Praėjus 40 metų po to, kai magnetinė juostelė visam laikui pakeitė bankininkystę, aukštųjų technologijų kreditinė kortelė pranašauja naują revoliuciją.
Kompanijos jau kuria įvairias kreditines korteles, galinčias kalbėti su jų savininku. Žadama, kad ant jų taip pat bus galima matyti sąskaitos likutį, rašo britų „Daily Mail“.
Kortelės, kurios JAV turėtų būti pristatytos jau šiais metais, turės plonyčius mikroprocesorius ir bus maitinamos baterijomis, kurių užteks maždaug trejiems metams.
Kompanijoms bandant kovoti su augančiais sukčiavimų mastais, kortelėje asmeninė informacija bus rodoma tik suvedus specialų apsaugos kodą.
Prieš kelerius metus Europa įvedė sistemą, kai atsiskaitant už prekes kortele reikia įvesti PIN kodą. Nuo to laiko apgavysčių smarkiai sumažėjo. Pavyzdžiui, Prancūzijoje su mokėjimo kortelėmis susijusių sukčiavimo atvejų dabar 80 proc. mažiau.
JAV pokyčiai vyksta daug lėčiau, iš dalies dėl to, kad žmonėms naujovės kelia nerimą, tačiau priežastis dar ir ta, kad pakeisti daugiau kaip 600 mln. visoje šalyje naudojamų kortelių nėra lengva.
Tačiau nedidelė kreditinių kortelių gamintojų grupė yra pasiryžusi pakeisti būdą, kuriuo amerikiečiai leidžia savo pinigus.
„Citibank“ pristatė naują 2G kortelę, kurioje yra programuojama magnetinė juostelė ir mygtukai, leidžiantys pasirinkti, ar ją naudoti kaip mokėjimo kortelę, ar išleisti sukauptus premijų taškus. Šiuo metu kortelė išbandoma ir jei viskas bus sėkminga, ji pasklis po visą šalį.
Kompanija „Mastercard“ neseniai išleido kortelę, ant kurios yra mažas LCD ekranas, rodantis vienkartinį kodą, kurį naudodamas klientas gali įsigyti pirkinį internete. Tai reiškia, kad net jei kreditinės kortelės duomenys pavagiami, be kodo kortele ką nors įsigyti bus neįmanoma.
Taip pat kalbama, kad kreditinių kortelių būtų galima visiškai atsisakyti, o jas pakeisti mažomis mikroschemomis mobiliuosiuose telefonuose, kuriomis naudojantis būtų galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas.
Bankai, telefonų gamintojai, „Google“ ir „Apple“, kaip pranešama, kuria mobilaus mokėjimo sistemą, kuri remiasi trumpo nuotolio beviele technologija, leidžiančia prietaisams perduoti užkoduotus duomenis. Tačiau tokia technologija bus sukurta anksčiausiai po 5 metų, tad kreditinių kortelių kompanijos dar tikisi būti maždaug 1,7 mlrd. pasaulio žmonių, tokias korteles naudojančių, gyvenimo dalimi.
„Nors mobilieji mokėjimai yra ateitis, per vieną naktį stebuklingi telefonai visko nepakeis“, – portalui creditcards.com teigė Denveryje įsikūrusios kompanijos „Double Diamond Group“, konsultuojančios mokėjimų strategijos technologijas ir produktus kuriančias įmones, prezidentas Toddas Ablowitz.
Magnetinėse juostelėse galima saugoti tik apie 70 baitų informacijos. Palyginimui, kompaktiniame diske telpa 800 MB. Tokiai informacijai sutalpinti reikėtų apie 12 mln. kreditinių kortelių.
Naujas aukštų technologijų korteles kuria ir bendrovė „Dynamics Inc.“ Jos vadovas Jeffas Mullenas aiškina, kad apie magnetinės juostelės galą kalbama jau daugybę metų, tačiau tai vis dar labiausiai pasaulyje paplitusi mokėjimo sistema.
„Magnetinių juostelių skaitytuvai įrengti įvairiausiose vietose – kino teatruose, taksi, maisto aparatuose. Net ir Japonijoje, kur yra visa infrastruktūra ir jau keletą metų platinami telefonai, kuriais galima atlikti mokėjimus, tokie atsiskaitymai sudaro vos 1 proc. Europietiškos lustinės kortelės sudaro tik apie 10 proc. visų pasaulyje esančių mokėjimo kortelių“, – aiškino jis.
