baltijos šalys

Baltijos šalyse toliau plinta metų pradžioje prasidėjusi sukčiavimo ir dezinformacijos ataka, o nusikaltėliai naudoja itin pažangias technologijas, penktadienį pranešė dezinformacijos analizės centras Debunk.org. Centras taip pat pabrėžia, kad nusikaltėlių veikos užkardyti institucijoms nepavyksta ir dėl vangaus „Facebook“ socialinį tinklą valdančios įmonės „Meta“ bendradarbiavimo, mat jai sukčių veikla neša pelną. „Didžiausią atakos intensyvumą stebėjome šių metų rugsėjo–spalio mėnesiais.

Belgijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Michelis Hofmanas įspėja, kad po Ukrainos Rusija gali užpulti Moldovą ir Baltijos šalis. Apie tai rašo „Politico“. „Rusija jau parodė, kad turi noro užpulti savo kaimynę“, – sakė M. Hofmanas interviu Belgijos naujienų kanalui VRT. „Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba visada dviprasmiška. Visiškai neatmestina, kad vėliau jis turės kitų idėjų. Arba pietuose, arba Moldovoje, arba Baltijos šalyse“, – toliau kalbėjo jis.

Briuselyje antradienį vykstant Europos Sąjungos (ES) energetikos tarybai, Europos Komisija (EK), Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija pasirašė politinę deklaraciją dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa iki 2025 metų vasario. Dokumente taip pat įsipareigota spartinti elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ įgyvendinimą ir išnagrinėti jos alternatyvą sausumoje pranešė Energetikos ministerija.

Rusija nesustotų Ukrainoje, todėl turime užtikrinti, kad Kyjivas apsigintų ir išlaikyti paramą, sako Baltijos šalių prezidentai. „Neturėtume manyti, kad Rusija laimės šį karą. Tačiau žinoma, jei tai nutiktų, visi būtume pavojuje: ne tik Baltijos šalys, bet visa Europa, visas Vakarų pasaulis.

Baltijos šalių prezidentai tikisi, kad Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sprendimas leisti rusams 2024 metų olimpinėse žaidynėse varžytis su neutralia vėliava bus pakeistas ir teigia, jog dėl nacionalinių komandų dalyvavimo turės būti sprendžiama vėliau. „Tai labai nuviliantis sprendimas ir aš vis dar tikiuosi, kad jis gali būti pakeistas, pataisytas, – žurnalistams Taline pirmadienį sakė Lietuvos vadovas Gitanas Nasėda.

Baltijos jūros regiono elektros perdavimo sistemos operatorės įsipareigojo padėti Lietuvai, Latvijai ir Estijai iki 2025 metų vasario sinchronizuoti tinklus su Vakarų Europa.

Visos Baltijos šalys kitąmet planuoja deficitinius kitų metų biudžetus, o didžiausias viešųjų finansų deficitas numatytas Lietuvoje, rodo Europos Komisijos (EK) skelbiamos euro zonos šalių biudžetų vertinimo ataskaitos. Viešųjų finansų išlaidų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) Lietuvoje kitąmet viršys 40 proc. ribą, tačiau išliks mažiausias Baltijos šalyse ir vienas mažiausių visoje euro zonoje. Lietuvos valdžios pajamų santykis su BVP taip pat išliks mažiausias Baltijos šalyse.

Ankstesnis Baltijos šalių elektros tinklų sujungimas ir veikimas sinchroniškai su kontinentine Europa 2025 metų vasarį yra saugus ir techniškai įmanomas – visais nagrinėtais scenarijais bus užtikrintas sistemos stabilumas, rodo galutiniai studijų rezultatai.

Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose ketvirtadienį vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija.

Paskelbus, kad Šiaurės Makedonijoje vyksiančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikime dalyvaus Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Baltijos šalių ministrai pranešė jį boikotuosiantys. „Mes labai apgailestaujame dėl sprendimo, leidžiančio asmeninį Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo dalyvavimą 30-ajame ESBO ministrų tarybos susitikime Skopjė.

Paskelbus, kad Šiaurės Makedonijoje vyksiančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikime dalyvaus Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Baltijos šalių ministrai pranešė jį boikotuosiantys. „Mes labai apgailestaujame dėl sprendimo, leidžiančio asmeninį Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo dalyvavimą 30-ajame ESBO ministrų tarybos susitikime Skopjė.

Vokietija kartu su Lietuva, Latvija ir Estija bendradarbiaus inovacijų srityje – Vokietijos skaitmenizavimo ir transporto ministro Volkerio Wissingo iniciatyva įsteigtas Inovacijų klubas.  „Pasirašėme susitarimą, pirmąją šio Inovacijų klubo deklaraciją, ir kartu su verslo ir pilietinės visuomenės atstovais norime aptarti jos turinį bei pateikti konkrečių rekomendacijų“, – po deklaracijos pasirašymo penktadienį spaudos konferencijoje Vokietijos mieste Maince sakė V. Wissingas.

Ekonomistai sako, kad šiuo metu būstas yra neįperkamas nė vienoje Baltijos šalių sostinėje. Ar nuosavas būstas daugeliui taip ir liks tolima svajone? O gal situacija pasikeis? Į visus šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Kainų tendencijos Baltijos šalių degalų rinkoje pastarąją savaitę buvo skirtingos – Lietuvoje degalai kukliai pabrango, Estijoje – atpigo, o Latvijoje kainos vėl nepakito, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausi tapo Latvijoje.

Brangiausią ir didžiausią Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektą – jūrinį kabelį tarp Lenkijos ir Lietuvos „Harmony Link“ – svarstoma pakeisti jungtimi sausumoje, BNS patvirtino keturi šaltiniai.   Manoma, kad tokia alternatyva prekybai svarbią elektros jungtį leistų turėti anksčiau nei 2030 metais, be to, kur kas pigiau kainuotų tokio projekto įgyvendinimas.

Lenkijos ir Baltijos šalių bendradarbiavimas klostosi labai gerai, Lenkija prisideda prie Baltijos šalių saugumo užtikrinimo ir nori tapti saugumo teikėja regione, nes tai atitinka pačios Lenkijos interesus, interviu naujienų agentūrai LETA Rygos konferencijos kuluaruose sakė Michalas Baranowskis, Varšuvoje įsikūrusio „GMF East“ – analitinio centro „German Marshall Fund“ padalinio – vykdomasis direktorius.

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ paskolino 4,7 mln. eurų Baltijos šalyse veikiančiam privataus kapitalo fondui „INVL Baltic Sea Growth Fund“. Suteiktas finansavimas padės fondui efektyviau valdyti investuojant ir valdant perspektyvias bendroves, tarp jų – sveikatos priežiūros, sveikatinimo ir medicininės reabilitacijos, inžinerinių paslaugų bei aplinkos tvarkymo, pirmadienį pranešė bankas.

Kremliaus paskirtas okupuotos Zaporižios srities Ukrainoje „gubernatorius“ Jevgenijus Balickis atvirai paragino Rusiją įsiveržti į Suomiją, Lenkiją ir Baltijos šalis. Šios invazijos tikslas, kaip interviu „RIA Novosti“ sakė J. Balickis, turėtų būti Rusijos imperijos iki 1917 m. atkūrimas. „Kai bolševikų perversmas supurtė Rusijos imperiją ir pasuko jos vystymąsi kitu keliu, ji prarado daug savo pavaldinių.

Rusijos invazijos Ukrainoje akivaizdoje  Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius užtikrino Baltijos šalims Berlyno solidarumą ir paramą. „Stovime jūsų pusėje. Vokietija pasirengusi imtis vadovaujančio karinio vaidmens Baltijos valstybėse, – sakė jis pirmadienį Latvijos sostinėje Rygoje susitikęs su latvių kolega Andriu Sprudu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Baltijos šalių ir Lenkijos bendradarbiavimas bei veiksmų koordinavimas yra būtini siekiant užtikrinti regiono saugumo stiprinimą. Taip jis kalbėjo antradienį Niujorke Baltijos šalių ir Lenkijos vadovų susitikime Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) metu, kuriame aptarti saugumo, paramos Ukrainai, grūdų eksporto klausimai, pranešė Prezidentūra.

Niujorke JAV ir Baltijos šalių investicijų forume dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad šalių bendradarbiavimo augimo potencialas yra didžiulis. „Lietuva aktyviai siekia pritraukti investicijas ir plėsti ekonominį bendradarbiavimą su JAV aukštųjų technologijų, gynybos pramonės, nulinės taršos industrijų, verslo paslaugų centrų srityse. Partnerystė su JAV Lietuvai padėtų prasmingai panaudoti turimą gausų šių sričių talentų būrį.

NATO ruošiasi surengti didžiausias jungtines karines pratybas nuo Šaltojo karo laikų, siekdamas pasirengti atremti galimą Rusijos agresiją prieš vieną iš savo narių. Kaip rašo „Financial Times“, remdamasis Aljanso atstovu, pratybos „Steadfast Defender“, kuriose dalyvaus daugiau nei 41 tūkst. karių, vyks 2024 metų vasario-kovo mėnesiais. Pasak leidinio šaltinio, numatoma kad pratybose dalyvaus 500–700 karinių orlaivių ir daugiau nei 50 karinių laivų.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse rugpjūtį buvo Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 6,2 proc. brangesnės nei pernai rugpjūtį. Latvijoje vartojimas per metus pabrango 5,4 proc., Estijoje – 4,6 procento. Rugpjūtį Lietuvoje, ketvirtą mėnesį iš eilės, užfiksuota mėnesio defliacija – vartotojų kainų indeksas per mėnesį nukrito 0,2 procento.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuotolinio susitikimo su šalies vyriausybės atstovais, organizacinio komiteto „Pobeda“ nariais, užsipuolė ne tik Ukrainą, bet ir Baltijos šalis. Jo teigimu, Baltijos šalyse bujoja „rusofobija“ ir „neonacizmas“. „Rusofobija ir neonacizmas tapo norma Ukrainoje ir Baltijos šalyse, o istorija pradedama naudoti kaip kovos instrumentas. Dabar istorija pervirškinama politikos Europoje labui, kur kai kuriems visiškai atsijungė atmintis“, – kalbėjo jis.

Rusijos informacinis kanalas „Mash“ skelbia turintis duomenų, kad iš Baltijos šalių pusės rusų oro gynybos sistemos danguje užfiksavo „neatpažintą skraidantį objektą“. Oficialiai ši informacija nėra patvirtinta, o kiek anksčiau rusų partizanai iš „Rusų savanorių korpuso“ prisiėmė atsakomybę už išpuolį Rusijos teritorijoje.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupių turintis Švedijos SEB bankas nepakeitė Lietuvos ir Latvijos ekonimikų augimo šiais metais prognozių, tačiau pablogino lūkesčius Estijai. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) mažėjimo 2023 metais prognozė liko 0,2 proc., Latvijos didėjimo – 0,4 proc., Estijos nuosmukio – pagilinta nuo 0,4 proc. iki 1,8 procento. Lietuvos ekonomikos augimo ateinančiais metais prognozė apkarpyta nuo 2,7 proc. iki 1,8 proc., Latvijos – nuo 2,7 proc.

Baltijos šalys ir Lenkija pirmadienį paragino Baltarusiją išsiųsti iš šalies Rusijos samdinių grupę „Wagner“, pranešė lenkų vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis. Dalis „Wagner“ samdinių į Baltarusiją pasitraukė po trumpai gyvavusio maišto Rusijoje šią vasarą. „Mes paprašėme (autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro) Lukašenkos režimo nedelsiant išsiųsti „Wagner“ grupę iš Baltarusijos“, – sakė M. Kaminskis po susitikimo su kolegomis iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Ukrainoje kilo skandalas po to, kai šalies Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojas Andrijus Vasylenka viešai pasišaipė iš Ukrainos ir Baltijos šalių nepriklausomybės, taip pat suabejojo ukrainiečių noru palikti Sovietų Sąjungą 1990-ųjų pradžioje.

Kilus didžiausiems saugumo iššūkiams nuo Šaltojo karo pabaigos, Šiaurės ir Baltijos valstybėms (NB8) svarbu stiprinti bendradarbiavimą, sako Stokholme (Švedija) ketvirtadienį besilankanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Kuo stipresnė ekonominė plėtra, politinis bendradarbiavimas, bendra gynyba, socialiniai santykiai, tuo konkurencingesnis ir saugesnis Šiaurės ir Baltijos šalių regionas, ir tuo labiau klestės kiekviena jo šalis atskirai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, duodamas interviu Ukrainos žiniasklaidai, pasiuntė žinutę JAV – jei Ukraina nebus pakankamai aprūpinta ginklais, Vakarai turės kautis už Baltijos šalis. Leidinio „Evropeiskaja Pravda“ paklaustas, ar JAV požiūrį į Ukrainos apginklavimą laiko problemišku, L. Kasčiūnas akcentavo, kad JAV nėra problema.

Lietuvos ir Latvijos pramonės produkcijos gamintojai kainas praėjusį mėnesį kiek padidino, tuo tarpu Estijos – toliau mažino. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, šis kainų indeksas Lietuvoje liepą, palyginti su birželiu, pakilo 0,2 proc., Latvijoje – 1 proc., o Estijoje – nukrito 1 procentu. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų liepa) Lietuvos gamintojai produkciją atpigino vidutiniškai 8,5 proc., Latvijos – 2,5 proc., Estijos – 3,2 procento.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo iki 2025 metų vasario – beveik metais anksčiau nei planuota iki šiol – sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa, ketvirtadienį pranešė Vyriausybė. Jos spaudos tarnyba BNS informavo, kad ministrai pirmininkai susitarimą pasirašė nuotoliniu būdu.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo specialistai įgyvendina ambicingą idėją. Jie sumanė vienoje vietoje surinkti visas lietuvių, latvių ir estų selekcininkų išvestas augalų veisles ir įkurti Baltijos sodą. Ten jau dabar veši šimtai augalų, o naujos veislės vis plūsta į Kauną. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo lankytojai žavisi ten puoselėjamais augalais.

Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas praėjusį mėnesį kiek padidino, tuo tarpu Latvijos ir Estijos – toliau mažino. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, šis kainų indeksas Lietuvoje birželį, palyginti su geguže, pakilo 0,1 proc., Latvijoje ir Estijoje – nukrito atitinkamai 1,2 proc. ir 0,4 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų birželiu) Lietuvos gamintojai produkciją atpigino vidutiniškai 9,4 proc., Estijos – 1,9 proc.

Tarptautinė keleivių vežimo įmonė „FlixBus“, veikianti 40-yje Europos šalių, atidaro pirmąjį maršrutą į Suomiją. Ši kryptis sujungs penkias Vidurio ir Šiaurės Europos valstybes. Naujasis maršrutas Varšuva–Vasa startuos liepos 27 dieną, jis pratęs maršrutą tarp Varšuvos ir Talino, pranešė bendrovė.   „FlixBus“ Lenkijos, Ukrainos ir Baltijos regiono generalinis direktorius Michalas Lemanas sako, kad Suomija buvo paskutinė žemyninės Europos šalis, kuriai trūko „FlixBus“ jungčių.

Metų (12-os mėnesių) infliacija birželį vienženkle tapo visose trijose Baltijos valstybėse. Mažiausias šis infliacijos rodiklis – Latvijoje, didžiausias – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 9,0 proc. brangesnės nei pernai birželį. Latvijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 7,9 proc., Estijos – 9,2 procento.

Švedijos narystė NATO padidins Baltijos jūros regiono saugumą, sako jo šalys. Į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje atvykę Šiaurės ir Baltijos šalių bei Lenkijos lyderiai taip pat teigė, jog Ukrainai turėtų būti numatytos galimybės prisijungti prie Aljanso. Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas teigė, jog jo šalis prie Aljanso jungiasi kaip motyvuota partnerė.

NATO narėms susitarus dėl naujų gynybos planų, Rusijai siunčiama žinia, jog Baltijos šalys būtų tučtuojau ginamos agresijos atveju, sako kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. Anksčiau buvo laikomasi koncepcijos, kad rusams užpuolus Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai galėtų atvykti į pagalbą. NATO viršūnių susitikimo išvakarėse patvirtintais planais siekiama, kad Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį.

Vilniuje antradienį vykstant NATO viršūnių susitikimui Baltijos šalys pasirašys deklaraciją dėl oro erdvės išplėtimo Aljanso veiklai. Deklaracija bus pažymima, kad NATO sąjungininkams yra suteikiama galimybė be apribojimų naudotis sujungtu Baltijos šalių oro erdvės bloku NATO atgrasymo, sustiprinto budrumo ir didelio masto mokymų veiklai, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Šią deklaraciją antradienį viršūnių susitikimo metu pasirašys Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių gynybos ministra...

Baltijos šalys pasirašys deklaraciją dėl oro erdvės išplėtimo NATO veiklai, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Deklaracija bus pažymima, kad NATO sąjungininkams yra suteikiama galimybė be apribojimų naudotis sujungtu Baltijos šalių oro erdvės bloku NATO atgrasymo, sustiprinto budrumo ir didelio masto mokymų veiklai.

Baltijos šalyse ir Suomijoje veikiančioje „GET Baltic“ gamtinių dujų biržoje birželį dujos vidutiniškai kainavo 36,3 euro už megavatvalandę (MWh) –  2 proc. mažiau nei gegužę. Biržos mėnesinių sandorių rinkoje fiksuojamas rekordinis aktyvumas – birželio pristatymui buvo 19 sandorių, visi – Lietuvos prekybos aikštelėje. Vidutinė kaina mėnesinių sandorių rinkoje (BGMI) siekė 40,07 euro.

Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas mano, kad Rusija turėtų laikinai sustabdyti diplomatinius santykius su Baltijos šalimis, Lenkija, Didžiąja Britanija ir Suomija. Apie tai jis rašo komentare Rusijos leidiniui „Rossiyskaya Gazeta“. „Su Suomija ir kitomis panašiomis į ją (kaip Lenkija, Baltijos šalys ir, žinoma, Britanija) vertėtų laikinai sustabdyti diplomatinius santykius arba bent jau kol kas nuleisti jų lygį“, – rašė D. Medvedevas.

Jau nuo rytojaus Europos Sąjungos šalyse įsigalioja pakeitimai – oro erdvėje bus leidžiama naudotis ir 5G ryšiu. Pats internetas lėktuvuose kertančiuose Baltijos šalių oro erdvę nėra jokia naujiena – ryšį oro bendrovėms Baltijos šalių oro erdvėje jau ne vienerius metus užtikrina „Bitė Lietuva“, bendradarbiaudama su „European Aviation Network“. Vis tik Lietuvos oro uostų keleiviams interneto ore dar reikės šiek tiek palaukti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako neprarandanti vilties, kad pavyks įtikinti Baltijos šalių kolegas dėl spartesnės elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais. „Būtų optimalu, kad sprendimus Baltijos valstybės priimtų kartu. Tiems sprendimams palengvinti buvo svarbu sulaukti studijų, kurias turėjo padaryti skirtingos institucijos.

Reaguodami į „Wagner“ veiksmus ir įvykius Rusijoje, Baltijos šalių parlamentų pirmininkai trečiadienį pasirašė bendrą deklaraciją, ragindami Europos Sąjungą pripažinti šią organizaciją teroristine bei griežtinti sankcijas ją priėmusiai Baltarusijai.

Degalų kainos per nepilną pastarąją savaitę, prieš penktadienį Latvijoje ir Estijoje prasidėsiantį vasaros saulėgrįžos šventės ilgąjį savaitgalį, didėjo Lietuvoje ir Latvijoje, išliko stabilios Estijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išlieka Lietuvoje, brangiausi – Estijoje.

Visų trijų Baltijos šalių pramonės produkcijos gamintojai praėjusį mėnesį toliau mažino kainas, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Gegužę, palyginti su ankstesniu mėnesiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai ją atpigino vidutiniškai 2,3 proc., Latvijos – 1,2 proc., Estijos – 0,3 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų geguže) Lietuvos gamintojai produkcijos kainas sumažino vidutiniškai 5,6 proc.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai dažniausiai kasdienėms reikmėms išleidžia nuo 11 iki 20 eurų per dieną, rodo naujausia apklausa. Anot jos, maždaug kas penktas gyventojas išleidžia nuo 11 iki 20 eurų – 19 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 20 proc. Latvijoje ir 18 proc. Estijoje, rodo „Citadelės“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Lietuvių ir estų dienos biudžetas dažniau nei latvių yra 21–30 eurų: Lietuvoje tokį atsakymą rinkosi 13 proc.

Elektros energijos gamyba Baltijos valstybėse pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 17 proc., tuo tarpu jos vartojimas sumažėjo 5 proc., pranešė Latvijos energetikos rinkos reguliuotoja – Viešųjų paslaugų reguliavimo komisija, apimčių nenurodydama. Skelbiama, jog Latvijoje gamyba ūgtelėjo 70 proc., Lietuvoje – 5 proc., tuo tarpu Estijoje – sumenko 17 procento. Vartojimas kito kitaip: Latvijoje ir Lietuvoje sumažėjo atitinkamai 4 proc. ir 8 proc.