aukojimas

Du mėnesius trukusi jaunimogidas.lt organizuota masinė aukojimo akcija 18-oje Lietuvos mokyklų baigėsi įspūdingais rezultatais. Vaikų namų ir gausių šeimų vaikams surinkta ir padovanota apie 10 tūkst. daiktų. Dosniausia Lietuvos mokykla pripažinta Panevėžio „Vilties“ pagrindinė mokykla Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų auklėtiniams padovanojo per 3000 daiktų, kuriuos „gerumo automobiliukais“ atgabeno VšĮ „Jaunimo gidas“ komanda.

Metų pabaiga labdaros akcijų rengėjams virsta karščiausiu darbymečiu – apeliuodami į žmonių norą ir poreikį būti geresniems, jie rengia vis daugiau renginių. Miestų aikštėse ir gatvėse garuoja karšta sriuba, nešini dovanomis įvairių organizacijų atstovai lanko globos namuose gyvenančius vaikus ir senelius, televizijos laidose šmėkščioja liūdni sergančių vaikų veidai. Tačiau vis didėjantis tokių akcijų skaičius kai kuriems sukelia priešišką reakciją.

Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ dirba su šeimomis, kuriose auga negalią turintys vaikai. Veiklą pradėję 2008 metų rudenį, šiuo metu fondas vykdo renginių ciklą „IŠTIESK GERUMUI RANKĄ“ ir trečius metus iš eilės kviečia jungtis bendriems darbams. Žmonės raginami savo aukomis padėti neįgalius vaikus auginančioms šeimoms, kurių Lietuvoje  -  net 30 tūkstančių. Prieš kelis mėnesius joms buvo išsiųsti kvietimai pildyti specialias anketas.

„Maisto banko“ akcija, vykusi šį savaitgalį, pranoko organizatorių lūkesčius. Parduotuvių lankytojai nepasiturintiems paaukojo maisto už 856 tūkst. Lt.Pirminiais duomenimis, labdaringos akcijos metu penkiasdešimties miestų gyventojai skurstantiems maitinti perdavė 284 tūkst. vienetų ilgai negendančių maisto produktų. Tai naujas „Maisto banko“ akcijos metu surinktos paramos maistu rekordas. 2010 metų rudens akcijoje „Maisto bankas“ gavo 249 tūkst.

Rusijos sostinės policija sugebėjo užkirsti kelią viešam gyvūnų aukojimui, susijusiam su musulmonų aukojimo švente Kurban–bairam. Tačiau be skandalo neapsieita: šventės išvakarėse internete pasirodė siaubingas filmukas, kuriame nepilnametis milijardieriaus Germano Sterligovo sūnus papjauna aviną pačiame Maskvos centre. Kol kas nėra aišku, kada buvo nufilmuoti šie vaizdai, tačiau filmukas jau sukėlė milžinišką rezonansą.

Šiuo metu itin populiariomis labdaros akcijomis socialiai remtini asmenys neskatinami spręsti su jų gyvenimu susijusių problemų, o tik dar labiau įstumiami į amžinių paramos gavėjų būrį. Dėl to būtina labiau rūpintis ugdymo ir socializacijos programoms, o ne apsiriboti būtiniausių poreikių tenkinimu, teigė naujienų agentūroje ELTA surengtos spaudos konferencijos „Ar labdaros akcijos gali išgelbėti Lietuvą nuo skurdo“ dalyviai.

Vienas iš beveik 70 tūkst. Lietuvos gyventojų, išgirdusiųjų Kambodžos šeimų pagalbos šauksmą ir paaukojusių UNICEF paramos renginyje „Už kiekvieną vaiką“, turės progą pats apsilankyti vienoje vargingiausių pasaulio šalių, kuri taip pat garsėja unikaliu kultūriniu paveldu bei gamta. „Surinktos lėšos yra gyvybiškai reikalingos Kambodžos vaikams ir mamoms, kenčiantiems nuo užkrečiamų ligų ir maisto trūkumo.

Ugandos sostinės Kampalos apylinkėse tvyro baimė, rašo BBC. Mokyklinio amžiaus vaikus, grįžtančius iš mokyklų atidžiai stebi tėvai ir mokytojai. Žaidimų aikštelėse ir pakelėse matyti daugybė plakatų, įspėjančių saugotis raganaujančių daktarų, kurie grobia vaikus ritualiniams aukojimams. Tokio pobūdžio aukojimo ritualai, kuriais tikimasi prišaukti sėkmę ir turtus, šalyje atsirado vos prieš kelerius metus, prieš tai Uganda nieko panašaus nebuvo regėjusi.

Paauglė kaltinama apgaule pasisavinusi 17 000 JAV dolerių (apie 42 413 litų). Pinigus paaukojo žmonės, patikėję, kad pinigų reikia vėžio gydymui.Teksaso (JAV) gyventoja aštuoniolikmetė Ruth Angelica Gomez sukūrė „Pasiek svajonę“ (ang. „Achieve the Dream“) rėmimo fondą, kuriame ji ragino žmones padėti jai išsigydyti leukemiją, praneša „Reuters“. Mergina teigė, kad be gydymo ji neišgyvens iki metų pabaigos, informavo detektyvė Liliana Medina.

Per paskutinius metus pinigų labdarai aukojo 61 proc. lietuvių, o internetu besinaudojantys gyventojai buvo dar aktyvesni – 64 proc. jų skyrė pinigų labdarai. Vidutiniškai aukoję lietuviai labdarai skyrė apie 29 litus. Beveik dvigubai daugiau pinigų nei vidurkis aukoja namų šeimininkės ar vaiko priežiūros atostogose esančios moterys bei įmonių vadovai ir savininkai. Tai rodo naujausias gyventojų nuomonės tyrimas, kurį aukojimo internetu svetainės „Aukok.

Kryžių kalne, išlaužus metalinę aukų dėžutę, pavogti žmonių suaukoti pinigai. Vagystė pastebėta ketvirtadienio rytą. Policija dėl nusikaltimo pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Indonezijos parlamentarai pasiūlė aukoti pinigus prezidentui Susilo Bambangui Yudhoyono, kuris skundžiasi, kad jo alga nedidinama jau septynerius metus. Šiuo tikslu parlamento vestibiulyje pastatyta permatoma dėžutė, bet kol kas, kaip praneša naujienų agentūros, ji beveik tuščia. Kažkas ten įmetė tik saujelę monetų. S. B. Yudhoyono per mėnesį uždirba apie 62 milijonus rupijų (6 tūkstančiai 850 dolerių) – kur kas mažiau nei Centrinio banko prezidentas, gaunantis 265 milijonus rupijų.

Aštuntajai TV3 ir SEB banko „Išsipildymo akcijai“ geros valios žmonės trumposiomis žinutėmis, skambučiais ir pervesdami pinigus į akcijos sąskaitą jau suaukojo 1612392 litus. Į šią sumą įskaičiuota ir 30 tūkst.

Artėjant Kalėdoms daugelis labdaros organizacijų skatina pagalvoti ne tik apie savo artimuosius, bet ir apie likimo nuskriaustuosius. Vienos gerumo akcijos ragina aukoti pinigus, kitos kviečia aplankyti vaikučius vaikų globos namuose ar vienišus senelius. „TV publika“ paklausė kunigo Ričardo Doveikos, ar užtenka paaukoti porą litų telefonu, kad jau galėtum vadintis doru ir dosniu žmogumi.

Šiandien, gruodžio 4 d., šeštadienį, Vilniaus rotušėje vykusios Tarptautinės Kalėdų mugės metu labdarai buvo surinkta beveik 300 tūkst. litų. 187 tūkst. litų paaukojo vilniečiai bei sostinės svečiai, kurie pirko per 30 šalių ir 4 tarptautinių mokyklų paruoštus kalėdinius suvenyrus, rankų darbo papuošalus bei tradicinius desertus. 110 tūkst. litų labdaros organizacijoms paskyrė mugės rėmėjai.

Aštuntąjį kartą TV3 televizija ir SEB bankas pakvietė geros valios žmones prisidėti prie „Išsipildymo akcijos“. Iki šiol, per septynerius akcijos metus, lietuviai „Išsipildymo akcijos“ dalyviams paaukojo daugiau nei 16 milijonų litų. Šiemet organizatoriai tikisi, jog sunkmetis nesukliudys lietuvaičiams imtis gerų darbų. Praėjusiais metais „Išsipildymo akcijos“ dalyviams buvo suaukota kone pustrečio milijono litų.

Lietuviai dosniausiai remia vaikus ir beglobius gyvūnus, rodo aukojimo internetu svetainės Aukok.lt patirtis. Vos ketvirtą mėnesį gyvuojančios aukojimo internetu svetainės Aukok.lt kūrėjai džiūgauja – per tokį trumpą laiką įvairiems labdaros projektams pavyko surinkti daugiau nei ketvirtį milijono (250 tūkst.) litų.

Meilė viską gali, viską nugali, yra niekam nepavaldi, nesavanaudiška ir beribė. Būtent tokius apibudinimus išbertų kiekvienas romantikai neabejingas žmogus. Tačiau nepaisant visų šiam jausmui priskiriamų dieviškųjų savybių, reikia pripažinti, kad dviem žmonėm pradėjus kurti bendrą gyvenimą, tenka keisti ne tik kai kuriuos savo įpročius, bet ir požiūrį ar net gyvenimo būdą.

“Jis buvo keistas. Bet po galais, jo keistumas buvo universalus!“. Taip apie ypatingos aktorinės intonacijos švedų aktorių Allaną Edwallį (1924-1997) po jo mirties pasakė žymusis Ingmaro Bergmano ir Andrejaus Tarkovskio aktorius Erlandas Josephsonas. Kartu jie vaidino paskutiniajame Andrejaus Tarkovskio filme „Aukojimas“ (1986), nufilmuotame Švedijoje, Gotlando saloje. Josephsonas buvo centrinis „Aukojimo“ aktorius, o Allanas Edwallis filme sukūrė laiškanešį Otto.

Vienoje iš pačių mylimiausių mano vietų pasaulyje, Gotlando saloje, du kino genijai suteikė gamtai kitokią būties formą. Jie pavertė ją kultūros istorijos ir savo biografijos dalimi. Gamtos fragmentas tapo žmonijos kultūrinės ir estetinės atminties dalimi. Paminėjus Gotlando vardą, abu kino genijai tampa nesunkiai nuspėjami. Tai Ingmaras Bergmanas ir Andrejus Tarkovskis.

Šią savaitę Švedijos sostinės žiūrovų laukia susitikimas su OKT/Vilniaus miesto teatro spektakliu „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“. Tai nebus pirmoji Stokholmo publikos pažintis su Oskaro Koršunovo kūryba. Jau 1999 metais čia gastroliavo du oberiutinės trilogijos spektakliai, Daniilo Charmso ir Aleksandro Vvedenskio „Senė 2“ ir D.Charmso „Ten būti čia“, suvaidinti Stokholmo teatro „Replica“ scenoje ir sulaukę puikaus kritikos įvertinimo.