sąskaitų numerius, prisijungimo prie interneto banko kodus bei slaptažodžius. Pasak banko saugumo ekspertų, vasarą reiktų pasirūpinti asmeninių duomenų saugumu ne tik atsiskaitant kortele, naršant internete, bet ir naudojantis socialiniais tinklais. „Vasarą žmonės yra labiau atsipalaidavę, praradę budrumą.

Visi norime išvykti atostogų ar įsigyti geresnį automobilį, tačiau kartais svajonių įgyvendinimui  reikalingi  finansai prasilenkia su realiu piniginės turiniu.  Taupyti visada galima pradėti nuo mažesnių dalykų, tad pirmiausia svarbu įvertinti patiriamas išlaidas. Bankinės paslaugos mus lydi kiekvieną dieną.

Planuojant kelionę į užsienį vienas papildomų rūpesčių, kurį paprastai žmonės prisimena paskutinę minutę – pinigų valiuta. Savoje šalyje kasdien naudodamiesi bankų kortelėmis, žmonės piniginėje vis rečiau turi grynųjų. Kyla klausimas – kokiu būdu geriausia atsiskaitinėti užsienio šalyse? Tam tikrus dalykus sužinoti būtina, kad išvykus į kelionę nereikėtų sukti galvos dėl atsiskaitymų.

Daugelis dabar neišsiverčia be banko kortelių, tačiau ne iš karto lengva apsispręsti, kokią pasirinkti – kreditinę ar debetinę. Kokiais atvejais geriau rinktis kreditinę kortelę, pataria Darius Jasinskis, „Danske“ banko Produktų valdymo departamento direktorius. Kam naudojamos kreditinės kortelės? Pastaruoju metu populiarėja kreditinės kortelės. Jos yra ypač naudingos žmogui, kai jis keliauja, nori gauti trumpalaikį kreditą.

Žvangančios kišenėse monetos, iš piniginės netvarkingai kyšantys banknotai tampa tik prisiminimu. Parduotuvėse, kavinėse jau seniai dauguma žmonių atsiskaito banko kortelėmis. Tokią galimybę suteikė ir spaudos kioskeliai – pirkėjus tai akivaizdžiai nudžiugino. Dėl kokių savo pranašumų kortelės baigia nustelbti banknotus ar monetas, ir kaip kortelėmis naudotis saugiau, pasakoja Norbertas Žioba, „Danske“ banko Verslo plėtros tarnybos direktorius.

Pinigų, elektroninės erdvės, kortelių saugumas – vis dar vienas labiausiai gąsdinančių klausimų.  Dažnas, pirkdamas internetu, paklausia savęs, ar tai saugu. Nepagrįstos baimės ir informacijos trūkumas apsunkina kasdienes finansines operacijas. Į klausimą, ar saugūs pinigai, kurių nematome, atsako „Danske“ banko Produktų valdymo departamento direktorius Darius Jasinskis.

Šių metų sausio mėnesį 11 proc. kortelėmis atliktų atsiskaitymų sumos sudarė išlaidos elektroninėse parduotuvėse. Tai yra 3,6 karto daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Tai rodo „Danske“ banko statistika. Šių metų sausio mėnesį Vilniaus ir Kauno regiono gyventojų išlaidos elektroninėse parduotuvėse sudarė dešimtadalį visų elektroninių atsiskaitymų, atitinkamai 11,5 ir 11 proc. Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus regionų gyventojų – viršijo 5 proc.

Trečius metus iš eilės gruodžio mėnesį daugėjo atsiskaitymų banko kortelėmis. Palyginti su 2009 m., atsiskaitymų banko kortelėmis padaugėjo 24 proc., o vidutinė atsiskaitymo suma išaugo 4 proc. Tokias tendencijas rodo „Danske“ banko statistika. „Šventiniu periodu žmonės vis dažniau naudojasi banko kortelėmis atsiskaitydami tiek už brangesnius, tiek už pigesnius pirkinius.

Šeštadienį, spalio 22 dieną, SEB banke bus atliekami informacinių sistemų profilaktiniai darbai, todėl nuo 00.00 val. iki 17.00 val. nebus teikiamos banko paslaugos internetu, mobiliuoju internetu, nuo 0.00 val. iki 8.00 val. nebus teikiamos paslaugos SMS žinutėmis. Bankas atkreipia klientų dėmesį, kad dėl suplanuotų profilaktinių darbų šeštadienį nuo 1.30 val. iki 3.30 val.

„Citigroup“ pranešė, kad programišiai įsilaužė į kompanijos kompiuterių tinklą ir gavo prieigą prie banko klientų banko kortelių duomenų, praneša naujienų portalas „Reuters“. „Citigroup“ teigimu, nuo šio įsilaužimo nukentėjo apie 1 proc. banko korteles turinčių klientų. Pranešama, kad programišiai galėjo peržiūrėti tokią informaciją kaip klientų vardai, sąskaitos numeriai bei elektroninio pašto adresai.

Kaip rodo Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas, keturios iš penkių britų porų nesidalija bendra banko sąskaita. Tai gana akivaizdus pokytis, nes prieš penkerius metus tokių porų buvo tik ketvirtadalis. Tyrimas, kuriame dalyvavo 2 tūkst. respondentų, parodė, kad 58 proc. kartu apsigyvenusių porų pasiliko asmenines banko sąskaitas, o ne nusprendė kurti vieną bendrą. 21 proc.

Galimybė operatyviai ir nemokamai gauti atsiskaitymų išrašą bei apžvelgti sąskaitas – svarbiausias interneto banko privalumas vartotojams. Danske eBanko užklausų statistikos duomenimis, banko vartotojai dažniausiai internete atlieka mokėjimo pavedimus bei seka savo pinigų istoriją. Atsižvelgiant į augantį naudojimąsi elektronine bankininkyste ir vartotojų prioritetus, Danske bankas atnaujino eBanko sistemą, kuri leis vartotojams naudotis platesnėmis individualių nustatymų galimybėmis.

Lietuvos bankų asociacija gyventojus skatins už pirkinius ir paslaugas mokėti kortelėmis, o ne grynaisiais. Valstybė ir bankas iš to išlošia, nes „elektroniniai“ pinigai, kurie cirkuliuoja mokėjimo kortelėse, – pigesni. Jų nereikia spausdinti, išvežioti, skaičiuoti ir t.t. Vis dėlto žiūrime į pliusus ir minusus, su kuriais susiduriame kasdien už prekes ir paslaugas atsiskaitydami mokėjimo kortelėmis.

Praėjus 40 metų po to, kai magnetinė juostelė visam laikui pakeitė bankininkystę, aukštųjų technologijų kreditinė kortelė pranašauja naują revoliuciją. Kompanijos jau kuria įvairias kreditines korteles, galinčias kalbėti su jų savininku. Žadama, kad ant jų taip pat bus galima matyti sąskaitos likutį, rašo britų „Daily Mail“. Kortelės, kurios JAV turėtų būti pristatytos jau šiais metais, turės plonyčius mikroprocesorius ir bus maitinamos baterijomis, kurių užteks maždaug trejiems metams.

Kauno policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje baigta tirti byla dėl netikrų bankinių mokėjimo kortelių neteisėto disponavimo bei sukčiavimo, kurioje kaltinamas rumunų kilmės Anglijos pilietis. Įtariamasis buvo sulaikytas Kaune dar 2007 metų birželio mėnesį, tačiau vėliau pasislėpė nuo Lietuvos teisėsaugos. Paskelbus tarptautinę paiešką, jis buvo sulaikytas Londone.