baltijos šalys

Europos Sąjungos (ES) valstybių įšaldyti apie 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko rezervai turi būti panaudoti Ukrainos atstatymui – tai padaryti ragina Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Baltijos šalių ir Lenkijos premjerais.

Estijos užsienio žvalgybos tarnyba savo metinėje ataskaitoje aptarė karą Ukrainoje ir jo iniciatoriaus Rusijos prezidento Vladimiro Putino Baltijos šalims keliamą grėsmę. Estijos žvalgyba nerimauja, kad dėl invazijos padidėjo karinio konflikto Baltijos šalyse rizika, nes tikimasi, kad tolesnė mobilizacija ir planuojamos plataus masto Rusijos karinės pratybos dar šiais metais padidins įtampą rytiniame NATO flange.

Vidutinės benzino ir dyzelinio kuro kainos Lietuvoje per savaitę padidėjo trimis centais, tačiau degalai čia išlieka pigiausi Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Sausio 23–30 dienomis benzino litras Lietuvoje pabrango nuo 1,49 iki 1,52 euro, o dyzelinio kuro kaina didėjo nuo 1,66 iki 1,69 euro. Vidutinė degalų kaina Lietuvoje didėja trečią savaitę iš eilės ir per šį laikotarpį brango 5 centais, tačiau vistiek išlieka mažiausia Baltijos šalyse, nurodo LEA.

Artimiausi Rusijos pradėto karo mėnesiai bus sunkūs, todėl turime spartinti karinę paramą Ukrainai sako penktadienį Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikime Taline dalyvaujanti Ingrida Šimonytė. Kartu su kitais dviem Baltijos šalių premjerais, ji aptarė paramos Ukrainai klausimus, būsimą NATO susitikimą Vilniuje ir tai, kaip sustabdyti į Olimpiadą besiveržiančius Rusijos ir Baltarusijos sportininkus.

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ praėjusiais metais uždirbo 124,7 mln. eurų grynojo pelno – 66,9 proc. daugiau nei 2021 metais. Rezultatus daugiausia lėmė grynųjų pajamų iš palūkanų pagerėjimas dėl padidėjusio „Euribor“ ir efektyvumo didinimo, ketvirtadienį pranešė bankas. „Žvelgdamas į praėjusius metus, (...) „Luminor“ Baltijos šalyse padėjo beveik 9 tūkst. namų ūkių įsigyti būstą.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Rygoje, kur vyko trijų Baltijos šalių ir Lenkijos diplomatijos vadovų susitikimas, pareiškė, kad būtent čia ir dabar vyksta naujos Europos saugumo architektūros gimimas. Nes, anot ministro, jei ne čia, tai kur? Panašias mintis anksčiau yra išsakę ir užsienio politikos ekspertai, raginę Baltijos šalis ir Lenkiją vienytis ir kalbėti vienu balsu.

Baltijos šalys, Lenkija pasisako prieš rusų ir baltarusių atletų dalyvavimą olimpinėse žaidynėse ir su neutralia vėliava. Tą antradienį Rygoje pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius. „Visi sutinkame, kad kol Rusija, remiama Baltarusijos, tęsia neišprovokuotą tiesioginę agresiją prieš Ukrainą, toks žingsnis neturėtų būti remiamas, jis yra nepriimtinas“, – žurnalistams Rygoje sakė Latvijos diplomatijos vadovas.

Kremlius antradienį pareiškė, kad Baltijos šalys ir Lenkija „provokuoja tolesnę konfrontaciją“ su Rusija. Taip Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pakomentavo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos raginimą „peržengti raudonąsias linijas“ dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai.

Baltijos šalių, Lenkijos užsienio reikalų ministrai antradienį Rygoje sutarė toliau remti Rusijos užpultą Ukrainą, glaudžiau bendradarbiauti, siekiant sustiprinti „kolektyvinį atgrasymą ir atsparumą“. Tai numatyta Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos diplomatijų vadovų pasirašytoje deklaracijoje. „Būdami ES ir NATO narėmis, pripažįstame, kad galime dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą abipusės naudos labui“, – rašoma dokumente.

Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas skundėsi aršia Lenkijos ir Baltijos šalių lyderių pozicija Rusijos klausimu ir aiškino, kad „jos provokuoja konfrontacijos su Rusija augimą, nesusimąstydamos apie pasekmes“. D. Peskovas pažymėjo, kad Baltijos šalys ir Lenkija yra „gana agresyviai nusiteikusios“. „Gana gaila, kad šiomis sąlygomis, sakykim taip, didžiųjų Europos šalių vadovai, kurie yra visų procesų Europoje variklis, deja, nevykdo balansuojančio ir atstovaujančio vaidmens (tiems) ku...

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį lankysis Rygoje, kur su Estijos, Latvijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrais aptars NATO darbotvarkę, įskaitant pasirengimą viršūnių susitikimui Vilniuje. Per susitikimą G. Landsbergis, Urmas Reinsalu, Edgaras Rinkevičius ir Zbigniewas Rau taip pat kalbės, kaip stiprinti Lenkijos ir Baltijos valstybių bendradarbiavimą dėl regiono saugumo, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Pasaulyje esant milžiniškam sistemų, kovojančių su dronais, poreikiui, Lietuva galėtų imtis šio verslo ir eiti į tarptautinę rinką, juolab, kad šalyje jau yra jų gamybos užuomazgų, sako Europos dronų asociacijos viceprezidentas.  Vidmantas Kairys, be kita ko, ragina Lietuvą pagalvoti ir apie bepiločių orlaivių testavimo poligonų ir žinių klasterių steigimą.

Baltijos šalių pasitraukimas iš posovietinės BRELL sistemos ir elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa turi būti įgyvendintas kuo greičiau, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Tai jis teigė penktadienį Taline susitikęs su už energetiką atsakingais Latvijos ir Estijos ministrais. „Lietuva skiria visus išteklius ir deda visas pastangas, kad būtų įgyvendintas sinchronizavimo spartinimo planas.

Tiek benzino, tiek ir dyzelino mažmeninės kainos per pastarąją savaitę pakilo visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausi – Estijoje. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę padidėjo nuo 1,509 euro iki 1,559 euro, Rygoje – nuo 1,654 iki 1,674 euro, Taline – nuo 1,759 iki 1,789 euro.

Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį Taline dalyvaus trijų Baltijos šalių ministrų, atsakingų už energetikos politiką, susitikime. Susitikimo metu ministrai aptars energetinio saugumo aktualijas regione ir Europos Sąjungoje, taip pat strateginių energetinio saugumo projektų įgyvendinimą bei potencialias bendradarbiavimo galimybes šalims įgyvendinant atsinaujinančios energetikos projektus, pranešė Energetikos ministerija.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, jog gegužę norima surengti Baltijos šalių premjerų ir pramonininkų atstovų susitikimą.  Ketvirtadienį susitikęs su premjere Ingrida Šimonyte V. Janulevičius teigė išgirdęs jos pritarimą, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bent kartą per metus susitiktų su verslo atstovais.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius su premjere Ingrida Šimonyte ketvirtadienį tikisi aptarti Baltijos šalių valdžios ir verslo bei asocijuotų struktūrų bendradarbiavimą.  „ Anksčiau būdavo labai, sakyčiau, pozityvus (bendradarbiavimas – BNS), kai Baltijos šalių premjerai susitikdavo, būdavo ir didžiausių verslo struktūrų susitikimai tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos“, – BNS teigė V. Janulevičius.

Rusijos gyventojai santykius su Lietuva, Latvija ir Estija laiko įtemptais, mano, kad Baltijos šalys yra priešiškos ir kelia grėsmę Rusijai, rodo Estijos Užsienio reikalų ministerijos užsakymu Maskvos sociologinių tyrimų bendrovės „Levada Centras“ atlikta apklausa. Paklausti apie Rusijos santykius su vakarinėmis kaimynėmis, respondentai teigiamai atsiliepė apie Baltarusiją, kuri surinko 1–2 balus skalėje nuo 1 iki 16, kur 1 reiškia geriausią, o 16 – blogiausią įvertinimą.

Europos Parlamente (EP) trečiadienį bus atidengta memorialinė lenta pažymėti prieš 40 metų priimtai rezoliucijai dėl paramos Baltijos valstybėms. Renginyje dalyvaus EP pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola), vicepirmininkas Robertas Zilė iš Latvijos, Estijos europarlamentaras Riho Terras, Lietuvoje išrinktas EP narys Andrius Kubilius ir kiti, trečiadienį pranešė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Lenkija ir Baltijos šalys pirmadienį išreiškė nepasitenkinimą Čekijos kandidato į prezidentus Andrejaus Babišo pareiškimu, kad, jei bus išrinktas, jis nesiųs karių padėti šioms šalims pagal NATO kolektyvinės gynybos nuostatą. Milijardierius, buvęs premjeras A. Babišas kandidatuoja į prezidento postą ir penktadienį bei šeštadienį antrajame rinkimų ture susikaus su buvusiu NATO generolu Petru Pavelu.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos praėjusiais metais įspūdingai spurtavo visose trijose Baltijos valstybėse. Labiausiai šis kainų indeksas išaugo Latvijoje, o kukliausiai – Estijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti 2021-ųjų gruodžiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas kilstelėjo 20,7 proc., Latvijos – 28,8 proc., Estijos – 16,6 procento.

Klaipėdos uostas pagal krovą pirmauja Baltijos valstybėse septintus metus iš eilės. Anot Klaipėdos uosto direkcijos pranešimo, krova praėjusiais metais buvo 21 proc. kuklesnė nei 2021-aisiais – apytikriai 36 mln. tonų. Latvijos susisiekimo ministerijos duomenimis, pernai visuose šalies uostuose perkrauta 48,1 mln. tonų krovinių – 15,2 proc. daugiau nei užpernai. Vien tik Rygos uoste krova išaugo 9,4 proc. iki 23,5 mln. tonų, Ventspilio – 33,1 proc. iki 14,7 mln. tonų, Liepojos – 7,8 proc.

Čekijoje vykstančių prezidento rinkimų debatų metu vienas iš kandidatų gerokai nustebino pareiškęs, kad nesiųstų karių ginti Lenkijos ar Baltijos šalių, jeigu šias užpultų Rusija. Vėliau politikas tikino, kad buvo netinkamai suprastas, o 5-ojo NATO straipsnio bus be išlygų laikomasi. Čekijos nacionalinės televizijos eteryje vienas iš kandidatų į prezidentus Andrejus Babišas buvo paklaustas, ar siųstų Čekijos karius, jeigu Rusija užpultų Lenkiją ar Baltijos šalis. „Aišku ne.

Baltijos valstybių mažmeninėje degalų rinkoje per praėjusią savaitę atpigo tik benzinas Lietuvoje, tuo tarpu kiti degalai regione brango, rodo BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išleika Lietuvoje, brangiausi – Estijoje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos šeštadienį paskelbė raginantis Vokietiją perduoti su Rusija kovojančiai Ukrainai tankus. „Mes, Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio ministrai, raginame Vokietiją dabar Ukrainai pateikti tankus „Leopard“. To reikia norint sustabdyti Rusijos agresiją, padėti Ukrainai ir greitai atkurti taiką Europoje.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis Baltijos šalių transporto ministrams Estijoje siūlys pradėti traukinio maršrutą Vilnius–Ryga–Talinas, aptars projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą, šeštadienį pranešė ministerija. M. Skuodis sekmadienį išvyksta į trijų Baltijos valstybių transporto ministrų susitikimą Taline.

Baltijos šalių ir Suomijos energetikos bendrovių vadovai Taline surengtoje Pasaulio energetikos tarybos metinėje konferencijoje aptarė būdus užtikrinti tiekimo saugumą ir dabartinėje energijos rinkoje, ir 2030-aisiais, ir pabrėžė, kad reikėtų didinti investicijas į elektros energijos tinklus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį Varšuvoje dalyvauja Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos parlamentų pirmininkų susitikime aptarti bendradarbiavimą reaguojant į geopolitines grėsmes. „Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą yra didelis iššūkis Europos saugumo sistemai.

Latvijos valdžios institucijos sekmadienį paragino kai kurių centrinių rajonų gyventojus evakuotis iš namų dėl didžiausio per pastaruosius dešimtmečius Baltijos šalyse kilusio potvynio.  „Bus beveik neįmanoma jus išgelbėti iš ledinio dumblo, kai jis pateks į jūsų namus“, – per vietos radiją perspėjo Jekabpilio miesto meras Raivis Ragainis.  Šiuo metu ypač kenčia Jekabpilio, Pliavinios miestai ir jų apylinkės, kur Dauguvos upės tėkmę užblokavo iš Baltarusijos atplaukęs ledas.

Benzino kaina Lietuvoje per savaitę nesikeitė, dyzelinis kuras atpigo vidutiniškai vienu centu, degalai čia išlieka pigiausi Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Sausio 3–9 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,48 euro, o dyzelinio kuro kaina siekė 1,64 euro. Per mėnesį – nuo gruodžio 12 dienos – benzino vidutinė kaina Lietuvoje sumažėjo 8, dyzelino – 7 centais, benzinas nuo rugpjūčio pabaigos vis dar kainuoja mažiau nei dyzelinis kuras.

Rusija ir Baltarusija už kelių dienų pradės dar vienas bendras pratybas visoje Baltarusijoje. Jos vyks ir greta Lietuvos sienų. Karinės pratybos kaimyninėje šalyje vyksta itin dažnai, štai  neseniai šalia savo sienų matėme marširuojančius tankus, o kariai mokėsi keltis per Nemuną greta Druskininkų.

Elektros kainos biržoje „Nord Pool“ rodo, kad Baltijos šalyse nepakanka pigios gamybos pajėgumų, pareiškė Latvijos valstybinės energetikos grupės „Latvenergo“ valdybos pirmininkas Martinis Čakstė. Interviu agentūrai LETA jis pabrėžė, birža „Nord Pool“ puikiai veikia, jei nėra karo sąlygų.

Šiuo metu turime sutelkti dėmesį į Ukrainos pergalę, tačiau kartu turime būti pasirengę kitai Rusijos agresijai prieš mus Estijoje, prieš mūsų sąjungininkus ir mūsų vertybes, komentare Estijos visuomeniniam transliuotojui ERR rašo Estijos gynybos pajėgų vadas generolas leitenantas Martinas Heremas. „Visi laukiame karo tarp Ukrainos ir Rusijos pabaigos. Plačiai paplitusi nuomonė, kad, norėdama užbaigti konfliktą, Rusijos Federacija turi išvesti savo pajėgas iš Ukrainos teritorijos.

Lietuvos pensijų fondai 2022 metais investicijose Baltijos regione prioritetą skyrė infrastruktūrai, atsinaujinančiai energijai, miškams, o pagrindinės priemonės buvo privataus ir rizikos kapitalo fondai bei įmonių obligacijos.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėjo skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Gruodžio 27-ąją naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti atakos lėktuvą IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš pagrindinės Rusijos dalies į Kaliningrado sritį.

Baltijos šalių mažmeninė degalų rinka Rusijos karo Ukrainoje fone šiais metais pasižymėjo dideliais kainų svyravimais, jų spartus augimas fiksuotas iki vasaros pradžios, o lėtesnio mažėjimo tendencijos – antroje metų pusėje. Per metus kainos pakilo visose trijose valstybėse, visgi Lietuvoje degalai pabrango mažiausiai.

Praėjusią savaitę NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai keturis kartus kilo lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Gruodžio 19 dieną NATO orlaiviai kilo atpažinti ir palydėti Rusijos transporto lėktuvą AN-26, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos pagrindinę dalį.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina Baltijos šalis politiškai įsipareigoti ankstesnei elektros tinklų sinchronizacijai su Vakarais. „Turime imtis visų veiksmų, kad pagreitintume sinchronizavimą. Baltijos šalys turi ryžtingai nutraukti paskutinius ryšius su Rusija ir panaikinti galimybes mus šantažuoti“, – žurnalistams Rygoje sakė Lietuvos vadovas. „Atėjo laikas bendram politiniam sprendimui 2024-uosius nustatyti kaip energetinės laisvės datą“, – pridūrė jis.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pirmadienį spaudos konferencijoje, surengtoje po susitikimo su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu, pareiškė, kad vienintelė grėsmė visam Baltijos ir Šiaurės šalių regionui gali kilti iš Rusijos.  Po Kremliaus invazijos į Ukrainą, Švedija ir Suomija gegužės mėnesį atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO. Šiam žingsniui nuo pat pradžių pritarė Latvija.

Degalų mažmeninės kainos Baltijos valstybėse praėjusią savaitę toliau mažėjo, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausi – Estijoje. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę iki gruodžio 16-osios nepakito – 1,599 euro, Rygoje – sumenko nuo 1,674 iki 1,614 euro, Taline – nuo 1,759 iki 1,699 euro.

Rusijos Dūmos parlamentaras, atsargos generolas Andrejus Gurulevas pareiškė, kad Europos šalys „ruošiasi didelio masto karui“, o tai tariamai kelia grėsmę Rusijai.

2025 metais numatytam baigti Baltijos šalių sinchronizavimui su Europos elektros tinklais ir atsijungimui nuo posovietinio elektros žiedo dar trūksta virtinės techninių elementų, sako Estijos premjerė Kaja Kallas. Pasak jos, avariniam atsijungimui nuo bendro elektros žiedo su Rusija ir Baltarusija (BRELL) šalis yra pasiruošusi, tačiau būtina užtikrinti kuo mažesnę jo riziką.  „Kalbant apie sinchronizavimą Estija tai palaiko ir mes esame atlikę ir tam tikrų priemonių.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvauja Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikime Rygoje, kur kartu su Latvijos Ministru Pirmininku Krišjaniu Kariniu ir Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas. Čia jie kalbėjo apie gynybos finansavimo didinimą, pagalbą Ukrainai ir tai, kaip svarbu apsirūpinti dujomis ir elektra savarankiškai. Premjerai daug kalbėjo apie energetinį ir fizinį šalių saugumą, tai, kaip svarbu būti nepriklausomais nuo Rusijos energetinių išteklių.

Lietuvai raginant kaimynes Latviją ir Estiją spartinti Baltijos šalių sinchronizavimą su Europos elektros tinklais ir atsijungimą nuo posovietinio elektros žiedo Latvijos vyriausybės atstovė sako, jog tai techniškai įmanoma, tačiau brangiau kainuotų vartotojams.  „Labai svarbu įvertinti ir ekonominę greitesnės sinchronizacijos su Europos tinklais pusę.

Baltijos šalyse veikiančių įmonių vadovų atlyginimai šiais metais sparčiai kilo. Remiantis „Figure Baltic Advisory” atlikto aukščiausio lygio vadovų tyrimo duomenimis,  lyderė – Lietuva, kurioje atlyginimai augo net du kartus sparčiau nei praėjusiais metais. Kaip pastebi atlygio ekspertas Povilas Blusius, nors šalyje atlyginimai analizuojamai grupei didėjo dėl pozityvių ekonominių tendencijų, kitais metais prognozuojamas augimo lėtėjimas, rašoma pranešime spaudai.

Estijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos spalį sulaukė apytikriai 270 tūkst. klientų – 19 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų mėnesį, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vietinių klientų sumažėjo 4 proc. iki 131 tūkst., o užsieniečių – padaugėjo 58 proc. iki 139 tūkstančių. „Užsienio turistų skaičius kol kas nepasiekė ikipandeminio lygio ir buvo panašus į 2010 ir 2011 metų spalio mėnesių rodiklius“, – pažymima pranešime.

Rusų televizijos „TV Rain“ naujienų vedėjo komentaras apie pagalbą rusų kariams paskatino Latvijos valdžios institucijas atšaukti nepriklausomos televizijos „TV Rain“ licenciją. Prasidėjus karui Ukrainoje garsiausio Rusijos nepriklausomo televizijos kanalo žurnalistai turėjo pasirinkimą: rizikuoti būti suimti dėl naujos viešumo politikos, nustoti rodyti reportažus arba išvykti iš šalies.

Baltijos valstybėse veikianti Latvijoje registruota ne gyvybės draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) pranešė per tris šių metų ketvirčius uždirbusi 6,88 mln. eurų pelno – 4,3 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Per pirmus devynis šių metų mėnesius Baltijos šalyse pritraukta 194,5 mln. eurų draudimo įmokų – 19 proc. daugiau nei prieš metus.

Padalinius Lietuvoje ir Estijos turintis vienas didžiausių Latvijos bankų „Citadale“ su Europos investicijų banko (EIB) grupe pasirašė sutartį , pagal kurią Baltijos valstybių įmonėms bus suteikta naujų paskolų už ne mažiau kaip 460 mln. eurų.