aukštosios technologijos

Danija – pavyzdys, kuriuo norėtų sekti kiekviena valstybė ir priešiškoji Graikija, kuria nenorėtų tapti nei viena šalis. Kur tarp jų atsiduria Lietuva? Šiandien Lietuvos ekonomikos struktūra yra labai panaši į graikišką ir primena situaciją Danijoje prieš maždaug 30 metų. Ekonomistas tikina, kad yra išeitis, kuri leis pasukti Skandinavijos keliu.

Lietuva – aukštųjų technologijų sostinė. Tokius tikslus išsikėlė naujoji valdžia pristatydama naujų mokesčių pakeitimą. Pasak Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, reikia galvoti ne tik apie bėdas, su kuriomis susiduriame šiandien: pajamų nelygybės mažinimas, emigracija, bet galvoti ir apie problemas, su kuriomis susidursime ateityje. „Turi būtų valios investuoti, atsinaujinti. Paskatinti valstybę, verslą, mokslą pažiūrėti gerokai toliau.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK), vienijanti didžiausias paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų verslo organizacijas, žeria kritiką Lietuvos darbo biržai dėl nenoro bendradarbiauti ir netinkamo bedarbiams įtraukti į darbo rinką skiriamų šimtų milijonų eurų Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, rašoma pranešime spaudai. LVK pasigenda glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuvos darbo birža svarstant su darbo užimtumu susijusius klausimus.

Nors lazerių ir biotechnologijų gamyba Lietuvoje pastaraisiais metais auga itin sparčiai, pagal aukštųjų technologijų gamybą Lietuva užima paskutinę vietą ES. Vis dar atsiliekame ir pagal informacinių technologijų (IT) svorį ekonomikoje. Pagrindinė šių sektorių ilgalaikės plėtros sąlyga – esminė švietimo sistemos reforma, orientuota ne tik į studijų kokybės gerinimą, bet ir į didesnį tarpdiscipliniškumą.

Lietuvių lazerių bendrovė „Altechna R&D“, valdanti prekių ženklą „Workshop of Photonics“, pardavė savo išrastos stiklo pjaustymo technologijos licenciją JAV bendrovei „Corning“, kurios sukurtais „Gorilla Glass“ stiklais dengiami šimtai milijonų išmaniųjų įrenginių, praneša žiniasklaida. „Tai yra Lietuvos kaip inovatyvios šalies pripažinimas.

Alvyda Bajarūnaitė, Artūras Matusas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuva gali sėkmingiausiai konkuruoti tose srityse, kur esame stipriausi: maisto pramonėje, apdirbamojoje gamyboje, aukštosiose technologijose, o ypač – chemijos ir lazerių pramonėje. Taip, žvelgdamas į ilgalaikę Lietuvos ekonomikos perspektyvą, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas. „Mums tikrai nereikia kurti kažko naujo.

Lietuvos verslas jau devintąjį kartą kviečiamas dalyvauti „Žinių ekonomikos įmonės“ rinkimuose. Pažangiausias šalies įmones pasveikins ir apdovanojimus įteiks Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Žinių ekonomikos įmonės 2012“ apdovanojimai bus įteikti trims aukštųjų technologijų, tradicinės pramonės ir paslaugų sektoriaus įmonėms.

Turbūt kiekvienas darbuotojas norėtų turėti vadovą, neskaičiuojantį atostogų laiko, penktadieniais dalijantį alų ir liepiantį darbus baigti anksčiau. Kai taip apie save pasakoja mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas, nejučia svarstai: meluoja ar kraustosi iš proto? Gegužę „Bitės“ generalinio direktoriaus pareigas pradėjusį eiti Ch. Robbinsą sunku būtų pavadinti tipišku vadovu.

Lazerių pramonė ir mokslinė veikla – viena sričių, kuriose Lietuva savo pasiekimais garsėja pasaulyje. Šiemet sukanka 25-eri metai, kai lietuviški lazeriai buvo parodyti Vakarų pasauliui. 1987-aisiais UAB „Eksma“ sukurtas ir pagamintas lazeris pirmą kartą buvo eksponuotas didžiausioje Europoje lazerių parodoje Miunchene.

Jeigu šalies švietimo sistemoje nebus esminių permainų, tikslas 2020 metais Lietuvai tapti aukštųjų technologijų šalimi – nepasiekiamas. Tokios nuomonę penktadienį išsakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pirmadienį Prezidentūroje apdovanoti konkurso „Žinių ekonomikos įmonė 2011“ ir „Sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmonė 2011“ nugalėtojai. Metų žinių ekonomikos įmonėmis šiemet pripažintos  „Altechna“, „Mobiliųjų telefonų techninis centras“, „Pirmas žingsnis“, sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmone -  „Ruptela“. Pažangiausia aukštųjų technologijų įmone „Altechna“ išrinkta už pavyzdinį verslo ir mokslo bendradarbiavimą, perspektyvių produktų kūrimą ir eksportą.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pradėjo trijų dienų darbo vizitą Izraelyje. Kartu atvyko ir verslo delegacija – „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas, „Technologijų ir inovacijų“ (TIC) vadovė Daiva Urbanavičienė bei LESTO Strategijos ir vystymo tarnybos vadovas Dalius Aleksandravičius.

Kinija prieš dvidešimt metų buvo asocijuojama su pigia ir ne visada kokybiška gamyba bei plataus vartojimo produktais. Ateinantys metai žada šimtaprocentinius pasikeitimus, sako Lietuvos ir Kinijos forumo pirmininkas Mindaugas Reinikis. „Lietuvoje tarp daugelio verslo atstovų vyrauja požiūris, kad Kinija – pigių marškinėlių ir puodelių eksporto šalis. Tačiau ši valstybė jau seniai yra atvira aukštųjų technologijų paslaugų teikėjams“, – atkreipė dėmesį M. Reinikis.

Pinigų emigracija iš Lietuvos spartėja, perspėja „Nordea“ ekonomistai. Jie skaičiuoja, kad vien per šių metų aštuonis mėnesius iš Lietuvos emigravo jau daugiau negu pusantro milijardo litų.  Prognozuojama, kad ši pinigų migracija ateityje dar augs. Kaltas gamybos trūkumas Didžioji dalis pinigų iš Lietuvos iškeliauja atsiskaitant už prekes, kurių patys negalime arba nesugebame pasigaminti.

Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ir Lietuva galėtų bendradarbiauti, teigė trečiadienį Vyriausybėje viešėjęs NASA Ames mokslinių tyrimų centro direktorius dr. Simonas P. Wordenas. Mokslininko nuomone, šalies mokslo potencialas leistų sėkmingai prisidėti prie NASA vykdomų projektų.

Japonų mokslininkai teigia Ramiojo vandenyno dugne radę didžiulius retųjų žemės mineralų klodus, praneša BBC. Retieji žemės mineralai naudojami gaminant aukštųjų technologijų prietaisus. Geologai apskaičiavo, kad Ramiojo vandenyno dugne yra maždaug 100 mlrd. tonų retųjų mineralų. Šiuo metu Kinijoje išgaunama 97 proc. retųjų žemės mineralų. Analitikai teigia, kad, jeigu atrastus mineralus bus galima naudoti gaminant aukštųjų technologijų prietaisus, Kinijos dominavimui gali kilti grėsmė.

Daugumai Europos šalių kovojant su aukštais nedarbo rodikliais, pastebimas nuolat didėjantis laisvų IT specialistų darbo vietų skaičius. Šiuo metu ES šalyse trūksta daugiau nei 300 tūkstančių kvalifikuotų IT specialistų. IDC prognozėmis, 2015 metais laisvų darbo vietų skaičius šioje srityje sieks jau 700 tūkstančius.

Kai per krizę daugelis įmonių krito, Sigito Žvirblio vadovaujama užsienio kapitalo UAB „Intersurgical“ kilo kaip ir iki krizės – po 10–12 proc. per metus. Susitikimui su Sigitu Žvirbliu buvau parengęs klausimą iš praeities. Kartą rašytojas Petras Skodžius, paklaustas, kodėl gyvena ir rašo Biržuose, o ne, pavyzdžiui, Vilniuje, pusiau juokais, bet tikriausiai nuoširdžiai atsakė: „Vilniuje būčiau rašytojėlis, o Biržuose – Rašytojas.

Vasario 3 d. vykusioje konferencijoje atsakymo į klausimą „Verslo ir mokslo partnerystė: misija (ne)įmanoma?“ kartu ieškojo verslo, mokslo ir valdžios atstovai. Konferencija buvo siekiama paskatinti verslo ir mokslo partnerystę pristatant geriausius šalies verslo ir mokslo partnerystės pavyzdžius bei suburiant verslo, mokslo ir valdžios atstovus bendrai diskusijai.

Niekam ne paslaptis, jog Kinija lipa ant kulnų tiek JAV, tiek Vakarams vos ne visose srityse, pradedant infrastruktūra, baigiant investicijomis į technologijas. Naujienų apie tai, kas konkrečiai yra daroma šioje valstybėje, nėra gausu, tačiau praėjusią savaitę paviešinti JAV ambasados Kinijoje dokumentai mini įdomių dalykų, tokių kaip termobranduolinė sintezė ar kvantinė teleportacija.

Prasidėjo tradiciniai asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ organizuojami „Žinių ekonomikos įmonės 2010“ rinkimai, kuriais siekiama įvertinti pažangiausias Lietuvos žinių ekonomikos įmones. Nugalėtojai lapkričio mėnesį bus apdovanoti Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, teigiama asociacijos pranešime. „Žinių ekonomikos įmonės 2010“ vardas bus suteiktas trims pažangiausioms aukštųjų technologijų, tradicinės pramonės ir paslaugų sektoriaus įmonėms.

Lietuva siekia sustiprinti aukštą pridėtinę vertę kuriančias pramonės šakas bei paskatinti verslą daugiau investuoti į mokslo laimėjimus ir aukštąsias technologijas bei panaikinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą trikdančius barjerus. Tam šalies mokslo ir technologijų infrastruktūra turėtų būti geriau pritaikyta teikti inovacijų paramos paslaugas, todėl valstybei yra ekonomiškai naudinga toliau vis didinti ir paslaugų kokybę, ir prieinamumą.

Ši knyga – tai talentingo mokslininko, Lietuvoje plėtojančio aukštųjų technologijų verslą, mintys apie karjeros, verslo sėkmės paslaptis ir nesėkmių priežastis. Prof. Vlado Algirdo Bumelio patirtis patvirtina jo mėgstamą mintį, kad prie visų žmogaus laimėjimų sėkmė prisideda tik 1 procentu, o 99 procentai – atkaklaus darbo nuopelnas.

Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama bus panaudota kurti naujas darbo vietas mokslininkams – aktyviau pritraukti tyrėjus į aukštųjų technologijų įmones. Jų įdarbinimui labai mažose, mažose ir vidutinėse įmonėse skirta 60,7 mln. Lt, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Biotechnologijų, lazerių, farmacijos, elektronikos ir kitose aukštųjų technologijų įmonės jau kviečiamos teikti paraiškas dėl naujų darbo vietų sukūrimo.

Trys nauji slėnių plėtros projektai papildė praėjusių metų pabaigoje ūkio ministro įsakymu patvirtintą valstybės planuojamų projektų pirmąjį sąrašą. Šie projektai siūlomi finansuoti pagal 2007–2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ priemonę „Inogeb LT-2“, skirta integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų įgyvendinimui užtikrinti, teigiama Ūkio ministerijos...

Lietuva turi didelį potencialą pritraukti stambias tarptautines aukštųjų technologijų įmones, tačiau iki šiol pasigendama mūsų paties aktyvumo. Tokią poziciją išsakė su Premjeru susitikę IT įmonių vadovai. IT įmonių vadovai ir Premjeras Andrius Kubilius susitiko prieš sekmadienį rengiamą vizitą į JAV.

Aleksandras Lukašenka dažnai vadinamas paskutiniuoju Europos diktatoriumi. Pastaruoju metu, atrodo, jis pasiryžęs liberalizuoti Baltarusijos ekonomiką ir paversti ją aukštųjų technologijų rojumi. Visgi, ar ši socialistinė sala jau pasirengusi pritraukti Vakarų investuotojus? Autoritarinis lyderis ėmė elgtis labiau kaip opozicijos narys.