Rusija taip pat perdavė Baltarusijai balistinių raketų sistemą „Iskander“, galinčią nešti taktinius branduolinius ginklus ir planuoja iki liepos 1 d. baigti statyti šalyje branduolinę saugyklą. Iki šiol Vakarai į šį bandymą eskaluoti reagavo santūriai: JAV valdžia sakė, kad „nemato jokios priežasties pakoreguoti mūsų pačių strateginę branduolinę poziciją, nei jokių požymių, kad Rusija ruošiasi panaudoti branduolinį ginklą“.
Meduza žurnalistai kalbėjosi su Maksimu Starčiaku, Rusijos branduolinės politikos ekspertu ir Kanados Karalienės universiteto Tarptautinės ir gynybos politikos centro mokslininku. Pokalbyje aptariamas Putino sprendimo motyvas, ar turėtume tikėtis abipusių Vašingtono ir jo sąjungininkų žingsnių ir kaip taktinių branduolinių ginklų buvimas keičia pačios Baltarusijos statusą.
Kodėl Vladimiras Putinas nusprendė dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje?
Manau, kad tai tik paskutinis bandymas atkreipti JAV dėmesį, padidinti įtampą, eskaluoti, suvaržyti tai, kas, Maskvos nuomone, yra svarbu JAV, ir priverstų juos sėsti prie derybų stalo. Tas pats yra su START sutarties [paskutinė likusi branduolinių ginklų kontrolės sutartis tarp Rusijos ir JAV] sustabdymu.
Maskva mano, kad tai JAV itin svarbu. Maskva iškėlė JAV politikos pokyčius Ukrainos atžvilgiu, kaip sąlygą norint grįžti į dalyvavimą START. Su Baltarusija Maskva žaidžia kita korta, teigdama, kad taktiniai branduoliniai ginklai Baltarusijoje taip pat galėtų būti proga derėtis, siekiant įtikinti JAV priimti Rusijos užkariavimus Ukrainoje kaip nediskutuotinus ir leidžia manyti, kad priešingu atveju nebus jokio sprendimo dėl branduolinių klausimų.
Kas lemia iš pažiūros ramią Vašingtono reakciją į šį bandymą eskaluoti?
JAV reakcija rodo, kad ji nežais Putino žaidimų. Kaip ir 2022 m. vasario mėn. sukaupus Rusijos pajėgas prie Ukrainos sienos. Na, o Putinas įvedė branduolines bombas, kaip veiksnį kare su Ukraina, tikėdamasis, kad tai atkreips JAV dėmesį, bet niekas neįvyksta.
Manau, kad tai teisinga politika, jog JAV nereaguoja ir neplanuoja keisti savo branduolinių ginklų dislokavimo vietos, parengties. Tai yra, jie atsisakė prisijungti prie žaidimo su Maskva. Tai reiškia, kad branduolinis šio konflikto veiksnys šiuo metu nesusiformavo. Tai ne Kubos raketų krizė numeris du.
Ar tai reiškia, kad neturėtume tikėtis jokio atsakymo iš Vakarų šalių? Ar Putino sprendimas keičia jėgų pusiausvyrą Europoje?
Greičiausiai ne, nes taktinių branduolinių ginklų buvimas Baltarusijoje profesionalams nėra naujiena. 2022 metų vasarį Baltarusija pateikė nacionalinės konstitucijos pataisą, pagal kurią ji nustojo būti neutrali ir nebranduolinė valstybė.
Birželio mėnesį Putinas pranešė, kad yra pasirengęs atsiųsti Baltarusijai balistinių raketų sistemą „Iskander“ ir karinius lėktuvus Su-25, pritaikytus branduolinėms misijoms.
Be to, Baltarusija iš Rusijos jau gavo dvi priešlėktuvinių raketų sistemas S-400. Jie gavo naikintuvus Su-30 ir oro gynybos radarą Protivnik-GE. Kitaip tariant, Baltarusijoje viskas paruošta, kad būtų sukurta saugi ginklų zona, kai kurios iš jų gali būti branduolinės.
Taigi pernai supratome, kad Baltarusijoje atsiras branduoliniai ginklai. Vakar tai buvo oficialiai patvirtinta. Tikėtina, kad Lenkija ar kita šalis pakvies JAV ir kitas Vakarų branduolines valstybes dislokuoti branduolinius ginklus savo teritorijoje. Tačiau mažai tikėtina, kad JAV ir NATO kaip nors kitaip atsakys. Šios diskusijos vyko ir pernai, tačiau jos liko tik diskusijomis.
Kokie kiti Rusijos branduolinės politikos aspektai pasikeis, remiantis sprendimu dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje?
Dabar galime pasakyti, kad Putinas yra nenuoseklus. Kovo mėn., Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizito į Maskvą rezultatas, Rusija ir Kinija pasirašė deklaraciją dėl, be kita ko, branduolinių ginklų nedislokavimo už nacionalinės teritorijos ribų ir apie JAV taktinių branduolinių ginklų saugojimo politiką.
Europoje ir NATO sąjungininkų integracija į šį klausimą prieštarauja Maskvos ir Pekino pasirinktam keliui.
Bet praėjo kelios dienos, o dabar tai. Kol kas panašu, kad Putinas atėmė iš savęs moralinį kozirį būti ginklų neplatinimo režimo gynėju ir nieko negavo.
