Tam pritaria ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, sakydamas, kad lengvatos panaikinimas suerzintų 400 tūkst. gyventojų. Ekonomistai sako, kad ši lengvata – socialiai jautriausia. Tačiau naikinti ją – būtina.
Seimo pirmininkas išsigando gyventojų pykčio
Dvejonės dėl PVM lengvatos šildymui nesibaigia. Šį kartą prabilo V. Pranckietis ir pareiškė, kad lengvatos naikinti nereikia, mat tai būtų skausminga daugeliui žmonių. „Jeigu mes iš to turime tik didelę „naudą“ susierzinime, tai turbūt tokios naudos nereikia. Jeigu turime ir ekonominę naudą, įrodome argumentais, kad šis PVM turi būti toks, kaip ir kiti, tada turime diskutuoti. <...> Net jei iš papildomai surinkto PVM galėsime finansuoti tuos žmones, kuriuos numatome išplečiant ratą, tai būtų teisinga tik tų žmonių atžvilgiu. Bet kitų žmonių atžvilgiu tai būtų didžiulis susierzinimas visoje šalyje. <...> Aš noriu labai dar diskutuoti dėl lengvatos klausimo“, – sakė Seimo pirmininkas.
Tuo metu ekonomistai teigia, kad lengvata turėtų būti naikinama, o valdžia neturėtų daryti populistinių sprendimų.
„Danske bank“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Rokas Grajauskas:
Galima suprasti V. Pranckiečio nerimą. Lengvata šildymui yra socialiai jautriausia. Visas kitas panaikinti nebūtų tiek problemų. Bet kai kalbame apie socialinės nelygybės mažinimą, čia yra vienas iš būtų. Mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms palengvinti situaciją, o daugiau gaunantiems tas lengvatas nuimti. Suprantu, kad tai nepopuliarus sprendimas. Bet visos tos lengvatos kainuoja biudžetui. Jas panaikinus ir gavus daugiau pajamų, būtų galima skirti daugiau lėšų socialiai jautrioms grupėms žmonių.
Be abejo, yra socialinių grupių, kurioms sunku mokėti už šildymą. Bet su lengvatos panaikinimu bus ir kompensacinis mechanizmas įjungiamas. Pagal jį šildymo kompensaciją gaunančių žmonių skaičius išaugtų dvigubai. Nuo maždaug 130 tūkst. dabar iki 260 tūkst. panaikinus lengvatą. Taigi mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms tos lengvatos panaikinimo nesijaus. O turtingiems tai apskritai ne problema.
Kam brangtų šildymas? Vidutines pajamas, virš 600 eurų, gaunantiems žmonėms. Tai yra didžioji dauguma gyventojų. Jiems kompensacinis mechanizmas nenumatomas. Dabar jie gauna 9 proc. lengvatinį tarifą. Jis augtų iki 21 proc. Taigi šildymas brangtų 12 proc. Jei vidutinio dydžio butas už šildymą sumoka grubiai 40-50 eurų šaltuoju laikotarpiu, tai šildymas brangtų 5-8 eurais. Tai nėra labai didelė suma. Tikrai įveikiama vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.
Juo labiau, kad šiuo metu yra stipriai atpigęs šildymas, palyginti su situacija prieš kelerius metus. Taip yra dėl pigesnių žaliavų – naftos, dujų. Lengvata buvo įvesta, kai žaliavos buvo brangios ir galimybės susimokėti už šilumą buvo žymiai menkesnės. Šiai dienai turime visai kitą situaciją.
Apskritai tokių lengvatų neturi būti, nes jos sukuria skirtingas žaidimo taisykles skirtingiems sektoriams ar gyventojams. Turėtų būti sudarytos tos pačios sąlygos. Sunku pateisinti tokią lengvatą.
„SEB“ banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda:
Gyventojai klaidingai daro išvadą, jog lengvatos panaikinimas vers blogiau gyventi ir taip blogai gyvenančius žmones. Kai sukyla neigiamos emocijos, politikai nenori jų dar labiau kurstyti ir daryti nepopuliarius sprendimus. Tai suprantama. Bet jei nepriimami sprendimai, kurie keistų situaciją, nes daliai visuomenės tai nepatinka, tai gali ateiti tokie laikai, kai iš vis nebus galima jokių sprendimų priiminėti. Tai būtų visiškas valdžios paralyžius.
Jau buvo pratęsinėjimų tos lengvatos. Jeigu ir šį kartą bus nuspręsta pratęsti, turbūt politinės ir socialinės ramybės vardan reikėtų nustatyti, kad ta lengvata neperžiūrima ir jos galiojimas amžinas.
Mes, ekonomistai, ne kartą kalbėjome, kad šia lengvata lygiai taip pat naudojasi tiek gyvenantys mažuose, tiek dideliuose butuose. Kaip taisyklė, didelius butus turi turtingesni žmonės. Ir jie gauna didesnes sumas per lengvatą. Vargu, ar tai socialiai teisinga.
Kitas dalykas, kodėl nereikia bijoti lengvatos panaikinimo – galiotų kompensacinis mechanizmas. Mažesnes pajamas gaunantys gyventojai būtų apsaugoti. Taigi nėra priežasties lengvatos nenaikinti. Augančių pajamų aplinkoje ir esant kompensacijoms galime tikrai jos atsisakyti.
