Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, ministrė Agnė Bilotaitė su kolegomis taip pat sutarė surengti ekspertų konsultacijas dėl kritinės infrastruktūros apsaugos, aptarė aktualius civilinės saugos ir pasirengimo grėsmėms, strateginės infrastruktūros apsaugos klausimus.
„Karas Ukrainoje ir iš jo kylančios pasekmės neabejotinai kelia didžiulių iššūkių visoms regiono šalims. Į juos turime atsakyti vieninga regiono laikysena ir priemonėmis. Dėl to inicijavau šį penkių vidaus reikalų ministrų susitikimą“, – pranešime sakė vidaus reikalų ministrė.
„Visos šalys, gyvenančios Rusijos kaimynystėje, yra pasirengusios dalintis patirtimi ir koordinuoti savo veiksmus. Sutarėme, jog surengsime bendras konsultacijas dėl infrastruktūros apsaugos ir civilinės saugos pratybas. Šis susitelkimas neabejotinai sustiprins mus visus“, – pridūrė ji.
Kiti ministrai taip pat pabrėžė vietinių pajėgumų stiprinimo ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą iššūkių akivaizdoje.
Susitikime pristatyta šalių krizių valdymo struktūra, pasidalinta gerąją patirtimi civilinės saugos srityje. Reaguojant į atakas prieš „Nordstream“ dujotiekį, ministrai aptarė ir strateginės infrastruktūros apsaugos didinimo poreikį.
A. Bilotaitė pabrėžė, kad krizių daugėja ir jos sudėtingėja, tad VRM „ėmėsi stiprinti civilinę saugą, kuriai 30 metų nebuvo skirta tinkamo dėmesio“.
Ministrės teigimu, turime būti pasirengę naujai realybei, taip pat galimybei, kad kare Ukrainoje bus panaudotas branduolinis ginklas. Be to, didelę grėsmę kelia ir nesaugi Astravo atominė elektrinė.
Reaguojant į galimas grėsmes parengtas naujas krizių valdymo modelis ir civilinės saugos koncepcija, kurią sudaro trys pagrindinės kryptys – pasirengimas, atsparumas ir visuomenės informavimas.
Vizito metu ministrai apsilankė Suomijos Merihakos slėptuvėje ir apžiūrėjo jos infrastruktūrą. Iš viso šalyje yra apie 54 tūkst. slėptuvių, kuriose tilptų apie 80 proc. gyventojų.
Pasak ministrės, Lietuva galėtų panaudoti Suomijos praktiką slėptuvių įrengimo srityje, nustatant kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikį, parinkimą, žymėjimą, jų parengties organizavimo ir naudojimo tvarką.
Lietuvoje šiuo metu yra 1806 kolektyvinės apsaugos statiniai, kuriuose ekstremalių situacijų metu gyventojai galėtų rasti laikiną prieglobstį ir reikiamą pagalbą ir 1896 priedangos, skirtos trumpalaikiam pasislėpimui oro pavojaus atveju.
