Šimtatūkstantines paskolas būstui įsigyti pasiėmę lietuviai iš vieno komercinio banko sulaukė pasiūlymų pasikeisti paskolos sutartį. Į „TV-3“ žinias kreipėsi žmogus, gavęs laišką su siūlymu pakeisti sutartį. Tarpbankinėms palūkanoms „Euribor“ persiritus į neigiamą pusę, bankas siūlo klientui susitarti dėl nulinės „Euriboro“ ribos.
Suteikdami naujas paskolas mes jau turime tokį susitarimą su klientais, jei palūkanų norma tampa neigiama, mes naudojame 0. Tai klientas moka tik su banku aptartą maržą. Senose sutartyse dažniausiai tokio punkto nėra ir mes jokių vienašališkų sprendimų neįdedame. Be abejo, jei klientas mano, kad jisai nenori tokio susitarimo pasirašyti, jisai laisvas pasirinkti“, - aiškina „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.
Keletą metų prieš krizę komerciniai bankai džiaugėsi didžiulėmis palūkanomis, kurios siekė net iki dešimties procentų. Tačiau, anot Lietuvos banko, dabar palūkanų normoms nusiritus į rekordines žemumas, bankai bando save apsaugoti, o klientai dažnai nė nesupranta, kokios sąlygos keičiasi.
„Bankas yra stipresnioji sandorio šalis, vartotojas nėra tiek išprusęs, neturi teisinio išsilavinimo. Ar tai yra visiškai sąžininga kliento atžvilgiu, kai siūloma apsaugoti banką tik nuo palūkanų normos mažėjimo. Bet visiškai niekas nekalba apie tai: kas būtų, jei palūkanos didėtų?“, - kalba Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
Klientų interesus ginančios organizacijos pripažįsta, kad bankai elgiasi negarbingai. Esą „Euriborui' tapus neigiamam, bankai turėtų pradėti mažinti savo maržos dalį.
„Lietuvos banko nuostata buvo paskelbta, kad sutartys turi galioti. Tai esant minusiniam „Euriborui" turėtų būti mažinama marža, o bankai ėmė siūlyti keisti sutartis. Tai yra iš jų pusės elgesys, norint paveikti savo klientus, kad jie pasirašytų sutartį bankui naudingesnėmis sąlygomis“, - teigia Bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė.
Komercinių bankų asociacija tvirtina, kad neigiamos palūkanos – tai trumpalaikis fenomenas. Esą todėl ir komerciniai bankai neturi bendros pozicijos, kaip elgtis tokiu atveju. Tačiau tokia praktika, kai šie siūlo klientams persirašyti sutartis su nuliniu „Euriboru", Bankų asociacijai atrodo normali.
„Gali gautis tokia hipotetinė situacija, jei tos palūkanų normos kristų dar toliau, tai vadovaujantis ta pačia logika, bankas turėtų dar primokėti tam, kuris gauna tą paskolą“, - spėja Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.
„Kiek į minusą besiristų „Euriboras", jei jisai suvalgo maržą, mes taikome 0. Ir atiduodame bankui būsto kredito dydį be jokios maržos. Tai bankas nieko neuždirba, jūs grąžinate savo nekilnojamojo turto sumą. Tačiau bankas niekada neprimokės klientui, koks tai minusas bebūtų“, - komentuoja „Nordea Bank Lietuva“ Komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas.
Paskutiniu metu sudarytose sutartysesu klientais, komerciniai bankai save jau spėjo apsaugoti. Dauguma bankų yra numatę – jei kintama paskolos dalis „Euribor" tampa neigiama, laikoma, kad ji yra lygi nuliui. Anksčiau sudarytose sutartyse šios sąlygos nėra.
