B. Obamos

Viena didžiausių naujienų praėjusių metų pabaigoje tapo JAV ir Kubos pasiektas sprendimas atkurti diplomatinius santykius, kurie tarp šių dviejų valstybių buvo nutraukti prieš 53-ejus metus. Šį įvykį galima interpretuoti tiek dvišalių santykių tarp Vašingtono ir Laisvės salos, kaip kartais vadinama Kuba, kontekste, tiek ir pasitelkus platesnį – geopolitinį – interpretacijos rėmą.

 Kovo mėnesį, per atokvėpį tarp Purimo ir Pesacho švenčių, izraeliečiai eis prie balsadėžių, kad pirmalaikiuose rinkimuose išrinktų atstovus į dvidešimtąjį Knesetą. Benjamino Netanyahu, Izraelyje familiariai vadinamo Bibi, vadovaujama dešinės ir centro koalicija išsilaikė mažiau nei dvejus metus. Tačiau visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad didelė rinkėjų dalis yra linkusi ir vėl savo balsus skirti Bibi vadovaujamai „Likud“ partijai.

JAV prezidentas Barackas Obama pavadino neturinčiomis pagrindo kalbas apie tai, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pergudravo“ savo kolegas iš vakarų. Tai jis pareiškė interviu CNN televizijai, praneša slon.ru. „Prieš tris-keturis mėnesius visi kalbėjo, kad jis kaip šachmatų meistras apžaidė Vakarus ir mane asmeniškai, ir panašiai. Dabar jis susidūrė su rublio griūtimi, rimta finansų krize ir ekonomikos susitraukimu,“ – pareiškė JAV vadovas.

Rusijos Federacijos prezidentas V. Putinas jau antrą kartą šiais metais (pirmą kartą – po Krymo aneksijos) kreipėsi į Rusijos Federalinį susirinkimą. To kreipimosi laukė tiek pasaulis, tiek Rusijos visuomenė, nes norėjo išgirsti atsakymus apie šalies santykius su Vakarais ir planus dėl tolimesnės ekonominės raidos, kuri pastaruoju metu komplikuojasi dėl krentančių naftos kainų ir rublio devalvacijos.

Vladimiras Laučius, LRT.lt Rusija sieks pasinaudoti jai palankiomis jėgomis ES ir sušvelninti Vakarų sankcijas šių metų gruodį – kol Italija dar pirmininkaus ES, o respublikonų daugumos JAV Kongresas dar nebus susirinkęs. Taip portalui LRT.lt tvirtina Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai Žygimantas Pavilionis.

Vakarai nesugeba deramai atsakyti į Vladimiro Putino Rusijos vykdomą agresiją, nes „jaučiasi esą tiek turtingi, kad leidžia sau prabangą tikėti galimybe išeiti atostogų iš istorijos ir ignoruoti nekintamą prievartos ir konfliktų tikrovę“. Taip portalui LRT.lt tvirtina Hooverio instituto (JAV) mokslinis bendradarbis, karo istorijos ekspertas prof. Bruce‘as Thorntonas.

Barackas Obama turėtų pamiršti savo pradėtą „perkrovimo“ politiką Rusijos atžvilgiu ir pripažinti jos prezidento Vladimiro Putino pasaulinę grėsmę, savo tekste „Laiškas, kurį B. Obama turėtų parašyti V. Putinui, tačiau nerašys“, sako Hoover instituto bendradarbis Paulas Roderickas Gregory. Analitikas teigia, kad Vakarų sankcijos Rusijai turėtų nė kiek nešvelnėti, kol padaryta žala ir nusikaltimai nebus ištaisyti.

Spalio 2 d. perskaitęs paskaitą Harvardo universiteto Politikos institute, JAV viceprezidentas J. Bidenas tapo žinių žvaigžde ir diplomatinės įtampos tarp Amerikos ir jos sąjungininkų priežastimi. Didžiausią ažiotažą sukėlė du jo teiginiai: apie spaudimą Europai dėl sankcijų Rusijos atžvilgiu ir apie kai kurių Artimųjų ir Vidurio Rytų valstybių vaidmenį kovos su „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ILIV) radikalais kontekste.

JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad jis „apkabino ir bučiavo“ medicinos seseris, kontaktavusias su sirgusiuoju mirtinu Ebolos virusu, praneša „The Washington Post“. „Aš paspaudžiau rankas, apkabinau ir pabučiavau porą slaugių ligoninėje, taip padėkodamas joms už jų nuoširdų darbą gydant vieną iš pacientų,“ – pateikia Baltųjų rūmų žodžius laikraštis.

JAV karys nufilmavo, kaip Talibano snaiperis pataikė į jo komandos nario šalmą. Karys nebuvo sužeistas, kadangi kulka neperėjo šalmo, tačiau įraše jis sako, kad nuo pataikymo jam dar spengia ausyse. Incidentas nufilmuotas per operaciją Helmando provincijoje 2013 metais.

 „Koaliciją dabar sudaro daugiau nei 50 šalių. Saudo Arabija organizuos karines stovyklas Sirijos kovotojams, Jordanija dalinsis žvalgybos duomenimis, Vokietija tieks ginklus Irakui, o Prancūzija bombarduos taikinius“ – tokia trumputė JAV vadovaujamos koalicijos prieš ILIV („Irako ir Levanto islamo valstybę“) santrauka neatskleidžia svarbių niuansų, tačiau nusako vieną itin svarbų koalicijos bruožą – jos margumą.

 Ukrainos krizei įgavus naują pagreitį, o Rusijos ir Vakarų konfrontacijai peraugus į rimtą geopolitinį lūžį, pasaulis susidūrė su vienu didžiausiu iššūkių per daugybę metų, teigia žurnalo „The Economist“ vyriausiasis redaktorius Edwardas Lucasas. „Matome rimtą konfrontaciją su Rusija, ypač grasinančia branduoliniais ginklais. Tokiu atveju yra keletas scenarijų. Pirmas – Rusija nusileidžia, kas mažai tikėtina.

 Jungtinių Valstijų prezidentui paskelbus, kad Amerikos ir jos sąjungininkų aviacija bombarduos sunitų ekstremistų bazes ne tik Irake, bet ir Sirijoje, šis planas jau susidūrė su pirmaisiais rimtais sunkumais. Amerikos valstybės sekretorius Johnas Kerry šiandien vyksta į NATO priklausančią Turkiją, nes ji atsisakė leisti JAV karo lėktuvams pasinaudoti jos karo aviacijos bazėmis, nors jos yra arčiausiai konflikto zonos.

Žinių radijas   JAV prezidentas Barackas Obama Taline, labai atsargiai rinkdamas žodžius, pasiuntė žinutę ir Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, ir Baltijos šalims, „Žinių radijui“ sakė saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius.   „Tie (B. Obamos – red.) žodžiai buvo tokie: Rusija iš vienos pusės elgiasi švelniai kalbant neleistinai, iš kitos pusės Rusijos dalyvavimas stabdant pasaulinį islamišką terorizmą yra svarbus.

Lietuva tikisi, kad amerikiečių kariai liks Lietuvoje, o NATO susitars dėl papildomų priemonių valstybės saugumui užtikrinti, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja, artėjant JAV prezidento Baracko Obamos susitikimui su Baltijos šalių vadovais. „Amerikiečių parama Lietuvai šiuo metu, kai matome ir suvokiame savo grėsmes, yra ypač svarbi“, – BNS sakė prezidentės vyriausioji patarėja užsienio politikai Jovita Neliupšienė.

Pagrindiniai anglakalbiai televizijos kanalai beveik nebeskiria dėmesio Ukrainos įvykiams, nors jie, kaip pastebi filosofas Gintautas Mažeikis, – gerokai kruvinesni nei tie, kuriuos matome kituose kraštuose. Jo teigimu, Lietuvai, Baltijos šalims tai turėtų būti labai svarbi pamoka: didžioji žiniasklaida gali nekreipti dėmesio, net jei vyksta didelis karas, turintis neaiškių Rusijos intervencijos požymių ir atnešantis daugybę aukų. Tačiau, LRT.

Įtampa – žodis, tiksliausiai apibūdinantis dabartinę situaciją Rytų ir Pietų Kinijos jūrose. Pasaulio žiniasklaidoje mirga pranešimai apie Japonijos ir Kinijos konflikto dėl Senkaku/Diaoyu salų eskalavimą, o Pietų Kinijos jūroje įsiplieskęs konfliktas tarp Kinijos bei Filipinų ir Vietnamo dėl žvejybos teisių, vandenų kontrolės ir salų priklausomybės.

 Atrodo, geopolitinė situacija pasaulyje pastaruoju metu tik blogėja. Kol visų dėmesys buvo nukreiptas į Ukrainą, pavojuje atsidūrė Irakas. Ir, sprendžiant iš situacijos dinamikos, tai ne šiaip sau grėsmė, tai (lygiai kaip ir Ukrainos atveju) – valstybės išlikimo klausimas. Sunitiška „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL) paskelbė kalifatą, kuris vienija Irake ir Sirijoje užimtas teritorijas. Iš pradžių 2006 m. kaip „Al Qaeda“ atšaka atsirado „Irako islamo valstybės“ grupuotė.

Liepos 20 d. turėtų baigtis terminas, skirtas pasiekti susitarimui tarp P5+1 (nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės + Vokietija) šalių ir Irano dėl šios šalies branduolinės programos.

Rusijos Dūmos nariams aktyviai aptarinėjant Conchitos Wurtz pasirodymą ir galimybes drausti jos pasirodymus šalies scenose, šioje šalyje gyvuoja itin keistos muzikinės grupės.

 Kai Rusija prisijungė Krymą, Vakarai turėjo kažkaip reaguoti. Jie sureagavo – sukūrė porą nepageidaujamų savo šalyse asmenų sąrašėlių ir pašalino Maskvą iš Didžiojo aštuoneto. Tačiau visa tai atrodo nerimtai. Kai prasidėjo kalbos apie ekonomines sankcijas, Amerikos ir Europos vienybė iš karto skilo. Ir tai suprantama, nes Jungtinėms Valstijoms lengva ekonomiškai bausti Rusiją, mat šalių sąsajos šioje srityje nėra glaudžios.

Naujos žvalgybos pažymos rodo, kad tikimybė jog Rusija veršis gilyn į Ukrainą yra didesnė, nei buvo manoma iki šiol, teigia CNN. Du B. Obamos administracijos darbuotojai sutiko pasidalinti ataskaitos informacija, tačiau dėl informacijos pobūdžio atsisakė viešintis, teigiama straipsnyje. Pareigūnai pažymėjo, kad informacija nėra šimtaprocentinė, tačiau per paskutines tris ar keturias dienas buvo gauti keli signalai, kurie kelia nerimą.

JAV paskelbus sankcijas Rusijos politikams ir verslininkams, kurie yra tiesiogiai susiję su režimu, užėmusiu Krymą, žmonės nusprendė savaip pajuokauti šia tema. Rusijos interneto erdvę tariamai užplūdo (kol kas suskaičiavome kelias dešimtis memų) „juokingi“ paveikslėliai, tariamai pašiepiantys B. Obamos vykdomą politiką. Rusai su pasididžiavimu rašo į sąsiuvinius ar spausdina ant A4 formato lapo anonimines „sankcijas“ B. Obamos administracijai.

Šiandien Irakas stovi prie pilietinio karo slenksčio. Kad po JAV karių išvedimo iš šalies viskas baigsis taip, prognozavo didelė dalis regiono ekspertų, ir tai suprantama dėl sudėtingų Irako šiitų, sunitų ir kurdų santykių. S. Husseino laikais iš esmės šiitišką valstybę valdė sunitų mažuma. Po diktatoriaus nuvertimo viskas tarsi atsistojo į savo vietas, tačiau sunitišką diktatūrą faktiškai pakeitė šiitiškoji su premjeru Nouri al Malikiu priešakyje.

Aistė Plaipaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvoje Didysis karas beveik užmirštas, bet būtent jis lėmė galimybę lietuviams susigrąžinti valstybingumą, sako istorikas Algimantas Kasparavičius, po karo praėjus 100 metų. Be šio minėjimo, 2014-aisiais pasaulis laukia ir svarbių sporto renginių, referendumuose dėl nepriklausomybės balsuos škotai ir katalonai.

Sirijos atvejis atskleidė, kad Amerikos elitas gali būti skilęs (yra B. Obamos stovykla, kuri visaip bandė išvengti karinės operacijos, ir stumiančių jį link karo lageris, kuris galbūt mažiau matomas, bet į jį orientuojasi tokie aktyvesnių veiksmų prieš Damaską šalininkai kaip Saudo Arabija ir Turkija). Ir atrodo, kad tai nėra paprastas skilimas, susijęs su konkrečiu atveju.

Dabartinio JAV prezidento B. Obamos bendražygiai buvo nustebinti, kai pasigirdus šūviui rinkiminio štabo būstinėje išdužo langas. Laimei, žmonės nenukentėjo, praneša newsru.com. Policijos atstovai patvirtino turį duomenų apie šaudžiusius asmenis. Vaizdo įrašuose užfiksuotas įtartinas automobilis netoli būstinės, kuriame galėjo būti šaulys. Priešrinkiminiuose debatuose Denveryje B. Obama dalyvavo spalio 6 dieną.

JAV prezidentas Barackas Obama ir jo žmona Michelle trečiadienį minėjo 20-ąsias vestuvių metines, praneša agentūra AFP. Kaip tik tą dieną vyko pirmieji B. Obamos ir jo konkurento prezidento rinkimuose Mitto Romney TV debatai. „Mes šią dieną praleisime taip, kaip niekada nesitikėjau tuokdamasi“, – rašė pirmoji JAV dama elektroniniame laiške savo rėmėjams. Ji per debatus savo vyrą palaikė sėdėdama publikoje.

Kinijos žiniasklaida apkaltino JAV prezidentą Baracką Obamą bandymu karinę intervenciją pateisinti Sirijos ketinimu panaudoti cheminį ginklą, skelbia BBC. Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ paskelbė pranešimą, kuris buvo atsakas į B. Obamos įspėjimą, kad cheminio ginklo panaudojimas Sirijoje būtų „raudona linija“, kuri jį priverstų pakeisti nuomonę dėl intervencijos į konfliktą Sirijoje. „Ir vėl Vakarų galiūnės ieško pasiteisinimų dėl karinės intervencijos“, – rašoma pranešime.

Baltieji rūmai penktadienį pranešė, kad JAV prezidentas Barackas Obama su žmona Michelle 2011 metais uždirbo 789 674 dolerius ir sumokėjo 20,5 proc. pajamų mokestį. B. Obama ir kiti demokratų partijos nariai apkaltino galimą respublikonų kandidatą į prezidentus Mittą Romney, kad šis remia politinius sprendimus, pagal kuriuos mokesčių našta būtų perkelta nuo turtingesnių ant mažiau turtingų mokesčių mokėtojų pečių. Milijonierius M. Romney 2010 metais mokėjo tik 13,9 proc. pajamų mokestį.