automagistralė

Specialistai teigia, jog kai kuriuose magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožuose būtų galima leisti skrieti iki 150 km/h, tačiau vairavimo profesionalai siūlo dar labai gerai dėl to pagalvoti. Savo ruožtu susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius naujienų portalui LRT.lt pripažino, kad greitis greitkelyje Vilnius–Kaunas greičiausiai bus didinamas, kai bus išspręstas klausimas dėl dviejų sankryžų.

(VĮ) „Automagistralė“ atliko metų pradžios jos prižiūrimose Vilniaus-Panevėžio ir Vilniaus-Kauno-Klaipėdos automagistralėse eismo įvykių analizę iš kurios matyti, kad šiemet nuo sausio 1 d. iki kovo 20 d. net 30 proc. avarijų įvyko dėl vilkikų vairuotojų kaltės. Visuomenėje vyrauja požiūris, kad didelius, kartais net po kelias dešimtis tonų sveriančius sunkvežimius vairuojantys profesionalai yra tikri kelių asai, rodantys tinkamo elgesio keliuose pavyzdžius ir kitiems eismo dalyviams.

Antradienio vakarą automagistralėje Vilnius-Kaunas apie 19 val. susidūrė penki automobiliai ir žuvo vienas pėstysis, informuoja naujienų portalas lrytas.lt. Pasak policijos pareigūno, vyriškį, einantį keliu, partrenkė tamsoje pėsčiojo nepastebėjęs vairuotojas. Dėl staigaus manevro į automobilį rėžėsi dar keturios transporto priemonės. Pėstysis žuvo iš karto. Pradėtas įvykio aplinkybių tyrimas.

Nuo pirmadienio Lietuvos automagistralėmis ir greitkeliais bus galima važiuoti greičiau. Balandžio 1 dieną keičiasi maksimalus leistinas važiavimo greitis lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais. Šios transporto priemonės automagistralėmis gali važiuoti 130 kilometrų per valandą greičiu, greitkeliais - 110, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Šis leistinas greitis galios iki spalio 31 dienos.

Susisiekimo ministerija primena vairuotojams, kad nuo lapkričio 10 d. šalies keliuose draudžiama važiuoti su vasarinėmis padangomis, o automagistralėse reikia sumažinti greitį. Daugiau dėmesio saugumui turėtų skirti ir dviratininkai bei pėstieji – tamsiuoju paros metu būtina naudoti atšvaitus, kitas eismo saugos priemones. Reikalavimas keisti vasarines padangas šaltuoju metų periodu ir mažinti greitį keliuose nustatytas Kelių eismo taisyklėse.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis 2006 metais mūsų šalyje buvo daugiau kaip pustrečio šimto vietų, kurios pažymėtos trikampiu su juodu tašku – kelio ženklu „Daug eismo įvykių“, t.y. „juodųjų dėmių“. Šiemet tokių „dėmių“ beliko 58, bet jose iki rugpjūčio vidurio žuvo 2 ir buvo sužeistas 21 žmogus. „Visose „juodosiose dėmėse“ diegiamos inžinerinės priemonės, todėl daugelis iš jų laikui bėgant išnyks iš Lietuvos žemėlapio.

Ukmergės rajone, automagistralės Vilnius-Panevėžys 97-ame kilometre, krovininis automobilis partrenkė ir mirtinai sužalojo automagistralės važiuojamojoje dalyje buvusį 40 metų pėsčiąjį. Policijos pareigūnų žiniomis, nelaimė įvyko ketvirtadienį apie 23 val. Krovininį automobilį MAN vairavo 32 metų vyras. Eismo įvykį tiria policija.

Kai reikalas prispiria, vietoj oro uosto tinka ir automagistralė. Kuomet „Cessna 172" pilotas pastebėjo variklio gedimą, jis nebeturėjo laiko ilgai galvoti ir rinktis.

Dar spalio 29 d. 10-jame automagistralės Vilnius–Kaunas kilometre prie paminklinio akmens, skirto šio kelio 40-mečiui, buvo paminėtas šio svarbaus ir legendinio kelio jubiliejus. Kaip ir planuota, svarbiausiuoju šventės akcentu tapo kelininkai-veteranai, beveik prieš pusšimtį metų kloję pagrindinį šalies  kelią.

Gerinant eismo sąlygas ir saugą, pagrindinėje šalies magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda vyksta intensyvūs rekonstrukcijos darbai. Šiuo metu įvairiose magistralės vietose stiprinama kelio danga, rekonstruojami viadukai, įrengiamos eismo saugos ir aplinkosaugos priemonės, netoli Klaipėdos Jakų žiedinėje sankryžoje statoma ilgiausia Lietuvoje estakada. Tarp Vilniaus ir Kauno eismo sąlygos jau pagerėjo ties Grigiškėmis, čia neseniai baigus pirmąjį magistralės ruožo rekonstrukcijos etapą.

Magistralėje Vilnius–Klaipėda šįmet remontuojama perpus mažiau dangos negu pernai. Vairuotojai patiria mažiau nepatogumų. Liepos 1-ąją kelio remonto darbai baigti ties Grigiškėmis. Vykdant darbus Grigiškėse vairuotojai turėjo nepatogumų šešių kilometrų ruože (nuo 13,5 km iki 19,6 km), ten greitis buvo ribojamas iki 30 km/val., rašo „Kauno diena“. Antra kelininkų brigada, kurios išvengti nepavyksta vairuotojams, dirba ties Elektrėnais.

Ketvirtadienį vėlų vakarą bėgdamas per automagistralę partrenktas automobilio žuvo jaunuolis. Policijos departamento duomenimis, nelaimė įvyko 22.30 val. Trakų rajone, ties Malūvėnų kaimu, kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 21-ajame kilometre.

Po susidūrimo su briedžiu žuvus dukteriai, panevėžietė odontologė Vida Vlada Barauskienė per teismą siekia, kad Aplinkos ministerija imtųsi reguliuoti šių gyvūnų skaičių. Tačiau moteris nereikalauja atlyginti moralinės žalos dėl studentės dukters netekties. „Nenoriu pinigų iš valstybės, tik saugumo ir tvarkos. Konstitucijoje pažymėta, kad žmogaus gyvybė svarbiau už bet kokią ūkinę veiklą. Aš nenoriu išnaikinti briedžių.

Konsoliduota „Šiaulių plento“ grupės valdomų bendrovių apyvarta 2008 metais pasiekė 390 mln. litų, tai 44 proc. daugiau palyginti su 2007 metais, kai ji siekė 270 mln. litų. „Šiaulių plento“ grupė planuoja, jog šiais metais bendrovių augimo plėtros tempai bus pristabdyti dėl ženkliai sumažinto finansavimo šalies keliams. Priverstinės netektys Lietuvoje tik dalinai bus kompensuojamos dirbant Lenkijoje, kur Suvalkų savivaldybėje planuojama nutiesti gatvių ir kelių, kurių vertė 40 mln.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, žadėjęs užbaigti vadinamojo kelininkų klano viešpatavimo laikus, dabar koalicijos partnerius ragina šiai sričiai skirti dalį verslui gelbėti numatytų milijonų. Susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio vadovas E.Masiulis koalicijos partnerius ragina, skirstant verslo skatinimo planui numatytas lėšas, nepamiršti ir šalies transporto sektoriaus, plėtojančio infrastruktūros projektus.

Vyriausybė patvirtino Susisiekimo ministerijos pateiktą šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąmatą. Šiemet Lietuvos kelių tinklui plėtoti ir prižiūrėti bei saugaus eismo priemonėms diegti numatoma skirti 1,34 mlrd. litų šios programos lėšų. Didžiausia dalis Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų – 317 mln. litų skiriama keliams prižiūrėti, rašoma Vyriausybės pranešime.

Pirmadienį apie 20 centimetrų įsmukusio Kauno Kleboniškio tilto konstrukcijose daugiau didelių defektų kol kas nerasta. Tiltas nukentėjo dėl didelio krūvio, šalčio ir amžiaus. Tokias preliminarias išvadas padarė ekspertai, antradienį apžiūrėję tiltą iš vidaus su specialia įranga. Be to, antradienį tiltas, kuriuos nebevažiuoja automobiliai, jau pakilo į viršų 2 milimetrus. „Dabar galiu pasakyti, kad preliminariomis išvadomis, jo įsmukimo priežastis buvo amžius, šaltis ir didelės apkrovos.

Labiausiai apkrautas ir 30 metų neremontuotas tiltas nukentėjo dėl labai didelio krūvio ir šalčio. Tokias preliminarias išvadas, pirmadienio rytą pasislinkus Kauno Kleboniškio tilto per Nerį konstrukcijai, padarė skubiai susirinkę ekspertai. „Antradienį dar bus atlikta išsami tilto apžiūra - Kelių tyrimo instituto ekspertai įeis į jo vidų ir apžiūrės, ar neatsirado plyšių.

Pirmadienio rytą Kaune pasislinkus tilto per Nerį konstrukcijai ir sutrikus eismui pagrindiniu šalies greitkeliu Vilnius-Klaipėda, tiltą prižiūrinti įmonė „Automagistralė“ žada jau apie pietus leisti dvipusį eismą kitu šalia esančiu tiltu. Manoma, kad sugedęs tiltas bus tvarkomas ne mažiau kaip tris mėnesius. „Automagistralės“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Rinkevičius BNS sakė, kad apie 13-14 val.

Dėl įvykusios avarijos greitkeliu Vilnius–Kaunas laksto palaidi arkliai. Pareigūnai perspėja vairuotojus būti atsargius, praneša Lietuvos radijas. Valstybinės įmonės „Automagistralė“ atstovas Vytautas Čiupaila sako, kad magistralėje apsivertė gyvūnus vežęs vilkikas. Du iš penkių pabėgusių arklių pagauti. Vairuotojas ir keleivis lengvai sužeisti. Manoma, kad vilkiką vairavęs vyriškis užmigo. Avarijos padarinius tikimasi likviduoti per artimiausias valandas.