Anglijoje gyvenantis Robertas grįžęs į Vilnių pailsėti nusprendė bankomate išsigryninti eurų. Jo banko kortelė išduota Anglijoje, o sąskaitoje – svarai. Tad vienas bankomatą valdantis Lietuvos bankas svarus konvertuoja į eurus už beveik 7 proc. mokestį.
„Taikomas 6,5 proc. valiutos keitimo kursas 1 prie 0,9“, – sako emigrantas Robertas.
Prieš išduodamas pinigus bankas pasiūlė Robertui apsispręsti, operaciją atlikti eurais ar svarais, tačiau vyrui keista, kad nepateikė informacijos, kokia keitimo kaina būtų kiekvienu atveju.
„Visada renkuosi GBP, nežinau, ar pigiau. Kai atostogauji, pinigų neskaičiuoji. Tik po atostogų baisu“, – pasakoja Robertas.
Ne euro zonos šalyse apsipirkdami su mokėjimo kortele arba išsigrynindami pinigus bankomate tautiečiai dažnai sulaukia klausimo, kuria valiuta nori susimokėti. Nuo valiutos pasirinkimo priklauso, ar konvertavimą atliks kortelę išdavęs bankas, ar aparatą valdantis užsienio bankas ir kokį teks sumokėti mokestį.
Štai, ką pasakoja žmonės:
„Eurus renkuosi dažniausiai, nežinau skirtumo.“
„Kad nereikėtų permokėti, renkamės Lenkijoje zlotais.“
„Be abejo, eurais, kažkaip patikimiau.“
Už pinigų išgryninimą bankomate dažniausiai tenka papildomai susimokėti 2 proc. sumos. Apsiperkant arba bankomate Europos Sąjungos šalyse, kuriose neįvestas euras, Lietuvos bankai už valiutos konvertavimą pasiima dar apie 2,5 proc. siekiantį mokestį, dėl ko atitinkamai pabrangsta ir pirkiniai. Tačiau štai Latvijoje ir Estijoje mokesčiai mažesni tų pačių Skandinavijos bankų filialuose. Kodėl lietuviai bankams turi mokėti brangiau?
„Įkainiai priklauso nuo begalės kintamųjų, banko strategijos, infrastruktūrinių sprendimų, kaip pasiekia valiutą“, – teigia Bankų asociacijos atstovas Aidas Budrys.
Dažnai lietuviai mano, kad užsienyje mokant banko kortele pigiau yra susimokėti vietine valiuta. Tačiau esą gali būti ir atvirkščiai. Tad Europos Komisija jau reikalauja, kad Europos Sąjungos šalyse pačioje mokėjimo vietoje pirkėjai sulauktų aiškios informacijos eurais, kokį mokestį už valiutos konvertavimą nuskaičiuos bankas.
„Turi kartu parodyti informaciją, kiek bus nurašoma eurų nuo sąskaitos ir koks bus keitimo antkainis procentais nuo valiutos kurso“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovas Tomas Karpavičius.
Kai pirkėjai prieš susimokėdami žinos, kiek skiriasi kortelę išdavusio ir mokėjimo aparatą valdančio banko mokesčiai, Europos institucijos viliasi, kad bankai ims labiau konkuruoti ir mažinti mokesčius.
„Esmė ta, kad vartotojas, žinodamas antkainius, juos gali palyginti ir skatinti konkurenciją. Prekybininką skatina pasiūlyti geresnį kursą, kortelės bankas irgi siūlys konkurencingą kainą“, – sako T. Karpavičius.
Tuo metu bankų klientų atstovas iš naujovės daug naudos dar nesitiki, bet viliasi, kad pirkėjai pamatys galimybių sutaupyti.
„Gal padidės susidomėjimas žmonių, kokius plėšikiškus valiutų keitimo įkainius taiko bankai. Tai taps nebegražu“, – pasakoja bankų klientų atstovas Kęstutis Kupšys.
Visgi pirkimo vietoje įvertinti konvertavimo kainą kol kas dar nebus labai paprasta. Pardavėjas gali neturėti galimybės pateikti visus konvertavimo įkainius, tad savo banko mokesčius, kurie taikomi pasirinkus mokėjimą ne eurais, o vietos valiuta, geriau išsiaiškinti savo banke, įsidėmėti ar užsirašyti iš anksto.
