Kinija prieš dvidešimt metų buvo asocijuojama su pigia ir ne visada kokybiška gamyba bei plataus vartojimo produktais. Ateinantys metai žada šimtaprocentinius pasikeitimus, sako Lietuvos ir Kinijos forumo pirmininkas Mindaugas Reinikis.
„Lietuvoje tarp daugelio verslo atstovų vyrauja požiūris, kad Kinija – pigių marškinėlių ir puodelių eksporto šalis. Tačiau ši valstybė jau seniai yra atvira aukštųjų technologijų paslaugų teikėjams“, – atkreipė dėmesį M. Reinikis.
Anot jo, kinai skiria daug dėmesio alternatyviems energijos šaltiniams, nori vystyti aukštąsias technologijas, biotechnologijas, lazerių gamybą.
„Lietuvai ypatingai šiuo metu yra didelės galimybės. Kai mes kalbame apie prioritetines sritis, kur mes galėtume save pristatyti tokiai šaliai kaip Kinija, šviečiasi akademinė sritis, logistika ir be abejo turizmas“, – teigė M. Reinikis.
Šiemet, Lietuvoje minint 20 metų Lietuvos ir Kinijos santykių sukaktį, anot Kinijos ambasadoriaus Lietuvoje Tong Mingtao, ši data yra ne tik simbolinė, bet ir žymi naują etapą šalių istorijoje. Kaip pastebėjo ambasadorius, šiemet net šeši Lietuvos ministrai lankėsi Kinijoje, trys svarbūs Kinijos atstovai buvo atvykę į Lietuvą.
„Kinijos ir Lietuvos bendradarbiavimas, bendras tarpusavio supratimas labai sparčiai vystosi, o ekonominis bendradarbiavimas pasiekė iki krizės buvusį lygį“, – sakė Tong Mingtao. – Tikimės, kad per ateinančius 20 metų Kinijos ir Lietuvos santykiai plėtosis dar intensyviau“.
Jam pritarė ir Užsienio reikalų ministerijos atstovė Ina Marčiulionytė, sakydama, kad per ateinančius metus tikimasi Lietuvos ir Kinijos santykių augimo, plėtimosi ir daugiau sąlyčio taškų bendradarbiavimui.
„Būsime tam pasirengę, turėsime daugiau žmonių, kalbančių kinų kalba, šiek tiek turėsime ir kinų, kalbančių lietuviškai. Žinome, kad ketina į Lietuvą atvykti ir kinų turistų, bet pagrindinė problema yra ne tai, ką parodyti, ką parodyti, mes turime, bet kas padės tą pristatyti“, – sakė I. Marčiulionytė. Anot jos, studentų, kurie mokosi kinų kalbos, ateityje tikrai turėtų laukti labai neblogos perspektyvos.
„Nepaisant tikrai didelių dydžio skirtumų, mes visą laiką sakome, kad Lietuva neapima net vieno normalaus dydžio Kinijos miesto, bet vis dėlto galime kartu nemažai nuveikti. Kad ir vieną Kinijos miestą pamaitintume, jiems to reikia, tai kodėl ne mes? – retoriškai klausė ministerijos atstovė. – Mums tai yra niša, verslas, mums tai yra galimybės“.
„Mes turime geografinę padėtį, kuri yra labai palanki plėtoti kelionėms, turime pakankamą infrastruktūrą, kuri iš esmės su tam tikromis išlygomis kinams tinka. Mes turime netgi ir pakankamai žmonių, kalbančių kinų kalba. Pagrindinė problema vis dėlto yra tai, kad pats Lietuvos žinomumas Kinijoje yra šiek tiek šlubuojantis“, – sakė kelionių agentūros „West Express“ atstovė Vilija Malinauskaitė.
Anot jos, neigiamos pusės yra tos, kad trūksta lėšų informacijai apie Lietuvą skleisti Kinijoje, nepakankamai bendradarbiaujama regione.
„Kitas dalykas yra vizų klausimas. Vizos yra užduodamos Pekine, turistai Pekine negyvena, ten gyvena valstybinių institucijų darbuotojai“, – pastebėjo kelionių agentūros atstovė.
„Azijos turistai, tame tarpe ir kinai, pasižymi domėjimusi tuo, kas europiečiams seniai nebeįdomu. Tai, kas pas mus po truputėlį užsimiršta, t.y. liaudies menas, vizualinis, girdimasis menai, amatininkų verslai, šio meno galimi vartotojai yra Azijos šalių turistai“, – dėstė V. Malinauskaitė.
Statistika rodo, kad Kinijoje keliaujantys patys kinai sudaro 4 proc. Todėl Lietuva, anot turizmo specialistės, taip pat turėtų orientuotis į labai išsilavinusį ir daug keliaujantį turistą kiną.
„Nemanau, kad yra įmanoma pasiekti didelę auditoriją Kinijoje. Tačiau, jeigu mes orientuojamės į tikslinę auditoriją, tai ji yra labai išsilavinusi, labai daug mačiusi. Nelabai realu, kad tai bus pirmas atvykimas į vakarus, toli gražu. Tai,kas yra įprasta, kas yra Vakarų Europoje, kinai yra matę ir ne po vieną kartą. Mitas, kad kinai nelabai keliauja, yra sukurtas pačių vakariečių“, – sakė „West Express“ atstovė.
