Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas išskiria, kad dirbamoji gamyba pagrindinis sektorius Lietuvoje, antroje vietoje – didmeninė ir mažmeninė prekyba. Pasak jo, bendra tendencija, kad dauguma sektorių praeitais metais augo, išskyrus statybų ir žemės ūkio sektorius. Šiemet prognozuojamas augimas visiems, išskyrus energetikos sektorių.
Esame gamybininkų ir prekybininkų šalis
Pasak ekonomisto, Lietuvos ekonomika demonstruoja ryškų atsigavimą. Lietuvoje gamybos sektorius sudaro 19,3 proc.
„Mes drąsiai galime vadinti gamybininkų šalimi ir tai yra gerai, nes tai ekonomikos ramstis. Aišku, šiek tiek atsiliekame nuo Vokietijos”, – pamini R. Grajauskas.
Pasak jo iš esmės turime dvi aukštųjų technologijų sektorius: lazerius ir biotechnologijas. Pagal Eurostatą užimama paskutinę vietą Europoje pagal aukštąsias technologijas. Čia slypi ir žemų atlyginimų priežastis.
„Ten atlyginimai dvigubai didesni. Ir ko reikia kad mūsų atlyginimai būtų didesni? Daugiau aukštųjų technologijų. Maisto produktai, medienos bei metalo apdirbimas, baldai tai – žemų technologijų sektorius, mums daugiau aukštųjų reikia. Kai žmonės daugiau uždirba, jie išleidžia daugiau paslaugoms bei prekėms. Tai leidžia didinti atlyginimus ir kituose sektoriuose – įsisukęs vadinamasis multiplikatoriaus efektas neša naudą visai šalies ekonomikai. Tad jei norime didesnių atlyginimų, reikia didinti aukštų technologijų dalį mūsų ekonomikoje“, – sako jis.
Be gamybos, Lietuva taip pat pirmauja Europoje pagal prekybos bei transporto dalį ekonomikoje. Ekonomistas išskiria, kad pagal vartojimą lenkiame daug vidurio Europos valstybių nors ir uždirbame mažiau.
„Mūsų modelis – pirkti, parduoti, pervežti. Tai vizitinė Lietuvos kortelė“, – teigia jis.
Ekonomisto teigimu, pastebimą naudą visos šalies ekonomikai neša ne visų sektorių augimas, mat žemės ūkis sudaro vos 4 proc. šalies ekonomikos, tačiau jame dirba apie 9 proc. visų dirbančiųjų.
„Vadinasi, čia sukuriama pridėtinė vertė – labai menka“, – konstatuoja jis.
„Danske Bank“ prognozuoja, kad maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų sektorius šiais metais augs 8 proc., gamyba, prekyba – 4 proc., transportas – 5 proc. Augimas apims net ir tuos sektorius, kurie pernai demonstravo neigiamą rezultatą, – žemės ūkį ir statybą.
Didesnės algos tik kuriant aukštą pridėtinę vertę
R. Grajauskas įsitikinęs, geriausias kelrodis, jeigu norime uždirbti daugiau ir gyventi geriau – aukštosios technologijos.
Pasak jo, tai ne tik gamyba, bet ir informacinių technologijų paslaugos.
„Informacinės technologijos vis labiau skverbiasi į kitus sektorius – prekybą, finansus, kitas paslaugas. Ketvirtoji pramonės revoliucija žada reikšmingai padidinti ir gamybos skaitmenizavimą. Turtingose šalyse informacinės technologijos jau paaiškina iki pusės viso ekonomikos augimo. Informacinės technologijos jau tapo pagrindiniu ekonomikos garvežiu ir kaimyninėje Estijoje. Estai į šią sritį investuoja jau seniai, o vaisius aiškiau pradėjo raškyti tik prieš keletą metų. Lietuvoje nespėjama paruošti tiek IT specialistų, kiek jų reikia“, – kalbėjo jis.
Pagal IT sektoriaus generuojamą vertę, esame 5 nuo galo Europoje. Šis sektorius 2015 m. sugeneravo 3,5 proc. nuo visos ekonomikos. Bendra Lietuvos gamybininkų apyvarta siekia 17 mlrd. eurų, iš jų – vos 0,5 mlrd. atitenka aukštosioms technologijoms.
Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus labiausiai augo ir ekonomiką į priekį stūmė gamyba, transportas ir prekyba. Tuo tarpu kitose šalyse – informacinės technologijos.
Lietuvoje kartojasi kitų šalių istorija: Danijos ar Graikijos kelias?
Ekonomistas R. Grajauskas pastebi, kad Danijos, Švedijos, Airijos atvejais – didžiausias indėlį į ekonomiką yra įnešamas per aukštąsias technologijas. Vokietijoje informacinių technologijų sektorius – antroje vietoje. Tokiu keliu eina ir Estija.
Pasak ekonomisto, Lietuva dabar primena tą situaciją, kuri buvo Danijoje prieš 30 metų ir, kokia dabar - Graikijoje.
„Kylant atlyginimams kiekviena šalis pasiekia tam tikrą ribą, kuomet jai nebeapsimoka vystyti žemą pridėtinę vertę kuriančių, darbo jėgai imlių ūkio sektorių. Kažkada ir Danijoje medžio apdirbimas, maisto produktai sudarė didžiausią ekonomikos dalį. Bet kas atsitiko, ekonomika vystėsi, augo ir per brangu išeina vystyti žemesnės pridėtinės vertės ekonomiką. Kas nutinka? Arba tie verslai užsidaro, arba keliasi į kitas šalis. Žemos pridėtinės vertės vietą užima aukštos pridėtinės vertės verslai. Ir Danijoje įvyko taip, kad aukštesnės pridėtinės vertės sektoriai užėmė tą vietą ir tapo varikliais. Tai grubiai vyko prieš 30–40 metų.
O štai Graikijoje, žemesnės pridėtinės vertės produktai, kaip maistas ir metalo gaminiai, tik augo. Atlyginimai irgi augo, kapitalas augo, Graikija tapo brangi valstybė, bet ji nesugeba padaryti to antro žingsnio, įgauti antrą kvėpavimą. Arba tu įkliūni į vidutinių pajamų spąstus, neatrandi naujų augimo šaltinių ir ekonomika pradeda stagnuoti, arba pereini į aukštą pridėtinę vertę“, – sako ekonomistas.
Pasak R. Grajausko mūsų darbo sąnaudos, atlyginimai dar ganėtinai žemi palyginti su Vakarų valstybėmis, tačiau jiems augant, Lietuvai lieka iki 5 metų, kuomet ši tendencija darysis ryškesnė ir pradės stabdyti mūsų ekonomiką. Situaciją keičiant siūloma koncentruotis į jau Lietuvai artimus sektorius: lazerius ir biotechnologijas bei įvykdyti švietimo reformą.
„Mes turime išsirinkti, kas bus mūsų arkliukas. Turime koncentruoti išteklius ir ta grąža gal neateis iš karto, bet tai vienintelis kelias, jei norime sustiprinti aukštųjų technologijų sektorių. Vienintelis kelias ar lazeriai, ar biotechnologijos. Logiškiausia koncentruotis, kur jau turime įdarbį. Tačiau tam turime aukščiausio lygio specialistus ruošti.
Pirmiausia apie švietimo reformą reikia kalbėti, nes šie sektoriai į darbo jėgą remiasi. Turime turėti pasaulinio lygio švietimą ir žmonėms suteikti tokį išsilavinimą, kad šie sektoriai galėtų plėstis.
Danija ir tada turėjo priimti reformas, dabar turi dvigubai mažiau universitetų – 7. Jie specializuojasi į inžinerinius mokslus, bet taip pat yra ir tarpdiscipliniškumas bei žinių komercializavimas. Pas mus sąlyginai neblogai iš teorinės pusės paruošiama, bet kai reikia kurti produktus tose srityse, beveik nėra dėmesio. Tai turime komercializuoti tas žinias. Taip pat reikalingas ir valdžios dėmesys, tam tikra finansinė parama“, – mano jis.
