grajauskas

Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė našta, pernelyg dideli mokesčiai bei nepakankamas ekonomikos augimas. Nors dalis verslo nuogąstavimų yra pagrįsti, sąlygos verslui Lietuvoje nėra pačios prasčiausios.

Ieškant mažų algų priežasties premjeras paminėjo ne tik šešėlinę ekonomiką ar didelį darbo apmokestinimą, bet socialinio solidarumo nebuvimą. Pasak jo, kitose šalyse verslininkai nustato daug mažesnę pelno maržą nei Lietuvos. Tačiau verslininkų atstovas ir ekonomistas su tuo nesutinka. „Žinių radijoje“ premjeras Saulius Skvernelis atsakė, kodėl lietuvių tokios mažos algos. Pasak jo, viena priežasčių – šešėlinė ekonomika. Tačiau tai tik viena iš priežasčių.

Danija – pavyzdys, kuriuo norėtų sekti kiekviena valstybė ir priešiškoji Graikija, kuria nenorėtų tapti nei viena šalis. Kur tarp jų atsiduria Lietuva? Šiandien Lietuvos ekonomikos struktūra yra labai panaši į graikišką ir primena situaciją Danijoje prieš maždaug 30 metų. Ekonomistas tikina, kad yra išeitis, kuri leis pasukti Skandinavijos keliu.

Lietuvos eksporto apimtys demonstruoja dviženklį augimą, o atsigaunančios pagrindinių rinkų ekonomikos bei mažėjančios politinės rizikos artimiausiu metu turėtų sudaryti palankias sąlygas eksportuotojams ir toliau nemažinti apsukų. Nuo eksporto Lietuvoje priklauso apie 300 tūkst. darbo vietų, todėl tai – geros žinios daugeliui dirbančiųjų. Žinoma, didelę įtaką eksportuojančių įmonių sėkmei turės jų prekių ir paslaugų konkurencingumas, tad juo rūpintis reikėtų vis labiau.

Idėja naikinti PVM lengvatą šildymui pakibo ant plauko. Beveik pusšimtis parlamentarų siūlo skubos tvarka apsvarstyti lengvatos pratęsimą. Tam pritaria ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, sakydamas, kad lengvatos panaikinimas suerzintų 400 tūkst. gyventojų. Ekonomistai sako, kad ši lengvata – socialiai jautriausia. Tačiau naikinti ją – būtina. Seimo pirmininkas išsigando gyventojų pykčio Dvejonės dėl PVM lengvatos šildymui nesibaigia.

Vyriausybės planas – ilgai lauktas ne vieno. Jis turėjo nupiešti paveikslą, kaip 2020 m. atrodys Lietuva. Iš pirmo žvilgsnio, viskas šviesu, gražu. Tačiau, kaip tiesioginėje transliacijoje atskleidė ekonomistas Rokas Grajauskas, Vyriausybės ambicijų plane nė nematyti, o rezultatai pasiektini ir be jų įsikišimo. TV3 studijoje apsilankęs „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas pakomentavo Vyriausybės programos įgyvendinimo projektą.

Atlyginimų augimas, praėjusiais metais Lietuvoje pasiekęs beveik 8 proc., muša pokrizinius rekordus. Vidutinis darbo užmokestis šalyje po kelerių metų pertraukos jau netrukus pradės tolti nuo algų, kurias gauna kaimynai latviai. Tačiau luktelėti, kol pavysime Estiją, kur atlyginimų vidurkis artėja prie 1000 eurų, teks kur kas ilgiau.

 Į Lietuvą keliantis vis stambesnių pasaulio kompanijų paslaugų centrams, pagal pridėtinę vertę šis sektorius jau nedaug atsilieka nuo bendros restoranų, kavinių ir viešbučių generuojamos pridėtinės vertės. Nors paslaugų centrai jau dabar sudaro maždaug 1 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, jų plėtros potencialas Lietuvoje dar toli gražu nėra išsemtas. Vis skambesni vardai Iš visų tiesioginių investicijų į Lietuvą 2014 metais net 45 proc.