aukštasis išsilavinimas

2019 m. Rolandas Hesmondhalghas dalį dienos dirbo fotožurnalistu bei mokėsi Floridos technologijų institute. Jis manė, kad baigęs studijas galės pradėti dirbti pilną darbo dieną, tačiau tada buvo atleistas iš darbo, elektroniniu paštu „Business Insider“ pasakojo Virdžinijoje (JAV) gyvenantis 32 metų vyras. Nuo to laiko jis nerado darbo, išskyrus retkarčiais laisvai samdomus fotografavimo ar „YouTube“ scenarijų rašymo darbus, už kuriuos, pasak jo, mokama labai mažai.

Skyrybų dramą su nuomonės formuotoja Viktorija Siegel išgyvenantis verslininkas Laurynas Suodaitis prieš kelerius metus dirbo tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūroje „Investuok Lietuvoje“.- Vis tik, reikiamo išsilavinimo jis neturėjo, rašo 15min. Vienas iš reikalavimų kandidatams į šias pareigas – bent bakalauro diplomas. Tačiau vyras nėra baigęs aukštosios mokyklos – turi tik vidurinį išsilavinimą, tad šio reikalavimo neatitiko.

Abiturientai renkasi studijų kryptis ne tik Lietuvoje – nemaža dalis žvalgosi į užsienio valstybes. „Kalba.lt“ Studijų užsienyje plėtros vadovas Paulius Jakuitis pasidalino, kokios šalys labiausiai vilioja lietuvaičius. Studijų užsienyje ekspertas minėjo, kad mokyklas baigę jaunuoliai vis dažniau renkasi netradicines kryptis ir ieško individualių sprendimų. Net Covid-19 neatbaidė abiturientų nuo mokslo svetur. Studentai įgauna vis daugiau drąsos Kaip pasakojo įmonės „Kalba.

Buvęs Lietuvos ambasadorius NATO Vytautas Leškevičius šiemet paliko diplomatinę tarnybą, paaiškėjus, kad jis oficialiai neturi aukštojo išsilavinimo. „Sužinojus informaciją apie nebaigtą aukštąjį mokslą V. Leškevičiaus prašymas palikti darbą ministerijoje buvo patenkintas“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė. Ji pabrėžė, kad V. Leškevičiaus kompetencija ir lojalumas jokių abejonių nekėlė, bet jis negalėjo likti ministerijoje dėl įstatymų reikalavimų.

 Kaip jaustis vyrui kai po 17 metų staiga ištuštėja namai? Antaną žmona paliko kartu su savimi išsivesdama dar keturis vaikus, nebegalėdama pakęsti protu nesuvokiamų vyro pažeminimų. „TV Pagalbos“ žurnalistei Rūtai Filejevai į neviltį puolęs vyras atskleis, kad ne sykį savo mylimajai buvo sudavęs, tačiau šeimos iširimą aiškina savaip. „Tarp mano aukštojo išsilavinimo ir jos yra per didelis skirtumas. Ji baigė ne pagrindinę mokyklą, o dar mažesnę.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Valdžia ir jaunimas privalo suprasti, kad didžioji dalis jaunuolių nėra intelektualiai pajėgūs įgyti aukštojo išsilavinimo, o didesnis studentų skaičius reiškia mažesnes galimybes turėti gerai apmokamą darbą, sako ekonomistė Aušra Maldeikienė. Jos teigimu, šią problemą svarbu spręsti kuo greičiau, taip pat sugrįžti prie pagarbių ideologinių ginčų apie šalies ekonomikos modelį.

Gailutė Jankauskienė, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt Sklando mitas, greičiausiai atėjęs iš tarybinių laikų, kad būtinai reikia įgyti aukštąjį įsilavinimą, nes šis esą užtikrins darbo vietą. Šiandien tikrovė yra kitokia. Taip teigia Vilniaus universiteto dėstytojas, filosofas Jonas Dagys. „Žmonės, kurie naktimis kloja asfaltą Vilniaus gatvėse, neabejotinai uždirba daug daugiau už tuos, kurie yra apsigynę rimtas mokslo daktarų disertacijas.

Lietuva pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių 30-34 metų amžiaus gyventojų skaičių Europos Sąjungoje (ES) užima ketvirtą vietą, skelbia statistikos tarnyba Eurostatas. Lietuvoje šioje amžiaus grupėje aukštąjį išsilavinimą 2012 metais buvo įgiję 48,7 proc. žmonių. ES Lietuvą pagal šį rodiklį lenkia Airija (51,5 proc.), Kipras (49,9 proc.) bei Liuksemburgas (49,6 proc.). Mažiausiai aukštąjį išsilavinimą baigusių žmonių 30-34 metų amžiaus grupėje yra Italijoje (21,7 proc.), Rumunijoje (21,8 proc.

2010 m. spalį moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis sudarė 87,3 proc. vyrų darbo užmokesčio, rodo 2010 m. darbo užmokesčio struktūros statistinio tyrimas, atliktas Statistikos departamento. Lyginant moterų ir vyrų darbo užmokestį pagal išsilavinimą bei pagrindines profesijų grupes, pastebimi didesni skirtumai. Moterų, turinčių pradinį ir vidurinį išsilavinimą, vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis sudarė atitinkamai 75 proc.

Lietuvoje darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu 2010 m. vidutiniškai per mėnesį uždirbo 2820 litų, rodo 2010 m. darbo užmokesčio struktūros statistinio tyrimas, atliktas Statistikos departamento. Tai yra 41,9 proc.

Mokslas ir moterys prieš du šimtus metų Lietuvoje buvo sunkiai suderinamos priešingybės tiek plačiojoje visuomenėje, tiek akademinėje erdvėje. Tuo metu, kai Vakarų Europoje jau pasitaikydavo aukštojo mokslo siekiančių merginų, Vilniaus universiteto akademinė bendruomenė iš garbės nare norinčios tapti moters vis dar reikalavo kūniškų, o ne proto savybių. „Pavyzdžiui, 1805 metais buvo tokia grafienė Ana Olimpija Mostovska. Ji tuo metu jau buvo gana žymi rašytoja.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pristatė rugsėjo 20 dieną paskelbtą Europos Komisijos (EK) aukštojo mokslo reformos strategiją, atspindinčią aukštojo mokslo sistemų pokyčius ir pasiekimus ES šalyse narėse. Buvo siekiama išsiaiškinti, kaip atskiroms valstybėms narėms sekasi pasiekti išsilavinusių žmonių skaičiaus didėjimo, aukštojo mokslo kokybės gerinimo bei siekimo pradėti spartesnį ir konkurencingesnį Europos Sąjungos vystymąsi.

Įvertindamas pageidavimų studijuoti rezultatus, Mykolo Romerio universitetas papildomo priėmimo neskelbs. Preliminariais duomenimis, naujuosius mokslo metus Mykolo Romerio universitete pradės 7 tūkst. naujų bakalauro ir magistro studijų studentų. Tarp būsimųjų bakalaurų populiariausios – finansų ekonomikos, viešojo administravimo, teisės krypties, taip pat psichologijos studijų programos.

Ieškodamas darbo, darbdavys gali rinktis iš didelės kandidatų įvairovės. Vieni jų atitinka visus ar dalį keliamų reikalavimų, kiti bando kandidatuoti, nors reikalavimų visiškai neatitinka. Iš darbo skelbimų ir kandidatų asmeninės informacijos matyti, kad šiuo metu darbo ieško ir vos mokyklą baigę, ir jau kelis išsilavinimus turintys kandidatai. Darbo paieškos portalo CVbankas.

Vos prieš savaitę visus besimokančiuosius universitetuose, kolegijose ir kitose šalies mokslo įstaigose sveikinome su lapkričio 17–ąja – Tarptautine studentų diena.

Aukštąjį išsilavinimą turintys bedarbiai galės pasinaudoti tik jiems skirta kvalifikacijos kėlimo programa, kad šiuo nedarbo metu neprarastų specialybės įgūdžių ir įgytų naujų kompetencijų, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Lietuvos darbo birža, bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija, pasirašė mokymų finansavimo sutartis su šešiolika aukštųjų mokyklų.

Kas yra gero uždarbio garantas? Atsakydami į šį klausimą, tyrėjai punktą apie „aukštąjį“ išsilavinimą atidėjo kiek toliau, tuo pačiu sudarydami gerai apmokamų nereikalaujančių diplomo profesijų. 1. Striptizo šokėjas/šokėja Viskas, ko reikia šiam darbui, – mokėti šokti, nesidrovėti ir turėti gražų kūną. Vienintelis šios profesijos trūkumas, daugelio striptizo šokėjų manymu, yra pernelyg atviras klientų priekabiavimas.

Darbo netekę žmonės su aukštuoju išsilavinimu priverstinę pauzę galės panaudoti profesinių žinių atnaujinimui universitetuose ir kolegijose. Švietimo ir mokslo ministerija atrinko ir patvirtino 380 kvalifikacijos kėlimo programų iš septynių šimtų, kurias pasiūlė aukštosios mokyklos. Švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos darbo birža, inicijavo specialius kvalifikacijos tobulinimo kursus darbo netekusiems diplomuotiems specialistams.

Darbo netekę žmonės su aukštuoju išsilavinimu priverstinę pauzę galės panaudoti profesinių žinių atnaujinimui universitetuose ir kolegijose, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Ji skelbia atrinkusi ir patvirtinusi 380 kvalifikacijos kėlimo programų iš septynių šimtų, kurias pasiūlė aukštosios mokyklos. Švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos darbo birža, inicijavo specialius kvalifikacijos tobulinimo kursus darbo netekusiems diplomuotiems specialistams.

Darbo netekę žmonės su aukštuoju išsilavinimu priverstinę bedarbystės pauzę galės panaudoti profesinių žinių atnaujinimui universitetuose ir kolegijose. Švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos darbo birža, inicijuoja specialius kvalifikacijos tobulinimo kursus aukštosiose mokyklose. Sugrįžę į auditorijas diplomuoti specialistai įgis naujų darbo rinkoje paklausių kompetencijų.

Didelė dalis universitetų absolventų, pasidėję diplomus į stalčius, tampa paprastais darbininkais. Pernai net 16 proc. jų papildė bedarbių gretas. Universitetai kepa specialistus, kurių kvalifikacija neatitinka darbo rinkos poreikių, o valstybė už tai moka. Kaip ir pašalpas bedarbiams. Diplomuoti darbininkai Nors aukštojo mokslo diplomas padeda lengviau įsidarbinti, vis dėlto dažnai universitetus baigę magistrantai dirba jų kvalifikacijos neatitinkančius darbus.