baltijos šalys

Klaipėdos uoste per dešimt šių metų mėnesių perkrovus 30,2 mln. tonų krovinių, arba 19,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, uosto vadovas Algis Latakas sako, kad dabartiniai rezultatai yra geri, nes pranoksta metų pradžios prognozes. Pasak A. Latako, sausio-spalio krovos rezultatai yra apie 15 proc. geresni nei prognozuota metų pradžioje. „Sakyčiau, kad uostas, uosto kompanijos susitvarkė, rado krovinių nežiūrint to, kad mes prognozavome 30-35 proc. kritimą, dabar jis yra 19,7 proc.

Tiek benzino, tiek ir dyzelino mažmeninės kainos per pastarąją savaitę nukrito visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai Lietuvoje, o brangiausi Estijoje. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę sumažėjo nuo 1,689 euro iki 1,659 euro, Rygoje – nuo 1,814 iki 1,774 euro, Taline – nuo 1,879 iki 1,839 euro.

Lietuva Pasaulinio talentų konkurencingumo indekso reitinge šiemet, kaip ir pernai, buvo 32-oje vietoje iš 133 valstybių, rodo verslo mokyklos „Insead“ skelbiamas reitingas apie šalių gebėjimą pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotą darbo jėgą.  Iš Baltijos šalių Lietuva šiemet, kaip ir pernai, buvo žemiausioje pozicijoje. Estija šiemet iš 22 vietos pakilo į 20-ąją, o Latvija išlaikė 31-ąją poziciją.

Eksportas šiemet sausį-rugsėjį iš Baltijos šalių labiausiai augo Lietuvoje, rodo antradienį paskelbti Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas augo 33 proc. iki 32,6 mlrd. eurų, Latvijos – 31 proc. iki 16,4 mlrd. eurų, o Estijos – 22 proc. iki 16 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 44 proc. iki 38,6 mlrd. eurų, Latvijos – 35 proc. iki 20,5 mlrd. eurų, o Estijos – 28 proc. iki 18,5 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 6 mlrd. eurų, Latvijos, – 4 mlrd. eurų, Estijos – 2,5 mlrd. eurų.

2019–2020 metų sandūroje daugeliui Rusijos Federacijoje tapo aišku, kad prezidentas Vladimiras Putinas ruošia didelę karinę kampaniją. Tačiau, kaip sako žymus Rusijos politologas, istorijos mokslų daktaras Valerijus Solovejus, turėjo būti puolamos Baltijos šalys. Politologas sako, kad jose V. Putinas suplanavo hibridinę karinę operaciją su aukščiausiu efektyvumo lygiu. Tačiau V. Putinas apsistojo ties Ukraina, nors šių metų kovą dėl to ir apgailestavo.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos bankrutuojančios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ bankroto administratoriui pareiškus, jog Baltijos šalys iš „Inter RAO Lietuvos“ toliau perka sistemai balansuoti skirtą energiją, energetikos ministras Dainius Kreivys neigia tokią informaciją – anot jo, balansavimo paslaugų sutartys yra nutrauktos.

Regione tvyrant geopolitinėms įtampoms, Baltijos šalių vidaus reikalų ministrai bendru laišku kreipėsi į Europos Komisiją, siūlydami inicijuoti ministrų diskusiją dėl civilinės saugos stiprinimo Europos Sąjungos (ES) lygmeniu ir aptarti pasirengimą grėsmėms bei krizinėms situacijoms, rašoma Vidaus reikalų ministerijos pranešime spaudai.

Vidutinė benzino ir dyzelinio kuro kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo maždaug vienu centu, o degalai čia pigiausi Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Spalio 24–31 dienomis benzino litras vidutiniškai kainavo 1,71 euro, arba 0,8 cento pigiau nei prieš savaitę. Dyzelinio kuro kaina siekė 1,91 euro – jis atpigo 0,3 cento. Latvijoje benzinas paskutinę spalio savaitę kainavo 1,82 euro, dyzelinas – 1,98 euro, Estijoje – atitinkamai 1,93 ir 1,98 euro.

Valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ iš Baltijos šalių SEB bankų ketina skolintis 120 mln. eurų.  Grupės valdyba antradienį pritarė ketinimui sudaryti 120 mln. eurų kreditavimo sutartį su Lietuvos, Latvijos ir Estijos SEB bankais, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė. Paskolos skirtos finansuoti grupės apyvartines lėšas dėl išaugusių energijos kainų. Sutartis sudaroma vieniems metams.

Vidutinė benzino kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo vienu centu, tačiau jis išlieka pigiausias Baltijos šalyse, o dyzelinis kuras brango maždaug keturiais centais, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Benzino litras spalio 10–17 dienomis šalyje vidutiniškai kainavo 1,70 euro (1 centu mažiau nei prieš savaitę), o dyzelinis kuras – 1,91 euro (4 centais daugiau). LEA duomenimis, degalai Lietuvoje buvo pigiausi Baltijos šalyse.

Per pastarąją savaitę visose trijose Baltijos valstybėse pabrango dyzelinas, benzinas – tik Latvijoje, tuo tarpu Lietuvoje ir Estijoje jo kainos buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausiais tiek benzinas, tiek ir dyzelinas – Lietuvoje, aukščiausios benzino kainos išliko Estijoje, o brangiausias dyzelinas tapo Latvijoje.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai paragino Europos Sąjungą (ES) su tarptautiniais partneriais steigti Specialųjį tribunolą, kuris leistų už Rusijos agresijos nusikaltimus patraukti atsakomybėn jos politinius ir karinius vadovus.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos olimpiniai ir paralimpiniai komitetai bei sporto federacijų sąjungos jungiasi prie Šiaurės šalių pareiškimo, skatinančio toliau neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose. „Mes palaikome kolegų iš Šiaurės šalių pareiškimą, raginantį toliau nepriimti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų bei oficialių asmenų dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose.

Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos vidaus reikalų ministrai Helsinkyje ketvirtadienį sutarė organizuoti jungtines civilinės saugos pratybas. Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, ministrė Agnė Bilotaitė su kolegomis taip pat sutarė surengti ekspertų konsultacijas dėl kritinės infrastruktūros apsaugos, aptarė aktualius civilinės saugos ir pasirengimo grėsmėms, strateginės infrastruktūros apsaugos klausimus.

Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje 12 proc. Lietuvos gyventojų ėmė taupyti, tačiau dešimtadalis lietuvių dėl išaugusių pragyvenimo išlaidų buvo priversti santaupų kaupimą pristabdyti, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausa. „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, dar 16 proc. gyventojų sutaupyti negali, nes gyvena „nuo algos iki algos“, o 18 proc. to nedaro dėl kitų priežasčių. Be to, 5 proc.

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje startuolių skaičius augo sparčiausiai tarp Baltijos šalių – praėjusiais metais jų buvo per tūkstantį – 40 proc. daugiau nei 2016 metais, teigia tyrimą atlikusi bendrovė „Civitta“.  „Civittos“ partneris Rokas Šalaševičius sako, kad palyginti su Estija ir Latvija, Lietuvoje sparčiausiai augo ir startuoliuose dirbančiųjų skaičius – jis 2016–2020 metais padidėjo 23 proc.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) sumažino visų trijų Baltijos valstybių ekonomikų augimo šiais metais prognozes, palyginti su gegužę skelbtomis. Naujoje regiono ekonominių perspektyvų apžvalgoje ERPB tokį sprendimą paaiškino Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltais veiksniais – gyventojų perkamąją galią mažinančia bei verslo aktyvumą smukdančia aukšta infliacija daugumoje pasaulio valstybių, energetikos krize Europoje, tarptautinio tiekimo sutrikimais.

Estijos valstybinės perdavimo tinklų operatorės „Elering“ generalinis direktorius Taavi Veskimagis penktadienį spaudos konferencijoje pareiškė, jog jei Baltijos šalių elektros sistema būtų staigiai atjungta nuo Rusijos sistemos, prireiktų 8,5 teravatvalandžių dujų elektrinėms kūrenti, o dabartinėmis rinkos kainomis toks dujų kiekis atsieitų 1–1,5 mlrd. eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda su Baltijos šalių kolegomis Niujorke susitikę su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio'umi Guterresu aptarė Rusijos karo Ukrainoje padarinius. „Rusijos karo Ukrainoje rezultatas – skausmingi humanitariniai padariniai, pasaulinės maisto krizės ir branduolinės tragedijos rizika. Rusijos kariuomenė vykdo brutalius karo nusikaltimus, negailestingai žudo civilius ir griauna infrastruktūrą.

Penktadienį Vilniuje susitiksiantys Šiaurės ir Baltijos šalių teisingumo ministrai aptars tarptautinę teisinę pagalbą Ukrainai. „Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų – tai parama Ukrainai ir daugiau kaip pusmetį savo šalį ir visos Europos demokratines vertybes ginantiems žmonėms“, – sakė Lietuvos teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Baltijos šalys trečiadienį paskelbė baigiančios derinti bendrą susitarimą, kuriuo bus apribotas Šengeno vizas turinčių rusų turistų patekimas į Europos Sąjungą (ES). Apie tai Kaune po Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) užsienio reikalų ministrų susitikimo pranešė Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatijų vadovai. „Baltijos šalys iš esmės pasiekė (susitarimą)“, – žurnalistams sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

Mažmeninė prekyba liepą iš Baltijos šalių per metus traukėsi tik Lietuvoje, rodo Eurostato duomenys. Per metus – liepą, palyginti su 2021 metų liepa – mažmeninė prekyba Lietuvoje smuko 4,1 proc., Latvijoje – augo 0,5 proc., o Estijoje – 1 procentu. Per mėnesį – liepą, palyginti su birželiu – prekyba Lietuvoje traukėsi 0,9 proc., Latvijoje – 0,5 proc., Estijoje – augo 0,4 procento. Visoje Europos Sąjungoje mažmeninė prekyba per metus smuko 0,5 proc., o per mėnesį – augo 0,3 procento.

Vokietijos dujų saugykloms pildantis sparčiau nei planuota, Baltijos šalyse tendencija atvirkščia  – Inčukalno dujų saugykla – vienintelė tokia Baltijos šalyse – tuštėja ir smuktelėjo iki mažiau nei 50 proc., rašo portalas vz.lt.  Dujų saugyklos Europoje šiuo metu yra pripildytos kiek daugiau nei 80 proc., tuo metu Inčukalno dujų saugykloje prasidėjus paskutiniam dujų metų mėnesiui smuko žemiau iki 49,7 proc.

Vykdydamos „antirusišką politiką“ Latvija, Lietuva ir Estija „verčia Rusiją pradėti jų demilitarizaciją“, pareiškė Rusijos Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrejus Klimovas. Jo įsitikinimu, Ryga, Vilnius ir Talinas „savanaudiškai“ trukdo Rusijos tranzitui ir viskam, kas rusiška, rašo news.ru. „Baltijos kaimynai akivaizdžiai daro viską, kad mes juos taip pat demilitarizuotume“, – socialiniuose tinkluose parašė jis.

Europos Sąjungai (ES) apsisprendus stabdyti susitarimą, lengvinantį vizų išdavimą Rusijos piliečiams, Baltijos šalys su Lenkija sieks atskirų sprendimų reikšmingai riboti rusų turistų srautus, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Lenkija ir trys Baltijos šalys trečiadienį pareiškė svarstančios galimybę nebeįsileisti Rusijos piliečių, jei to nepadarys visa Europos Sąjunga. Į dviejų dienų neformalias derybas Prahoje susirinkę bloko užsienio reikalų ministrai tariasi dėl vizų rusų turistams ribojimo reaguojant į Maskvos agresiją prieš Ukrainą. Čekija šį pusmetį rotacine tvarka pirmininkauja ES.

Baltijos šalys sutarė spartinti laipsnišką rusiškos energijos atsisakymą bei vystyti vėjo energijos pajėgumus Baltijos jūroje – per ateinančius aštuonerius metus juos sutarta padidinti beveik septynis kartus – nuo 2,8 iki bent 19,6 gigavato (GW). Tai numatančią deklaraciją antradienį Kopenhagoje vykusiame Baltijos jūros energetinio saugumo viršūnių susitikime pasirašė energetikos ministrai, pranešė Energetikos ministerija.

Po Estijos premjerės pareiškimo, kad Baltijos šalys gali būti „nušluotos nuo žemėlapio“, kol NATO atskubės į pagalbą, kilo nerimo banga. Politikai suskubo raminti – esą Vakarų žvalgybos veikia taip gerai, kad apie priešo kariuomenės judesius žinotume daug anksčiau, nei jis mus užpultų.  Ar iš tiesų taip yra, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys.

Lietuvai minint 33-iąsias Baltijos kelio metines, prezidentas Gitanas Nausėda sako neabejojantis, kad vėl kilus pavojui Lietuvos žmonės susivienytų gindami valstybę nuo agresijos.

Baltijos šalių parlamentų vadovai sako, kad pritartų regioninei iniciatyvai neįsileisti rusų su turistinėmis vizomis, nors prioritetu laikytų sprendimą Europos Sąjungos (ES) lygiu. Lietuvos Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį žurnalistams teigė, kad dėl vizų išdavimo ribojimo kalbėta ir jos kvietimu Kaune organizuotame Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų pirmininkų susitikime.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse ir visame „Nord Pool“ regione pasiekė naujus rekordus, teigia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot jos, Lietuvoje kaina augo 22 proc. iki 514,7 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 22 proc. iki 512,5 euro, o Estijoje – 19 proc. iki 422,6 euro. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę didėjo 32 proc. iki 236,3 euro.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę padidėjo 38 proc., dujos brango 16 proc., o degalų kainos toliau mažėjo ir išliko mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina Lietuvoje rugpjūčio 12-18 dienomis buvo 510 eurų už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 509 eurai, 37,5 proc. didesnė, Estijoje – 470 eurų, arba 68 proc. daugiau. Vokietijoje vidutinė kaina per savaitę padidėjo 40 proc. iki 454 eurų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija „neofašistais“ tris Baltijos valstybių gyventojus pavadino dėl „neapykantos viskam rusiškam kultivavimo“. Ukrainą užpuolusios ir civilius žudančios valstybės atstovė Marija Zacharova piktinosi kaimyninių valstybių požiūriu į Rusiją ir „priminė“ Ukrainos pavyzdį.

„Burger King“ restoranų Baltijos šalyse frančizės turėtoja „Tallink Fast Food“, kuri yra Estijos laivybos bendrovės „Tallink Group“ antrinė įmonė, praėjusiais metais patyrė daugiau kaip 2 mln. eurų nuostolį. Pardavimų pajamos siekė 4,3 mln. eurų. „Tallink Fast Food“ veiklą pradėjo prieš trejus metus.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda įspėja, kad, jei Ukrainai nepavyks iki galo pasipriešinti Rusijos imperiniams kėslams, kitos šalys Rusijos Federacijos taikiklyje bus Lenkija ir Baltijos šalys.

Pasikeitė NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys kariniai kontingentai, vadovavimą misijai perėmė Vengrija, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Oro policijos vienetų pasikeitimo ceremonija penktadienį vyko Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose. „Gyvename neramiais laikais. Agresorius tęsia karą prieš demokratinę Ukrainą ir pažeidinėja taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką.

Baltijos šalių vadovai diplomatinių santykių užmezgimo 100-mečio proga laišku kreipėsi į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną), pabrėždami būtinybę stiprinti NATO rytinį flangą.

Degalų – benzino ir dyzelino kainos per savaitę kiek sumažėjo visose Baltijos valstybėse, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pigiausiai 95-tas benzinas ir dyzelinas buvo Lietuvoje. Per savaitę 95 benzino litras degalinėse Vilniuje atpigo vidutiniškai 14 centų iki 1,905 euro, Rygoje – 6 centais iki 1,947 euro, Taline – beveik nepigo – 2,004 euro.

Pradedamos ilgiausio geležinkelio tilto Baltijos šalyse – tilto per Nerį šalia Jonavos statybos. Tiltas yra europinės vėžės „Rail Baltica“ projekto dalis.  Tiltą statys Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“, su kuria už „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“ balandį pasirašė beveik 64 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį.

„Swedbank“ suteikė 40 mln. eurų apyvartinių lėšų kreditą didžiausiai Baltijos šalyse azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintojai „Achemai“. „Pradėję bendradarbiauti su viena didžiausių šalies pramonės įmonių „Achema“, kuri turi reikšmingos įtakos visai šalies ekonomikai, norime jai padėti sėkmingai įveikti dabartines turbulencijas rinkoje ir užtikrinti pagrindą tvariam augimui ateityje“, – sako „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.

Eksportas šiemet sausį-gegužę augo visose Baltijos šalyse, rodo penktadienį paskelbti Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas augo 29 proc. iki 16,7 mlrd. eurų, Latvijos – 32 proc. iki 8,4 mlrd. eurų, o Estijos – 25 proc. iki 8,6 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 42 proc. iki 19,7 mlrd. eurų, Latvijos – 41 proc. iki 10,5 mlrd. eurų, o Estijos – 33 proc. iki 10,1 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 3 mlrd. eurų, Latvijos, – 2,1 mlrd. eurų, Estijos – 1,4 mlrd. eurų.

Maisto produktų kainos antrąjį šių metų ketvirtį buvo gerokai didesnės nei prieš metus visose trijose Baltijos valstybėse, tačiau didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse Latvijoje jos dažniausiai didesnės nei kaimyninėse šalyse, skelbia Latvijos žemės ūkio išteklių ir ekonomikos institutas.

Europa prieš Maskvą panaudojo precedento neturintį ekonominių sankcijų arsenalą. Viskas tam, kad susilpnintų Rusijos ekonomiką ir priversti Vladimirą Putiną baigti karą Ukrainoje, rašo Politico. Rusija tikina, kad sankcijos jos neveikia, bet joms pradėjus kąsti rimčiau rusai pradės trokšti uždraustų prekių, kurios yra būtinos karinei ir vidaus ekonomikai. Kremlius taip pat norės papildyti savo karo skrynią pajamomis iš produktų, kuriems taikomos sankcijos – nuo ​​anglies ir naftos iki ikrų.

Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas ir Estijos gynybos ministrė Kalle Laanet ketvirtadienį, NATO viršūnių susitikimo Madride kuluaruose, pasirašė raštą dėl abiejų šalių ketinimų kartu įsigyti vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemų. A. Pabrikas sakė, kad Rusijos agresija Ukrainoje aiškiai parodė, jog tokios oro erdvės gynybos sistemos yra būtinos. Jis nurodė, kad šis pirkimas sustiprins regioninį bendradarbiavimą ir abiejų Baltijos šalių bendrą gynybą.

Beveik dvi iš trijų (64 proc.) mažų ir vidutinių Lietuvos įmonių prognozuoja, kad karas Ukrainoje turės neigiamos įtakos jų apyvartai. Palyginti su kitomis dviem Baltijos valstybėmis, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų nuotaika prasčiausia, rodo tyrimas.  SEB banko tyrimo duomenimis, apyvartos mažėjimo šiemet tikisi 56 proc. Latvijos ir 50 proc. Estijos bendrovių.

Estija būtų ištrinta iš žemėlapio, o istorinis jos sostinės centras sulygintas su žeme, jei būtų laikomasi dabartinio NATO plano apginti šalį nuo bet kokio Rusijos puolimo, teigia estų ministrė pirmininkė. Tai ji sakė „Financial Time“.  Estijos premjerė Kaja Kallas trečiadienį žurnalistams sakė, kad pagal dabartinius Aljanso gynybos planus trims Baltijos valstybėms yra numatyta leisti jas užimti prieš išlaisvinant po 180 dienų.

Už turizmo politiką atsakingi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos valdžios atstovai penktadienį Vilniuje pasirašė susitarimą dėl turizmo skatinimo regione ir paramos Ukrainai. Šiuo dokumentu šalys įsipareigojo aktyviau bendradarbiauti skatinant turizmą, siekiant susigrąžinti turistus prasidėjus vasaros sezonui bei susitelkti teikiant paramą Ukrainos turizmui atkurti.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį Briuselyje su Baltijos šalių gynybos ministrais ir JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu aptars regiono saugumą. „Lietuvos, JAV gynybos pareigūnai aptars regioninio saugumo klausimus ir amerikiečių karių buvimą šiame regione“, – BNS informavo krašto apsaugos ministro atstovė spaudai Liepa Rimkevičienė.

Baltijos šalims prašant NATO jose dislokuoti tarptautines sąjungininkų brigadas, Aljanso gynybos ministrai ketvirtadienį Briuselyje tarsis dėl priemonių stiprinti rytinį bloko sparną. Lietuva, Latvija ir Estija iki brigadų dydžio vienetų prašo didinti juose 2017 metais dislokuotus sąjungininkų batalionus, motyvuodamos išaugusia Rusijos grėsme po jos invazijos Ukrainoje.