Labiausiai apkrautas ir 30 metų neremontuotas tiltas nukentėjo dėl labai didelio krūvio ir šalčio. Tokias preliminarias išvadas, pirmadienio rytą pasislinkus Kauno Kleboniškio tilto per Nerį konstrukcijai, padarė skubiai susirinkę ekspertai.
„Antradienį dar bus atlikta išsami tilto apžiūra - Kelių tyrimo instituto ekspertai įeis į jo vidų ir apžiūrės, ar neatsirado plyšių. Tačiau jau galima pasakyti, kad 8 metaliniai tilto šarnyrai vienu metu nutrūko dėl didelės apkrovos, be to, dar prisidėjo ir šaltis. Tai labiausiai apkrautas tiltas Lietuvoje, jis kapitaliai neremontuotas nuo statybos pradžios - 30 metų. Per tą laiką buvo atnaujinta tik jo danga“, - BNS sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tiltų skyriaus vedėjas Gediminas Viršilas.
Pasak jo, tiltas bus remontuojamas, o iki tol jis bus paremtas: „Nėra jokio pavojaus, kad tiltui gali dar kas nors atsitikti. Pačiam tiltui nieko ir nenutiko, nukentėjo tik viena jo dalis, kuri labiausiai junta dinamines apkrovas. Kai tiltu nevažiuoja automobiliai, jam pavojaus nėra“.
G. Viršilo teigimu, bus skelbiamas rangovo konkursas arba jis bus atrinktas tiesioginių derybų būdu, nes norima kuo greičiau pradėti atstatymo darbus. Jis neatmetė, kad tiltą remontuos jį stačiusi bendrovė „Kauno tiltai“, kuri veikia Kaune ir kurioje dar dirba tiltą statę žmonės.
Kiek užtruks ir kiek kainuos tilto remontas, G.Viršilas negalėjo prognozuoti, nes betonavimo darbai negali būti atliekami per šalčius, be to, deformacines siūles reikia gaminti pagal užsakymą ir tik užsienyje: „Visa tai gali užtrukti ilgai“.
„Kauno tiltų“ valdybos pirmininkas Nerijus Eidukevičius BNS sakė taip pat negalintis prognozuoti, kiek galėtų trukti ir kainuoti tilto remontas. Anot jo, kol kas net neaišku, kokie yra jo defektai ir kokių darbų prireiks.
Pirmadienio rytą pasislinkus tilto per Nerį konstrukcijai ir sutrikus eismui pagrindiniu šalies greitkeliu Vilnius-Klaipėda, Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas teigia, kad Lietuvoje iki šiol nebuvo tokio incidento.
Apie 1980 metus tuometinės Tiltų statybos valdybos Nr. 1 (dabar – „Kauno tiltai“) statyto tilto šarnyrai, pasak Virgaudo Puodžiuko, paprastai nuolat keičiami, jų būklę stebi kelių direkcijos inspektoriai.
„Jie buvo stebimi ir buvo matyti, kad yra kiek nusidėvėję, tačiau, inspektorių manymu, jie dar neturėjo būti keičiami ir dar nebuvo matyti pavojaus. Manau, susikaupė keli faktoriai - didelis automobilių srautas, šaltis“, - BNS sakė V. Puodžiukas.
Pirmadienį 7 val. 15 min. deformavosi tilto konstrukcijos ir apie 30 centimetrų įsmuko tilto dalis, jungianti tiltą su prietilčiu.
Tiltą prižiūrinti įmonė „Automagistralė“ jau pirmadienį apie pietus leido dvipusį eismą kitu šalia esančiu ir anksčiau statytu tiltu, kuriuo paprastai yra tik vienpusis eismas Klaipėdos link.
Incidento priežastis tiria „Kelprojekto“, Automobilių kelių direkcijos, Kelių tyrimo instituto specialistai.
Transporto ir kelių tyrimų instituto Tiltų skyriaus projektų vadovas Mečislovas Jocius Lietuvos radijui teigė, kad per Nerį vienas šalia kito pastatyti du atskiri tiltai, kurių konstrukcijos yra skirtingos. Jo teigimu, nutrūko vadinamosios pakabos arba šarnyrai, kurie yra pakabinti ant kraštinių tilto atramų.
„Pirmiausia reikia tiltą paremti, atstatyti į esamą padėtį, o po to remontuoti šarnyrus. Per dieną to nepadarysi“, - teigė jis.
„Automagistralės“ direktoriaus pavaduotojas M. Rinkevičius teigė, kad tilto remontas gali trukti iki pavasario - maždaug 3 mėnesius.
Iki pietų tiltas, kuriuo automobiliai vyksta nuo Klaipėdos link Vilniaus, buvo uždarytas, o eismas nuo IX-tojo forto buvo nukreipiamas per Kauno miestą Panerių, Varnių, Jonavos gatvėmis. Dėl to mieste susidarė didelės automobilių spūstys.
Incidento vietoje buvo sutelktos nemažos specialiųjų tarnybų pajėgos.