aušrinė armonaitė

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė patikslintai subsidijų verslui koncepcijai, pagal kurią daliai įmonių dvigubinamas pirmojo paramos paketo subsidijų dydis.  Užsitęsus karantinui, įmonėms, kurių apyvarta krito 30 proc. ir jų veikla įtraukta į apribotų veiklų sąrašą, bus mokama papildoma subsidija, lygi jau išmokėtai sumai.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentui Mindaugui Sinkevičiui pareiškus, kad Vyriausybė slepia planą, kam išleis būsimą 2,2 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos pagalbą šalies atsigavimui po pandemijos, ekonomikos ir inovacijų ministrė pabrėžia, jog dėl plano vyko viešos konsultacijos.  Aušrinė Armonaitė teigė tikinti, kad visuomenė, verslas ir politikai galės susipažinti su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fonde suplanuotomis investicijomis.

Norint greičiau atlaisvinti daugiau uždarytų veiklų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo įteisinti vadinamąjį galimybių pasą.  Pasak ministrės Aušrinės Armonaitė, pasą sudarytų trys elementai – skiepas nuo koronaviruso, neigiamas testas ir imunitetas, įgytas persirgus COVID-19. „Vyksta prioritetinių grupių vakcinacija, tikėkimės, tuoj pereisim prie masinės, bet kol nėra tokių galimybių, siūlome, kaip sugrąžinti dalį veiklų ir žmonių į darbą.

Nuo karantino ribojimų nukentėjusioms įmonėms subsidijomis ir lengvatinėmis paskolomis šiemet suteikta 58,4 mln. eurų paramos.  Ekonomikos ir inovacijų ministerija, pradėjusi skelbti išsamią paramos statistiką, teigia, kad iki ketvirtadienio įmonėms paskirstyta 37,4 mln. eurų subsidijų ir suteikta beveik 21 mln. eurų paskolų. Ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad nuo šiol duomenys apie išdalintą paramą yra ne tik vieši, bet ir atnaujinami realiu laiku.

Vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymo pakeitimams, leidžiantiems produktų gamybai naudoti visą pluoštinės kanapės augalą, atsisakant dabartinio apribojimo jį auginti tik pluoštui, sėkloms ir sodininkystei.  Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymu įstatymo projektui pritarta iš esmės, tačiau Seimui jį dar siūloma tobulinti.

Vyriausybė trečiadienį sprendžia karantino pakeitimus. Tarp jų turėtų atsidurti ir siūlymas atverti visas likusias parduotuves. Praeitą savaitę Vyriausybė pranešė, kad nuo balandžio 12 dienos svarsto atidaryti prekybos centrų parduotuves. Prezidentūros atstovai siūlo diskutuoti, kad prekybos ribojimai galėtų būti diferencijuojami savivaldybėse pagal sergamumo rodiklius.

Vyriausybei trečiadienį ketinant svarstyti visų likusių parduotuvių atvėrimą, ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad jos visoje Lietuvoje turėtų atsiverti vienu metu, o ne skirtingai, kaip siūlo Prezidentūra. „Šiandien Vyriausybėje ant stalo bus prekybininkų ir iš esmės visos prekybos sugrąžinimo į veiklą klausimas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį nuotoliniu būdu dalyvaus Pasaulio ekonomikos forumo organizuojamame technologijų valdymo viršūnių susitikime. Renginį, kuris bus transliuojamas iš Tokijo, Pasaulio ekonomikos forumas organizuoja pirmą kartą, teigiama Ekonomikos ministerijos pranešime.

Vyriausybei bei prekybininkų atstovams diskutuojant dėl visos prekybos, įskaitant didžiuosius prekybos centrus, atvėrimo, premjerė Ingrida Šimonytė perspėja, kad Velyku savaitgalis prekybininkams bus itin svarbus. Pasak Vyriausybės vadovės, nors epidemiologinė situacija Lietuvoje negerėja, valdžia ieško būdų, kaip saugiai leisti veikti prekybos centrams.

Antradienį Seimui pritarus privalomam kai kurių darbuotojų testavimui dėl Covid-19, visuomenėje kilo pasipiktinimas – vos per dieną suorganizuotas protestas. Prie Seimo rūmų susirinkę protestuotojai reikalauja panaikinti karantino ribojimus, reiškia nepasitenkinimą valdžia ir privalomu testavimu. Pasirodė ir siūlymų Seimo nariams atlikti IQ testus. „Reikalaujame seimūnams atlikti IQ testą. Rezultatus skelbti viešai“, – skelbia vienos į protestą atėjusios moters plakatas.

Valstybės subsidijos iš 70 mln. eurų paramos paketo labiausiai nuo karantino ribojimų nukentėjusiems verslams bus pradėtos mokėti balandį, suderinus su Europos Komisija, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Subsidijoms labiausiai nuo COVID nukentėjusioms įmonėms numatėme 70 mln. eurų. Ji (priemonė – BNS) yra derinama su Europos Komisija ir startas yra balandį. Siekiame padėti labiausiai nukentėjusioms įmonėms, toms, kurių apyvarta krito 60 proc.

Visuomenės vertybinis susipriešinimas dėl seksualinių mažumų teisių skamba vis garsiau. Šeštadienį antiskiepininkų mitinge nuskambėję žodžiai, kad Laisvės partijos narį Tomą Vytautą Raskevičių reikia šaudyti, sukėlė pasipiktinimą tarp Laisvės partijos politikų. Aušrinė Armonaitė prašo Generalinę prokuratūrą pradėti tyrimą. Už laisvę pasisakantys politikai teisėsaugai skundžia ir plakatą, kuriuo siūloma Šimonytę tremti į Sibirą, o patį Raskevičių – sodinti ant kuolo.

Vilniaus miesto savivaldybė siūlo Imuniteto paso idėją – pasiskiepijusiems nuo Covid-19, persirgusiems arba nuolat besitestuojantiems gyventojams būtų atverta galimybė teikti ir naudotis iki šiol dėl koronaviruso neteikiamomis paslaugomis. Vilniaus mero nuomone, Imuniteto pasas padėtų išgelbėti dalį dabar uždaryto verslo, pagerintų žmonių emocinę būklę ir paskatintų žmones dažniau testuotis. Siūloma, kad imuniteto pasas galėtų būti integruotas į „KoronaStop“ programėlę.

Ketvirtadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Susitikimo metu aptarti šalių bendradarbiavimo klausimai, vakcinacija ir kitos aktualijos. V. Zelenskis sako, kad Ukraina skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina, kitaip nei Lietuva, stabdyti neplanuoja. Ketvirtadienį G. Nausėda susitiko Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. Po susitikimo buvo surengta spaudos konferencija.

Antrajame Vyriausybės pagalbos pakete numatytos 100 tūkst. eurų subsidijos lubos labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiam verslui gali būti padidintos, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Kadangi subsidijų portfelis antram etapui yra 70 mln. eurų, tai įdėtos lubos 100 tūkst. eurų, nes resursai riboti.

Kone viena labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių verslo sričių – maitinimo įstaigos. Joms šiuo metu leidžiama teikti tik maisto išsinešti paslaugą. Tačiau verslininkai jau šaukiasi pagalbos iš paskutiniųjų – toks darbas labiau padeda nepamiršti, kaip rankoje laikyti peilį, o ne užsidirbti. Spėjama, kad jei netrukus nebus atlaisvinta maitinimo įstaigų veikla, rytojaus sulauks toli gražu ne visi.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbs duomenis apie jos administruojamas paramos verslui priemones. Ateityje planuojama į vieną sistemą sujungti visų paramą verslui skirstančių institucijų duomenis, pranešė ministerija.  „Tai pirmas žingsnis link bendros visų paramą verslui administruojančių institucijų duomenų švieslentės, kuri bus paramos duomenų šalies mastu veidrodis“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Siekiant paspartinti nuo pandemijos nukentėjusiam verslui teikiamą paramą, reikėtų daugiau komunikuoti ir mažiau tikrinti mikroįmones, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  Tai ji penktadienį aptarė su už paramos skirstymą atsakingų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) vadovais. „Mes paprašėme trijų pagrindinių dalykų – pirmiausiai būti proaktyviems, proaktyviai identifikuoti problemas, technines ar kitokias.

Lėtai nuo pandemijos nukentėjusiam verslui teikiama parama nepatenkinta ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį susitiks su už paramos skirstymą atsakingų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) vadovais. Ministerijos pranešime nurodoma, kad A. Armonaitė su VMI viršininke Edita Janušiene ir LVPA vadovu Aurimu Želviu aptars, kaip paspartinti paramos procesą ir užtikrinti operatyvią pagalbą verslui.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija norėtų leisti Lietuvoje be jokių kliūčių registruoti angliškus įmonių pavadinimus. Šiuo metu oficialiai tokią teisę turi tik užsienio bendrovės, Lietuvoje įregistravusios antrines įmones, tačiau verslininkai pasakoja apie porą būdų, kaip galima perlipti barjerą ir įregistruoti įmonę anglišku pavadinimu.

Atsiveriant vis daugiau verslų, Vyriausybė jau siūlo pinigus, kad smulkūs ir vidutiniai verslininkai testuotųsi dėl koronaviruso. Už kiekvieną testą žada po 12 eurų. Tiesa, kompensacijų sulauks tik į nukentėjusių per antrąjį karantiną sąrašą patekę verslai. Be to, kompensacijos padengs ne visą testų kainą, tad daug verslininkų, ypač smulkiausių, į tokią paramą numoja ranka ir toliau neketina testuotis. Žemės ūkio technikos ir automobilių detalių prekybos įmonėje dirba 40 žmonių.

Subsidijas labiausiai nuo karantino nukentėjusiems verslams tikimasi pradėti mokėti kovo mėnesį, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Anot jos, šiuo metu antrasis subsidijų paketas derinamas su Europos Komisija (EK). „Antras paramos komplektas yra derinamas su Europos Komisija, mums Vyriausybėje taip pat dar reikės patvirtinti aprašą, kadangi valstybės pinigai turi būti leidžiami tam tikra tvarka“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė dar kartą paragino įmones, kurių veikla pastaruoju metu buvo atlaisvinta, pasinaudoti galimybe testuoti darbuotojus ir už tai gauti valstybės kompensacijas.  „Karantinas negali tęstis amžinai ir su virusu mums reikia išmokti gyventi. Dėl to mes skatiname testuotis ir labai labai kviečiu visus pasinaudoti testavimo galimybėmis“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Aušrinė Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį pristatys kompensacijų už darbuotojų testavimo nuo COVID-19 priemonę. Nuotolinėje spaudos konferencijoje taip pat dalyvaus Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė, Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas Arturas Nastaravičius, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vykdantysis direktorius Laimutis Paškevičius bei „Invegos“ Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovas I...

Nustačius pažeidimų stabdomas jausmų ir emocijų matavimo prietaiso – vadinamojo „jausmomačio“ kūrimo projektas. Prietaiso, skirto žmogaus emocinei būsenai matuoti ir ilgalaikėms emocijų bei jausmų kitimo tendencijoms sekti, kūrimui buvo numatyta skirti 678 tūkst. Europos Sąjungos lėšų.  Sprendimas priimtas po to, kai Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) atliko papildomą tyrimą ir  nustatė, kad projektas neatitinka reikalavimų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Trečiadienį Vyriausybės pasitarime nuspręsta, kokia bus papildoma finansinė pagalba nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms. Pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą koncepciją, į naujas subsidijas galės pretenduoti įmonės, kurių apyvarta nuo koronaviruso sumažėjo bent 60 proc. ir kurių 2020 m. pelnas, palyginti su 2019 m. pelnu sumažėjo ne mažiau kaip 60 proc.

Nuo praėjusių metų klientų nematę grožio salonai, kirpyklos ir ne maisto prekių parduotuvės pirmadienį atveria savo duris. Tiesa, dirbti leidžiama ne visiems ir ne pilnu pajėgumu – verslininkams privalu atitikti Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Nuo vasario 15 dienos Vyriausybė leido veikti ne būtiniausių prekių parduotuvėms, kioskams, paviljonams (išskyrus, esančius turgavietėse), taip pat leista teikti grožio paslaugas.

Verslininkai su nekantrumu laukė Vyriausybės sprendimo, kaip toliau bus švelninamas karantinas. Tačiau ne visų maldos buvo išklausytos. Pagal išėjimo iš karantino planą, barai ir kavinės bene paskutiniai galės aptarnauti klientus. Griežti apribojimai pykdo verslininkus, mat jie priversti sukti galvas, kaip padengti savo patalpų nuomą bei darbuotojų atlyginimus.

Dėl karantino draudimų atlaisvinimo pastaruoju metu įtampa išaugo tarp valdančiosios koalicijos narių. Vyriausybės narių komunikacijos klaidos buvo aiškiai matomos ne tik politikos ekspertams,  bet ir kiekvienam gyventojui, kuris bent kažkiek sekė pastarųjų savaičių karantino atlaisvinimo žingsnius. Iki praėjusios savaitės trečiadienio Vyriausybė, panašu, kad turėjo bendrą matymą.

Leidimas nuo pirmadienio dirbti ne maisto prekių parduotuvėms galioja ne visiems prekybininkams. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikslina, kad leidimu negalės naudotis didžiuosiuose prekybos centruose esančios bei didelį prekybos plotą turinčios parduotuvės.

Trečiadienį ministrų kabinetui nusprendus šiek tiek švelninti karantiną, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kreipėsi į verslininkus ir Lietuvos gyventojus. Premjerė visų prašo atsakingai laikytis numatytų apribojimų, nes nuo to priklauso, kaip greitai šalyje galės būti nutrauktas karantinas. Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino, kad nuo pirmadienio duris jau galės atverti dalis ne maisto prekių parduotuvių bei grožio paslaugų teikėjai.

Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino, kad nuo pirmadienio duris jau galės atverti dalis ne maisto prekių parduotuvių bei grožio paslaugų teikėjai. Taip pat bus leidžiama vykdyti individualias treniruotes lauke. Pagal Vyriausybės priimtą nutarimą, nuo vasario 15 dienos leidžiama veikti ne tik būtiniausių prekių parduotuvėms, kioskams, paviljonams (išskyrus esančius turgavietėse), jei jie turi įėjimą iš lauko arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik parduotuvės klientai.

Vyriausybei žadant trečiadienį apsispręsti dėl nedidelių ne maisto prekių parduotuvių ir kirpyklų veiklos atnaujinimo nuo kitos savaitės, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) direktorė tikina, kad turėtų būti leista veikti didesnėms nei 300 kv. metrų ploto parduotuvėms.  „Gera žinia ir bloga žinia.

Vyriausybė pirmadienį iš esmės sutarė turgavietės mokesčio kompensacijoms skirti 2 mln. eurų. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, parama vienam prekybininkui sieks 300 eurų. „Suprantame, kad dalis ne maisto produktais prekiaujančių turgaus prekeivių turi mokėti turgavietės mokestį, nors negali vykdyti prekybos, dėl to norime kompensuoti tai“, – pasitarime sakė ministrė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė nepritaria Vyriausybei patariantiems ekspertams dėl karantino švelninimo atidėjimo. Ministrė mano, kad ne maisto prekių parduotuvėms ir grožio centrams reikėtų leisti veikti jau dabar. „Mes, žinoma, labai vertiname ekspertų žinias, tiktai kaip žmonės, kurie priimame sprendimus ir matome, kaip sprendimai veikia žmonių gyvenimą, mes prisiimame atsakomybę.

Vyriausybės trečiadienį turėtų svarstyti, ar leisti veikti grožio centrams ir ne maisto prekių parduotuvėms su atskiru įėjimu iš lauko. Jei sprendimas būtų teigiamas, jos galėtų atsidaryti nuo vasario 8-osios.  Ekonomikos ir inovacijų ministrės atstovė Skaistė Barauskienė BNS teigė negalinti pasakyti, ar klausimas tikrai bus svarstomas ir kokios konkrečiai parduotuvės galės veikti.

Iki pavasario besitęsiantis karantinas nebus vienodai griežtas visą mėnesį. Tą neseniai patvirtino ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir Vyriausybės parengtas išėjimo iš karantino planas, kuris netrukus išvys dienos šviesą. Artimiausiu metu žalią šviesą ketinama uždegti nebūtinų prekių parduotuvių darbui, grožio paslaugoms, o vasario pabaigoje – ir daliai mokyklų.

Verslo atstovai tikina, kad jiems per sunku apmokėti darbuotojų koronaviruso testus, todėl prašo valdžios šias išlaidas kompensuoti. Darbdavių organizacijos siūlo įvairius galimus kompensavimo būdus, tačiau valdžios atsakymų kol kas neišgirdo.

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) turi siekti didesnės grąžos valstybei, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  Ji su Valdymo koordinavimo centro (VKC) vadovu Vidu Danieliumi ketvirtadienį nuotoliniu būdu  aparė, kaip galima siekti geresnių šių įmonių finansinių rodiklių. „Esame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nariai ir tai įrodo, kad peržengėme tarptautinių standartų kartelę bendrovių valdymo srityje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija svarsto galimybę palengvinti savarankiškai dirbančių asmenų padėtį per pandemiją. Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad subsidijos priemonė turėtų būti pasiūlyta vasarį.  „Labai nemažai girdime nuogąstavimų savarankiškai dirbančių. Tarsi ne visai mūsų laukas būtų, bet mes vis dėlto norime prisidėti ir spręsti savarankiškai dirbančių žmonių sunkumus.

Ministerija negalės atsižvelgti į verslo pasiūlymus susieti valstybės paramą nukentėjusioms įmonėms su jų sumokėtu nuomos mokesčiu, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Mes šituos pasiūlymus girdime, iš tiesų, jau ne pirmą mėnesį ir, deja, mes į juos negalėsime atsižvelgti“, – portalo delfi.lt laidoje „Piniginiai reikalai“ pirmadienį sakė A. Armonaitė. „Yra keletas dalykų – visų pirma, buvo ganėtinai komplikuotai ir lėtai išjudėjusi parama.

Paraiškas paramai iš naujo 150 mln. eurų vertės subsidijų paketo verslas galės teikti jau trečiadienį, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė. Vyriausybei penktadienį patvirtinus subsidijų mokėjimo tvarkos aprašą, Aušrinė Armonaitė sako, kad  visuomenė ir institucijos dar turi susipažinti su šiuo dokumentu. „Yra reikalavimas leisti dvi dienas susipažinti visuomenei, institucijoms su šiuo aprašu.

Nuo pandemijos apribojimų nukentėjęs verslas šią savaitę ja jau galės teikti paraiškas dėl paramos iš naujo 180 mln. eurų vertės subsidijų ir lengvatinių paskolų paketo. Vyriausybei praėjusią savaitę patvirtinus paramos mokėjimo tvarką, ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė pranešė, kad įmonės šią savaitę jau galės teikti paraiškas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Priemonė bus skirta įmonėms, kurių apyvarta nuo lapkričio 1 iki sausio 31 dienos bus kritusi bent 30 proc.

Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) ir „Invegai“ kitos savaitės pradžioje planuojant pradėti priimti nuo krizės nukentėjusių įmonių paraiškas naujoms subsidijoms, Vyriausybė penktadienį posėdyje turėtų spręsti dėl 150 mln. eurų subsidijų mokėjimo tvarkos.  Trečiadienį šis klausimas nesvarstytas, nes dar nebuvo gautas Europos Komisijos (EK) suderinimas dėl pakoreguoto apyvartos kritimo termino.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį su Baltarusijos pilietinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja aptars žmogaus teisių pažeidimus ir verslo suvaržymus Baltarusijoje bei ekonomines sankcijas Aliaksandro Lukašenkos režimui.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį domėsis, kaip į Lietuvą lengviau perkelti trečiųjų šalių įmonių darbuotojus.  Ministrė nuotoliniu būdu su užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovu Mantu Katinu aptars įstatymų pataisas, kurios sudarytų tam palankesnes sąlygas, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Būtų naivu tikėtis, kad centro-dešinės valdančiąją koaliciją sukūrusios partijos visą kadenciją dirbs vieningai ir išvengs pykčių. Jau partijoms pristačius programas buvo aišku, kad dėl kai kurių vertybinių ir ekonominių klausimų net ir bendrapartiečiams teks suremti ietis. Kol kas ekspertai pripažįsta, kad koaliciją vienija Covid-19 pandemijos iššūkiai. Tačiau jai nuslūgus galime pamatyti visko. Apie netrukus laukiančius barnius pripažįsta ir patys partijų atstovai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai gruodį pradėjusi vadovauti Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako per pastaruosius ketverius metus mačiusi tam tikrą verslo demonizavimą. Interviu BNS pristatydama savo požiūrį ji  pabrėžė, kad darbo vietas kuria ne politikai, o verslininkai, kurie nebijo rizikuoti. Beveik mėnesį dirbanti ministrė tikina, kad ministerijoje nerado gerai veikiančių paramos verslui priemonių.

Ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad laikini ekonominiai sunkumai dėl sankcijų Baltarusijos režimui yra pateisinami, nes žmogaus teisės yra pamatinė vertybė. „Mano vertybinė nuomonė – laikini ekonominiai sunkumai yra pateisinami, kai gini žmogaus teises, laisves ir bendrai pamatines amžinas vertybes“, – interviu BNS sakė ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė.