bankas

Pastaruoju metu Lietuvoje padažnėjo nusikalstamų atvejų, kai ant bankomatų pinigų išdavimo angų sumontuojamos pinigų gaudyklės. Tai nelegalūs įrenginiai, kurie blokuoja pinigų išdavimą, o „sulaikyti“ pinigai pasisavinami klientui atsitraukus nuo bankomato.

 Daugiau nei prieš dešimtmetį sukurta Talentų banko programa kviečia registruotis aukštųjų mokyklų baigiamųjų kursų studentus ir absolventus. Taip pat registruotis gali darbo ieškantieji, turintys mažesnę nei dviejų metų darbo patirtį per paskutiniuosius trejus metus. Pagrindiniai reikalavimai – amžius iki 29 metų, geras arba labai geras bent vienos užsienio kalbos mokėjimas ir darbo kompiuteriu įgūdžiai.

Kredito įstaigoms pažymint, kad žmonės paskolos kreipiasi tik į vieną finansinę įstaigą, Bankų klientų asociacijos prezidentas Rūtenis Paukštė „Žinių radijui“ ketvirtadienį pažymėjo, kad taip yra todėl, kad lietuviai yra per drovūs ir bankus vertina kitaip kaip kitus paslaugų teikėjus. „Mes patys nesielgiame su bankais taip, kaip elgiamės turguje su braškėmis.

Turbūt nedaug kas žino, kad pasaulyje egzistuoja per 500 virtualių valiutų. Viena iš jų – bitkoinai – gerokai įleidusi šaknis. Ji vis populiarėja ir Lietuvoje. Bitkoinus priimančios įmonės sako, kad žmonės jais atsiskaito nuolat, tai esą labai patogu ir pigu. „Vilniaus mieste esame atlikę netgi apklausą, tai 55 proc. vilniečių žino arba girdėję yra apie bitkoiną, o iš viso šimto procentų 7,5 proc. žino, kas yra bitkoinas, gerai. Ta prasme, kaip gerai nusimanančiais.

Kai kurie komerciniai bankai gyventojus ir toliau spaudžia į kampą, šįkart dėl neigiamų palūkanų. Būsto paskolas pasiėmę klientai sulaukė laiškų iš banko su siūlymu pasikeisti paskolos sutartį. Tarp pakeitimų netikėtai atsirado ir viena banko vingrybė. „Euriborui“ persiritus į neigiamą pusę, komercinis bankas šį dydį siūlo skaičiuoti kaip nulinį. Klientų interesus ginanti asociacija tvirtina, kad bankai gelbėja savo kailį neatsižvelgdami į klientus.

Ar jungiantis prie internetinės bankininkystės su kodų kortelėmis nerizikuojame savo pinigais? Labiau už internetine bankininkyste besinaudojančius žmonės dėl saugumo išsigando Lietuvos bankas. Jis ragina kuo skubiau komercinius bankus apsispręsti, kas nuo lapkričio mėnesio pakeis slaptažodžių kodų korteles. Kai kurie bankai tikina jau radę receptą, kaip apsaugoti nuo įsilaužėlių vagystės žmonių pinigus.

 Žmonėms pikta, kad komerciniai bankai nuo jų nori nudirti devynis kailius, mat kone už kiekvieną banko operaciją tenka mokėti pinigus. Jau nuo liepos mėnesio vienas iš komercinių bankų taikys mokestį, jei gyventojas iš savo sąskaitos norės išsigryninti daugiau kaip 500 eurų. Premjeras Algirdas Butkevičius dėl susidariusios situacijos gręžiasi į Lietuvos banko pirmininką Vitą Vasiliauską.

Europos centrinio banko (ECB) valdyba trečiadienį nusprendė nedidinti finansavimo pinigų pristigusiems Graikijos bankams, kad būtų užtikrintas jų likvidumas, pranešė vienas graikų bankininkystės šaltinis. Bankas „pasiruošęs įsikišti kai ir kuomet reikės“, sakė šaltinis, pridūręs, kad „joks kitas sprendimas nebuvo priimtas“ per ECB posėdį.

 Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras pirmadienį vakare leido suprasti, kad jo šalis antradienį veikiausiai nesumokės skolos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). „(Kaip galima kreditoriams laukti (skolos) mokėjimo TVF, kai mūsų bankai yra dusinami?“, – uždavė jis retorinį klausimą galutinio termino, iki kurio reikia sumokėti maždaug 1,5 mlrd. eurų skolą, išvakarėse. „Kai jie nuspręs sustabdyti dusinimą, jiems bus sumokėta“, – sakė premjeras interviu televizijai ERT.

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai atskleidė, kad šalies finansų sistema yra pasirengusi atremti staigų ekonomikos ar finansų rinkų būklės pablogėjimą. Lietuvos finansų sistemos stabilumą padės sustiprinti šiemet pradedami taikyti nauji makroprudenciniai reikalavimai bankams. Tokios išvados pateikiamos Lietuvos banko paskelbtoje Finansinio stabilumo apžvalgoje.

 Pirmadienį vakare Briuselyje prasideda svarbiausias šios savaitės euro zonos įvykis – neeiliniame Europos Sąjungos lyderių susirinkime bus sprendžiama Graikijos situacija. Laiko susitarti lieka vis mažiau – dabartinė, antroji, Graikijos gelbėjimo programa baigiasi birželio pabaigoje. Susitars paskutinę minutę „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad susitarimas tarp Graikijos ir tarptautinių kreditorių bus pasiektas.

  Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama apie Lietuvos banko nutarimą nuo lapkričio 1 d. didinti internetu atliekamų operacijų saugumą. Šis sprendimas lems, kad naudojantis bankų kodų kortelėmis atliekamų operacijų spektras žymiai sumažės. Taigi norint ir toliau naudotis visomis bankų teikiamomis paslaugomis internetu, klientai privalės įsigyti papildomą – saugesnę – tapatybės ir valios patvirtinimo priemonę – banko išduodamą generatorių ar elektroninį parašą.

 Komerciniams bankams didinant mokesčius už operacijas grynaisiais pinigais, Seimo nariams nerimą kelia ir kitas bankininkų itin remiamas užmojis – uždrausti 5000 € pirkimus grynaisiais pinigais. Didieji šalies bankai, paskelbę apie mažinamus nemokamai išgryninamų pinigų limitus, įrodinėja, esą net brangstant šioms paslaugoms, lietuviai už jas moka mažiausiai Europos Sąjungoje ar bent jau Baltijos šalyse.

Teisme pasirodžiusiems jau bankrutavusio Ūkio banko Panevėžio padalinio vadovams - 61-erių Kazimierui Antanynui ir 43-ejų jo pavaduotojui Žydrūnui Buinevičiui neramios dienos. Dėl milijonų plovimo kaltinamiems eksbankininkams gali tekti sėsti už grotų, jei teismas įrodys, kad prisidėjo prie banko bankroto ir padarė žalą jo klientams. Nuo jų veiksmų nukentėjo ne tik įmonės, bet ir gyventojai. Žmonės pasakojo, kaip jų vardu buvo imamos paskolos.

Trečiadienį teroristų iš „Donecko liaudies respublikos“ smogikai apiplėšė centrinį „Ukrainos vystymosi banko“ (VBR) ofisą Donecke, praneša censor.net.ua. Pranešimą apie įvykdytą nusikaltimą išplatino banko spaudos tarnyba. Birželio 2-osios vakare automatais ginkluoti smogikai iš taip vadinamosios „DLR“ įsiveržė į banko patalpas ir per 12 valandų, naudodamiesi specialia įranga, bandė patekti į banko saugyklas.

 Mokėjimo įstaigos pernai sustiprino savo pozicijas mokėjimų rinkoje. Prieš kelerius metus perėmusios lyderio vaidmenį iš bankų pagal mokėjimo operacijų grynaisiais pinigais skaičių, pernai jos atsiriekė ir didesnę elektroninių pervedimų rinkos dalį. Didėjo bendras elektroninių pervedimų skaičius. „Pernai konkurencinė kova mokėjimų srityje stiprėjo, ir tai gera žinia vartotojams.

 Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad bankas pakankamai lanksčiai žiūri į būsto paskolų išdavimą, tačiau įspėja, kad jauni žmonės skolindamiesi turėtų elgtis atsakingai. „2014-ųjų metų duomenys, kurie yra paskutiniai mums žinomi, vidutinė paskola būstui buvo maždaug 35 tūkst. eurų. Tai, sakykim, 700 eurų vidutiniškai uždirbančiam žmogui, jo maksimali būsto paskola būtų šiek tiek daugiau nei 65,5 tūkst. eurų.

24 metų Robertas Armonas beveik prieš mėnesį padarė tai, kas daugeliui lietuvių atrodytų gryna beprotystė – atsisakė karjeros, metė puikiai apmokamą darbą „Barclays“ banke ir išvažiavo keliauti į Indiją. Nuo pirmos apsisprendimo akimirkos Robertas žinojo, kad atgal žingsnio nebus, tačiau dėl to jis nė karto nesigailėjo. 3 metus IT specialistu dirbęs vaikinas neslėpė, kad sprendimas viską mesti aplankė dėl monotonijos: „Atėjo laikas, kai viskas, ką dariau, atsibodo.

 Tarptautinis pasaulio bankų veiklą analizuojantis žurnalas „EMEA Finance“ SEB banką už pasiektus laimėjimus ir veiklą Europos bankų sistemoje pripažino geriausiu banku Lietuvoje. Geriausio šalies banko titulą gavo ir SEB bankas Estijoje. „Nuosekliai įgyvendinome savo strategiją būti geriausiu patarėju gyventojams ir įmonėms, ieškantiems ilgalaikių finansinių sprendimų, todėl šis tarptautinių bankininkystės ekspertų įvertinimas patvirtina, kad judame teisinga kryptimi.

„Snoro“ bankroto administratoriaus komanda iki 2015 metų sausio 1 dienos į banką buvo sugrąžinusi 2,5 mlrd. litų (729 mln. eurų), per tą patį laikotarpį bankroto proceso administravimui išleista 211,8 mln. litų (61,3 mln. eurų). Vien per 2014-uosius į banką sugrįžo 608,1 mln. litų (176,1 mln. eurų), o kreditoriams buvo išmokėta 1,7 mlrd. litų (0,5 mlrd. eurų). Šie duomenys paskelbti ketvirtojo praėjusių metų ketvirčio banko bankroto administratoriaus ataskaitoje.

 Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas balandžio 24–25 dienomis dalyvaus Rygoje vyksiančiame neformaliame ES Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame ES centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai tarsis dėl ES kapitalo rinkų sąjungos kūrimo. Posėdyje taip pat bus tariamasi, kaip paskatinti ekonomikos augimui būtinas struktūrines reformas ir šalinti joms iškylančias kliūtis.

 Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pradeda vizitą Vašingtone, ten balandžio 16–18 d. dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimuose. Juose centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai aptars priemones pasaulio ekonomikos atsigavimui paspartinti. „Nors centrinių bankų taikomos skatinamosios pinigų politikos priemonės padėjo įsukti pasaulio ekonomikos atsigavimą, tačiau jis vis dar trapus, o augimas skirtinguose pasaulio regionuose labai netolygus.

 Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, pirmadienį kreipdamasis į kasmetinės Lietuvos bankų asociacijos apskritojo stalo diskusijos dalyvius, pasveikino su visų sėkmingai atliktu darbu – euro įvedimu Lietuvoje. „Lietuvos bankų asociacijos misija – kurti visuomenės gerovę, užtikrinant konstruktyvius klientų, priežiūros institucijų ir bankų tarpusavio santykius siekiant įtvirtinti reputaciją ir pasitikėjimą bankų sistema visuomenėje bei palankią aplinką bankininkystės veiklai.

 Akvilė Kavaliauskaitė, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Nors šis „Emigrantų“ pasakojimas – iš Švedijos, jo herojė Šarūnė jau gyvena Vilniuje. Prieš keletą mėnesių ji priėmė sprendimą grįžti. Ir tikrai ne dėl to, kad emigracijoje jaunai moteriai nesisekė. Prestižinis darbas banke, tobulai išmokta švedų kalba, naujas draugų ratas ir net nuosavas būstas – Stokholme ji turėjo viską. Tačiau septynerius metus Švedijoje pragyvenusi klaipėdietė pasiilgo Lietuvos.

Siekdamas efektyviau dirbti su privačiais ir verslo klientais, „Swedbank“ steigia atskirą Klientų aptarnavimo tarnybą. Ši tarnyba apjungs visus klientų aptarnavimo kanalus – ir banko klientų aptarnavimo padalinius, ir banko elektroninius kanalus. Dabartinėje banko struktūroje klientų aptarnavimo padalinys buvo Mažmeninės bankininkystės tarnybos dalis.

„Swedbank“ perspėja gyventojus ir verslo įmones, kad apyvartoje Lietuvoje gali pasirodyti žaliais dažais pažymėtų eurų banknotų. Tokia galimybė egzistuoja po to, kai kaimyninėje Latvijoje buvo apiplėštas vienas bankomatas ir suveikus apsaugos sistemai grynųjų pinigų kupiūros buvo suteptos žaliais dažais. „Swedbank“ primena, kad tokiais nudažytais banknotais atsiskaityti ar jų keisti negalima, o gavus tokį banknotą būtina kreiptis į policiją.

Sostinės savivaldybė su Šiaulių banku pasirašė refinansavimo sutartį dėl daugiau kaip 22 mln. eurų paskolos.  Vilniaus miesto savivaldybė su AB „Šiaulių bankas“ pasirašė refinansavimo sutartį dėl 22.153,2 tūkst. eurų paskolos septynerių metų laikotarpiui. Šiemet bankui bus grąžinta iki 3 mln. eurų mažiau.  Pasirašyta sutartis su „Šiaulių banku“ yra pirmasis sėkmingas skolų refinansavimo etapas pagal konsultantų parengtą skolų restruktūrizavimo planą.

Lietuvai sausio 1-ąją įsivedus eurą, bandymų atsiskaityti padirbtais eurų banknotais mažėja, sako Lietuvos banko vadovas „Aš manau, kad tai nėra problema. Tai buvo primoji banga. Jeigu mes pasižiūrėsime statistiškai, tai kiekiai padirbtų eurų neviršija Europos vidurkio. Tiesiog, manau, tai buvo pirmas bandymas pasinaudoti žmonių nepatyrimu. Dabar jau mažėja atvejų“, - ketvirtadienį Valdovų rūmuose pristatęs 50 eurų kolekcinę aukso monetą, žurnalistams sakė Vitas Vasiliauskas.

Žinių radijas Nors kasmet vis daugiau lietuvių perka internetinėse parduotuvės, tačiau daugelyje tokių Lietuvos parduotuvių negalima atsiskaityti bankų mokėjimo kortelėmis. Bendrovės „Click2Sell“ Egidijus Andreika „Žinių radijo“ laidoje „Tinklas“ aiškino, kad toks nepatogus susiformavo ne dėl techninių sprendimų trūkumo, o dėl Lietuvos komercinių bankų nenoro rinkti mokėjimus kortelėmis: „Problema ta, kad Lietuvoje bankai įsivedė vadinamąjį Bank link atsiskaitymo būdą.

„Swedbank“ išmanioji programėlė pasipildė galimybe pervesti pinigų negaištant laiko prisijungimo kodų įvedimui. Naudojantis naująja paslauga sumas iki 15 eurų (51 litų) galima greičiau pervesti tarp savo sąskaitų bei žmonėms, kurių sąskaitų numeriai yra išsaugoti. Šią galimybę naudotojai turėtų ypač pamėgti kaip alternatyvą gryniesiems kasdienėse situacijose, kuomet nedidelę sumą pinigų reikia greitai perduoti pažįstamam žmogui.

 Banko „Snoras" bankroto administratorius pervedė dar 150 milijonų litų antrosios eilės kreditoriui – VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas". Po šios transakcijos šiam kreditoriui sugražintų lėšų suma pasiekė 1,875 mlrd. litų, o bendra gražintų lėšų suma, įskaitant ir pirmosios eilės kreditorius, jau siekia 1,884 mlrd. litų. „Lėšos gražinamos laikantis teismo patvirtinto plano.

Skolų kamuojama Vilniaus valdžia sulaukė vieno banko pasiūlymo paskolinti iki 22,154 mln. eurų (76,491 mln. litų) - šiais pinigais būtų refinansuojamos dvi 2011 metais Šiaulių banko suteiktos paskolos. Savivaldybės atstovė spaudai Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė BNS informavo, kad pateiktas vienas pasiūlymas, kuris jau pradėtas nagrinėti. Ji negalėjo atskleisti, koks bankas pateikė pasiūlymą. Viešojo pirkimo ataskaitoje nurodoma, kad vokai su pasiūlymais atplėšti antradienį.

Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuviai vėl kviečiami burtis geriems darbams: per 70 miestų prekybos centruose rengiama rudeninė „Maisto banko“ akcija. Tradiciškai skurdžiai gyvenantiems bus prašoma paaukoti ilgai negendančių maisto produktų: kruopų, makaronų, aliejaus, miltų, konservų ir kitų produktų. „Maisto banko“ atstovai sako kaskart pastebintys didesnį gyventojų aktyvumą.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos bankas, komerciniai bankai, „Lietuvos pašto“ skyriai ir kai kurios kredito unijos pradės nemokamai keisti grynaisiais laikomus litus į eurus. Lietuvos bankų asociacija gyventojams, kurie norės keisti grynuosius pinigus, siūlo be būtino reikalo neskubėti – 343 bankų padaliniuose valiuta bus keičiama iki birželio 30 d., o 89 padaliniuose – visus 2015 metus. Lietuvos bankų asociacija atidžiai stebėjo, kaip vyko euro įvedimas Estijoje ir Latvijoje.

Tenka konstatuoti, kad telefoninių sukčių aukos vis jaunėja. Ir ši tendencija stebina policijos pareigūnus. Kai sukčiai apmulkina 80-metę, turinčią įvairių sveikatos problemų, ją globojančios kaimynės nakčiai užrakinamą, kad neįsileistų nepažįstamų asmenų, ir ji vis tiek randa būdą sukčiams atiduoti savo pinigėlius, išdauždama buto langą ir juos išmesdama kieme laukiantiems apgavikams, dar suprantama. Nors ir sunkiai.

Šiaulių banko specialistai pastebi, kad rudenį dauguma tėvelių stengiasi savo vaikams sukurti geriausias sąlygas mokytis, turiningai leisti laisvalaikį, taip pat, prasidėjus naujiems mokslo metams, jie yra aktyvesni, siekdami dėti pamatus savo atžalų finansinei gerovei. Vis daugiau tėvų imasi mokyti savo atžalas taupyti nuo pat mažų dienų – tam dažnai renkasi terminuotuosius ar kaupiamuosius indėlius.

„Susidėsi su banku – paskutines kelnes numaus“, – taip ūkininkai sakydavo tarpukariu. Šiandien kiekvienas esame „pririšti“ – norime to ar nenorime – prie banko. Ir bankas iš to lobsta. Tačiau iš milijoninio pelno valstybei pelno mokesčio sumokama tik aguonos grūdas. Pinigus – į rezervą „Mokėjimo kortelės labai palengvina gyvenimą. Debeto kortele saugu ir patogu mokėti už kasdienius pirkinius ir paslaugas Lietuvoje ar užsienyje.

Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus Lietuvos banko įstatymo pakeitimus, kuriais centriniam bankui suteikiama teisė vykdyti makroprudencinę politiką, sudaromos sąlygos efektyviau užkardyti makrolygio rizikas ir taip sustiprinti visos finansų sistemos stabilumą, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą. „Vykdydami makroprudencinę politiką ypač daug dėmesio skirsime ankstyvam finansų sistemai kylančių grėsmių, tokių kaip kredito burbulai, identifikavimui.

Šiaulių bankas baigė dviejų bankų informacinių sistemų integracijos procesus po praėjusiais metais įvykusio sandorio dėl dalies Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perėmimo – į Šiaulių banko sistemą perkelti visi apskaitos procesai, susiję su perimtu turtu ir įsipareigojimais. „Per įmanomai trumpiausią laiką – vienerius metus – buvo sujungtos dviejų bankų informacinės sistemos, integruoti klientų duomenys.

Vakar visiems bankrutavusio Ūkio banko pirmosios eilės kreditoriams buvo išmokėti 3 030 424 litai ir tokiu būdu bankroto administratorius visiškai atsiskaitė su 409 buvusiais banko darbuotojais. Tai tapo įmanoma, kai Kauno apygardos teismas rugpjūčio 1 dieną patvirtino bankroto administratoriaus pateiktąatsiskaitymo su pirmosios eilės kreditoriais planą ir atlikus privalomus procedūrinius veiksmus.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) sveikina Lietuvos Respublikos Vyriausybės rekomendacijas, kurios nurodo priemones skirtas įvairinti Lietuvos eksportą ir sumažinti nuostolius, patiriamus dėl Rusijos Federacijos paskelbto kai kurių prekių importo iš Europos Sąjungos ir kitų užsienio valstybių draudimo. Šios priemonės, pirmiausia, yra nukreiptos į naujų verslo rinkų ir verslo partnerių paieškas ir ekonominio atstovavimo užsienyje stiprinimą.

Jei šalies gyventojų elgesį su pinigais prilygintume krepšiniui, tai tokios Lietuvos rinktinės stiprybė būtų patikimas aukštaūgių žaidimas prie varžovų krepšio. Tačiau daug lietuvių metimų skrietų pro šalį, o kai kurie žaidėjai bandytų pelnyti tritaškį net neįžengę į varžovo aikštelės pusę. Šlubuotų ir komandos gynyba, tad daugeliui žaidėjų vertėtų labiau įsiklausyti į trenerio nurodymus.

Pasaulyje plačiai paplitusi alternatyva bankų teikiamiems vartojimo kreditams – jungtinio finansavimo (angl. peer-to-peer lending, person-to-person lending, social lending, p2p lending) modelio pagrindu veikiančios finansinės institucijos – jau Lietuvoje. Institucijų veikimas pagrįstas žmogaus skolinimo kitam žmogui principu ir yra vykdomas per administruojančią sistemą.

Ar kada svajojote, kad įdėję kortelę į bankomatą randate netikėtą sumą pinigų? Svajonės pildosi. Kanadiečių kompanija savo bankomato klientus jau pradžiugino panašia staigmena,  rašoma dailymail.co.uk. Vieną vasarišką dieną sumanę išsigryninti šiek tiek pinigų, prisijungę prie savo paskyros bankomate vartotojai išgirsta malonų pasisveikinimą – „Labas, esi puikus mūsų klientas. Atėjo metas ir mums atsidėkoti“. Vadinkite tai reklama, tačiau malonūs žodžiai džiugina visus.

Kauno apygardos teismas patvirtino bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio bankas bankroto administratoriaus pateiktą atsiskaitymo su pirmosios eilės kreditoriais planą. Pirmosios eilės kreditoriai yra 409 buvę banko darbuotojai, kuriems administratorius išmokės 3 030 424 litus. Pagal planą, visiems pirmosios eilės kreditoriams pinigai bus išmokėti per 3 dienas nuo privalomų procedūrų užbaigimo.

Vartotojams paskolos įmoka turi būti mažinama net ir tuo atveju, kai neigiama bazinė palūkanų norma tampa didesnė už banko maržą, jei sutartimi nesutarta kitaip. Tokį sprendimą priėmė Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi vartotojų ginčus su Nordea Bank AB.

Atrodytų čia niekam neturėtų kilti klausimų – kuo spartesnė ekonomikos plėtra, tuo daugiau žmonių susiranda darbą ir tuo žemesnio nedarbo lygio įmanoma pasiekti. Taip teigdami mes pirmiausia prisimename 2004-2007 m., kuomet dviženklis BVP ūgtelėjimas per metus neatrodė fantastiškas, o darbo rinka priminė Sacharos dykumą ir buvo galima ramiausia širdimi išsiųsti Darbo biržos darbuotojus atostogauti, kadangi darbo neturėjo tik tie žmonės, kurie labai nenorėjo dirbti.

Vaida Meidutė-Strazdauskienė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Švedijos bankas „Nordea“ vykdo pavasarį pradėtą veiklos efektyvinimo planą. Daugiau kaip 300-ams šio banko darbuotojų Švedijoje tai reiškia būsimą bedarbystę. Anot verslo dienraščio „Dagens Industri“, panašiai po tiek pat darbuotojų bankas planuoja atleisti ir iš kitų šalių filialų. „Nordea“ atstovai spaudai šiuos skaičius ir faktus komentuoja nenoriai, neva tai natūralus darbuotojų mažėjimas dėl jų amžiaus.

Komentarą parengė Liina Areng, Estijos informacinių sistemų tarnybos Tarptautinių ryšių vadovė Nors elektroninio parašo statistika Lietuvoje ir Estijoje šiuo metu gerokai skiriasi, kelio pradžia buvo labai panaši. Tik valstybei pradėjus perkėlinėti visas paslaugas į elektroninę erdvę ir pakeitus įprastinių operacijų atlikimo procesą, el. parašo populiarumas ėmė sparčiai augti. Šiandien Estija asmens tapatybės korteles yra išdavusi kiek daugiau nei 1,56 mln. vartotojų.