augintiniai

Viena įmonė švenčių proga likimo nuskriaustiems keturkojams ėmė ir padovanojo stogą. Prieglaudos savanoriai atviri, tai didžiausia kada nors prieglaudą pasiekusi geradarių labdara. Ir pastebi, kad šiemet rodomo dėmesio gyvūnams žmonės ypač negaili ir dovanoja su kaupu. Į prieglaudą tarpušvenčiu užsukusi sutuoktinių pora dairosi naujo augintinio. Panevėžiečiai sako, kad šuniuko reikia tėvams, mat senasis namų sargas nugyvenęs gražų amžių pasimirė.

Vilniuje it ant mielių dygsta namukai katinams. Savivaldybė giriasi skirtingose miesto vietose jų įrengusi daugiau nei pusšimtį, o jeigu bus poreikis, būsto švelniakailiams bus daugiau. Tiesa, gyvūnų globėjai ir giria iniciatyvą, ir piktinasi. Esą beveik pusę tūkstančio eurų kainuojantis vienas namukas katinams yra pinigų švaistymas į balą, mat niekas žmonėms neaiškina, kodėl jie reikalingi ir kaip su jais elgtis. Penkta vakaro. Vilnietis Stanislovas neša maistą dešimčiai benamių katinų.

Daugiabučiuose laikomi augintiniai vieniems gyventojams praskaidrina kasdienybę, o kitiems tampa tikru galvos skausmu. „Rinkos aikštės“ redakcijai viename daugiabutyje gyvenantis kėdainietis (pavardė redakcijai žinoma), atsiuntė laišką ir paprašė išsiaiškinti, kokios taisyklės apibrėžia šunų laikymo sąlygas daugiabučiuose ir koks yra rajono valdžios požiūris į šią problemą.

Paklausus žmonių, kokios yra didžiausios jų baimės, neretai sulauksime atsakymo, kad tai vorai arba gyvatės, o pamatę šiuos gyvius bėga šalin. Tačiau Gerardui Paškevičiui šaltakraujai yra mylimi naminiai gyvūnai. Vaikinas pasakoja, kad jį jau vaikystėje laikė keistuoliu, o savo pirmąją gyvatę įsigijo būdamas devynerių.

Bernatonių gyvenvietės gyventojai Reginai praėjusi savaitė buvo nerami. Teko net kelis kartus į Rožyno veterinarijos kliniką vežti augintinį, jorkšyro terjerą, ir gelbėti nuo apnuodijimo. Bernatonietė naujienų portalui JP pasakojo, kad jos šunelį herbicidu „Roundup“ apnuodijo kaimynas Stasys. „Jis labai nemėgsta šunų ir, žinoma, mano jorkšyro terjero. Kaimynas specialiai purškė savo augalus raundapu. Jo ir teko šuniukui, kuris lakstė prie tvoros.

Gyvūnų augintojams pats skaudžiausias momentas ateina tuomet, kai tenka savo mylėtą šunį ar katę užmigdyti. Nors šis momentas drasko širdį, tačiau veterinarai skatina žmones būti su savo augintiniais iki paskutinių akimirkų, mat mirdamas augintinis jaučiasi ramiau. Bene garsiausias veterinaras Lietuvoje Paulius Morkūnas pasakoja, kad yra žmonių, kurie gyvena dėl savo gyvūnų, ir tie, kuriems šuo ar katė yra tiesiog draugas namuose.

Prabangaus pastato, esančio Vilniuje, Naujamiesčio mikrorajone, savininkės nesutarimai su Vilniaus miesto savivaldybe ir augintinių savininkais, panašu, pasiekė atomazgą – šalia namo patruliuoja savivaldybės darbuotojai, o pati namo savininkė susilaukė apribojimų iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos.

Netrukus pasiligojusiems naminiams gyvūnams veterinarai rašys ne popierinius, bet, kaip ir gydytojai žmonėms, elektroninius receptus. Prie naujos sistemos pereiti sugalvojusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad taip bus griežčiau kontroliuojamas antibiotikų vartojimas.   Į veterinarijos kliniką vilnietė Rasa atnešė senjorą – katiną Bešą. Penkiolikmečio ausy šeimininkė aptiko darinį. „Tai neaišku, pažiūrės gydytojas.

Ši istorija tikrai neeilinė. Ji apie besąlyginę šuns meilę ir ištikimybę savo šeimininkams. Tiesa, apie šeimininkus to pasakyti tikrai negalime. Beširdžių ir neatsakingų šeimininkų išmestas šunelis jau nuo pavasario jų laukia šalikelėje. Mažą šunelį nuo mirties gelbėja neabejingi Surviliškio, Krekenavos ir net Panevėžio gyventojai. Žmonės, važiuodami pro šalį, sustoja ir pameta šuneliui kokį kąsnelį, kad šis nenumirtų iš bado, kol dar laukia sugrįžtančių savo šeimininkų.

Vis daugiau žymių žmonių renkasi augintinius iš prieglaudų. Žinomumas ne tik pelno šlovę, bet ir įpareigoja. Tuo galima pasinaudoti ir skleisti visuomenei aktualias žinutes. Atsakingas elgesys su gyvūnais – viena tų temų, kuria reikia kalbėti ir skatinti žmonių sąmoningumą, siekiant sumažinti ne tik beglobių gyvūnų skaičių, bet ir tų, kurie yra skriaudžiami, ar pasikeitus gyvenimo sąlygoms, tiesiog išmetami į gatves.

Gyvūnus auginantiems kauniečiams vertėtų ne juokais sunerimti – pranešama apie nuodijamus šunis. Vien iš Šančių į veterinarijos kliniką atvežta apie dešimt keturkojų, deja, kai kurie neišgyveno. Panašių simptomų kamuojamus augintinius šeimininkai veža ir iš kitų rajonų. Veterinarijos gydytojai sako, kad tai tikrai ne koks virusas, o piktavalio darbas. Kaunietė Renata rodo filmuotas savo bulmastifės gyvenimo akimirkas. O prisiminus augintinę, sunkiai renka žodžius.

Ko gero, dažnas tautietis yra prisiklausęs siaubingų istorijų apie žarnyne užsiveisusį kelių metrų ilgio kaspinuotį. Ir nors tokių pabaisų žmogaus organizme išties randama, medikai pastaruoju metu susirūpino gerokai smulkesniais, tačiau ne mažiau pavojingais parazitais. Sveikatos specialistai praneša, kad šiemet bene dvigubai daugiau lietuvių užsikrėtė echinokoku. O šiomis kirmėlėmis žmogų dažniausiai užkrečia artimiausi naminiai gyvūnai – šunys ir katės.

Veterinarai Ukmergėje pastaruoju metu stebi grėsmingą situaciją – sparčiai daugėja užkrečiamos ligos – šunų parvoviruso – atvejų. Šia virusine infekcija, kuria užsikrečiama per išmatas bei liečiantis prie daiktų, šuo gali užsikrėsti išvedus pasivaikščioti, o vienintelis būdas jos išvengti – skiepai. Veterinarijos klinikos „Akeso“ veterinarijos gydytojas Paulius Klibavičius pasakojo, kad pastaruoju metu į kliniką kas savaitę atvedama po kelis šia liga užsikrėtusius šunis.

Lietuvoje vis dažniau kylama į kovą su nedrausmingais naminių gyvūnų šeimininkais. Pavyzdžiui, Vilniuje, Algirdo gatvėje, keturkojus vedžiojantys šeimininkai turėtų susirūpinti – gyvūnui nusišlapinus ant prabangaus namo sienos arba jo šeimininkui nesurinkus paliktų išmatų, namo savininkė, pasinaudodama vaizdo kameromis, viešai pakabina tokio asmens nuotrauką, skelbiančią apie galimai padarytą pažeidimą. Tai esą vienas iš būdų kovoti su pažeidėjais, tačiau jų yra ir daugiau.

Balandžio 24 dieną, trečiadienį, visoje Lietuvoje jau ketvirtus metus buvo švenčiama Šuns diena, kurią organizuoja Lietuvos kinologų draugija. Šuns dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į šunis, jų svarbą žmonių gyvenime, akcentuoti gerąsias šunų savybes bei prigimtinę teisę būti su žmonėmis. Įvairūs renginiai, užsiėmimai ir šventės skirtos pabrėžti šeimininkų atsakomybę, didinti visuomenės toleranciją šunims, puoselėti gyvūnų gerovę bei atkreipti dėmesį į pozityvią šunų dresūrą.

Pastaraisiais metais vis daugiau gyvūnų kenčia nuo įvairių alergijų ir jų sukeltų simptomų – dažniausiai odos uždegimo (dermatito), egzemos, bėrimų, nuplikimų, stipraus niežulio, savęs žalojimo (laižymo, kasymo) padarinių, iššutimų, žaizdų. Daugeliui šeimininkų alergija kelia asociacijas tik su netinkamu pašaru ir maistine alergija, tačiau iš tiesų yra ir daugiau veiksnių, kurie gali lemti alergijos atsiradimą.

Sveikatos paieškos ir būdai jai pasiekti žmones domino jau nuo amžių glūdumų. Tobulėjant technologijoms ir moksliniams tyrimams, XX a. eigoje pastebėta nenuginčijama mitybos įtaka fizinei ir psichologinei organizmo gerovei. Gerėjančios mokslinės priemonės neaplenkė ir veterinarinės medicinos disciplinos, kurioje dėmesys mitybos svarbai leido susikurti specializuotoms naminių augintinių dietologijos/mitybos mokykloms.

Šių laikų augintinių maisto industrija gali pasiūlyti kaip niekad platų asortimentą, kuris apima įvairiausios sudėties, formos, paskirties ir kilmės pašarus. Kiekvienas gamintojas turi išskirtinės linijos maistą augintiniams, deklaruodamas savo gaminį kaip pilnavertį, praturtintą visais reikalingais vitaminais, mikroelementais, aukščiausios kilmės baltymais bei riebalais.

Ar žinote, su kokia sveikatos problema dažniausiai susiduria augintiniai? Ne, tai ne alergijos, inkstų ar kepenų problemos, ne peršalimai, traumos, užsikrėtimai parazitais. Gyvūnus, kaip ir žmones, šiais laikais dažniausiai kankina nutukimas ir anstvoris. Su šia problema susiduria daugiau kaip pusė augintinių – tiek kačių, tiek šunų. Taip pat tai dažna problema ir įvairiems, itin vaikų mėgstamiems, graužikams – žiurkėnams, jūrų kiaulytėms, žiurkėms.

Jei planuojate į namus įsileisti naują gyventoją – katę ar katiną, net neabejojame, kad klausimų, kaip tinkamai prižiūrėti augintinį, kylą daugybė. Veterinarijos klinikos DR Leo gydytoja Urtė Barbora Liutkevičiūtė pasakoja, ką privalo žinoti visi „švieži“ šeimininkai, besirūpinantys šiuo augintiniu.

Vyresnė katė nebevalgo sauso pašaro? Šuniukas vengia kietesnių skanėstų? Tikriausiai manote, kad gyvūnas tapo išrankus, tačiau problema gali būti kur kas rimtesnė. Visi šie įvardinti požymiai dažnai signalizuoja apie gyvūnų dantų problemas. Per ilgus nagus ar pleiskanojančią odą pastebėti lengva, tačiau dantų problemos reikalauja atidumo. Dažniausiai pirmieji dantų akmenys atsiranda sunkiau pastebimose vietose – ant krūminių dantų.

Darosi šalta vesti augintinį į lauką? Sau traukiate iš spintos kepures, šalikus bei pirštines, o ar jūsų keturkojis paruoštas žiemiškai aplinkai? Dailus paltukas ar apsiaustėlis – tikrai ne tai, apie ką pirmiausia reikėtų galvoti. Kaip pasirūpinti savo augintiniu žiemos laikotarpiu, konsultuoja veterinarijos klinikos Dr.Leo gydytojas Žygimantas Besakirskas. 1. Drėkinkite namų orą Dažnai pamirštame, kad žiemą oras pasikeičia ne tik lauke, bet ir namuose.

Nors kačių ir šunų šeimininkai darosi vis sąmoningesni, daugiau domisi augintinių priežiūra bei mityba, iki šiol dažnas nustemba išgirdęs perspėjimą: tik nieko neduokite augintiniui nuo stalo! Pasirodo, kad net nekaltai atrodantys maisto produktai gali būti tikras pavojus augintinio sveikatai. „Net ir vienas netinkamas maisto kąsnelis nuo stalo augintiniui gali baigtis sunkiu negalavimu“, – teigia veterinarijos klinikos Dr.

Voverinės skraiduolės – tai mažieji sterbliniai žinduoliai, kilę iš Australijos ir Naujosios Gvinėjos, vis dažniau tampa naminiais gyvūnėliais kaip alternatyva įprastiems augintiniams.

 Prieš penkerius metus veterinarui Vitalijui Žebeliui gimusi idėja pagaliau tapo realybe – gegužės mėnesį kartu su žmona Toma jiedu įkūrė augintinių krematoriumą. Tai pirma tokia paslauga Lietuvoje, kuri pasirūpina nugaišusiu gyvūnu ir padeda etiškai bei humaniškai šeimininkams atsisveikinti su augintiniu.

Parlamentarai užsimojo bausti ne tik namuose triukšmaujančius asmenis, bet ir jų keturkojus, jei jie be perstojo loja bent 10 minučių. Seime antradienį įregistruotos Triukšmo valdymo įstatymo pataisos, draudžiančios augintiniams triukšmauti tiek dienos metu, tiek naktimis. Greta įregistruotos Administracinių nusižengimo kodekso pataisos už triukšmą namuose numato baudą iki 300 eurų. Tam, kad įstatymas įsigaliotų, rudenį balsuos Seimas.

Klaipėdiečiai šalia daugiabučio aptiko neaiškios kilmės, mėlynos spalvos granulių. Gyventojai įtaria, jog šios cheminės medžiagos - žiurknuodžiai, skirti nepageidaujamoms katėms ar šunims nuodyti. Sunerimo ir mažamečių tėvai: kas bus jei smalsus vaikas jų paragaus? „Naujakiemio gatvėje, prie 16 namo, pievoje ir ant šaligatvio primėtyta mėlynų granulių. Gali būti žiurknuodžiai, būkite budrūs, saugokite savo augintinius“, - socialiniame tinkle Facebook perspėjo klaipėdietė Aistė.

Atėjus šiltajam metų sezonui šeimininkams reikia labiau pasirūpinti ne tik savo pačių, bet ir keturkojų augintinių sveikata. Augintiniai, kaip ir žmonės, gali susirgti įvairiomis ligomis. Apie tai, kokios bėdos gresia šiltuoju metų sezonu bei kaip tų bėdų išvengti, pasakoja Kėdainių senamiesčio veterinarijos gydytojas Egidijus Eimontas. Didžiausią grėsmę kelia parazitai Pasak veterinaro E. Eimonto, vasarą augintiniams pačią didžiausią grėsmę kelia parazitai – erkės, blusos ir kirmėlės.

Šunys dar jums nepriartėjus prie namų žino, kad grįžtate. Jie taip pat suvokia, kad jei jūs kraunatės daiktus, kurį laiką jiems teks pabūti vieniems. Šunys iš garso atpažįsta šeimininkų automobilius, užuodžia vaistus, žino, kai sergate. Bet ar jie žino, kad yra fotografuojami? Ar jie supranta, kad jūs norite, jog jie žiūrėtų į kamerą? Jei naudojatės socialiniais tinklais, žinote, kad augintinių fotografavimas yra viena iš mėgstamiausių žmonių veiklų.

Vilkpėdės mikrorajone Vilniuje į skruzdėlyną išmesti šeši maži šuniukai, praneša gyvūnų globos organizacija „Vyšnių sodas“. Kaip rašoma įmonės paskyroje „Facebook“ savanoriai keturis šuniukus jau išvežė į kliniką, o dviejų paieškas vis dar tęsia. „Šuniukai mažulyčiai, ypatingai skaudžiai sukandžioti didelių rudų skruzdėlių, o kailiuke – dešimtys erkių.

Ne visi vasaros sezoną paskelbę pajūrio kurortai draugiški gyvūnams. Keturkojai kol kas nelaukiami Palangos pliažuose. Koją tam neva kiša biurokratija. Tuo metu zonos poilsiautojams su gyvūnais šiemet veiks tiek Klaipėdos, tiek ir Neringos paplūdimiuose. Pajūris šiemet bus draugiškesnis augintiniams, negu pernai. Praėjusių metų vasaros pabaigoje šunims skirtas paplūdimio ruožas veikė Nidoje. Čia, šiaurinio paplūdimio pakraštyje, buvo skirta zona poilsiautojams su gyvūnais.

Prieš jūsų akis šuo, vardu Belle. Šiandien šis šuo sulaukia milžiniško dėmesio ir daugybės reakcijų, Ir taip yra ne todėl, kad jis būtų išskirtinio grožio, o dėl to, kad į jo kūną įsisiurbė daugiau nei 100 erkių.  Šį šunį gelbėtojai atrado retai apgyvendintoje Pietų Afrikos dalyje. Deja, ten sulaukti veterinarų pagalbos yra labai sudėtinga. Vietiniai gyventojai net nežino, kuo galėtų padėti šiam vargšui šuneliui, kurį kankina žvėriškos kančios.

Prasidėjęs atostogų sezonas vis daugiau žmonių suvilioja į keliones kartu pasiimti savo augintinius. Tam, kad kelionė būtų ne tik sklandi, bet ir saugi, rekomenduojama laikytis gyvūnų transportavimo taisyklių. „Po saloną šmirinėjantis, po sėdynėmis ir kojomis landžiojantis, ar galvą pro atdarą langą kaišiojantis augintinis mielai atrodo nebent tik reklaminiuose klipuose.

 Atėjus pavasariui labai svarbu savo augintinius saugoti nuo erkių. „Būtent pavasarį žmonės su savo šunimis važiuoja į gamtą, kur yra labai daug alkanų erkių, o jų pernešamos ligos yra labai pavojingos“, – laidai „Gyvūnų manija“ pasakojo veterinarijos gydytoja Margarita Rukštelytė. Anot jos, erkės perneša pačias pavojinigausias ir kartais net mirtinas ligas, tokias kaip babeziozę, erlichiozę, anaplazmozę bei laimo ligą.

Šuns ar katės savijauta priklauso ne tik nuo tinkamos mitybos, bet ir nuo to, kiek laiko per dieną jam gali skirti šeimininkas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad glaudesnio ir artimesnio kontakto trūkumas lemia tai, kad vis daugiau naminių gyvūnų serga depresija arba turi elgesio sutrikimų, todėl keturkojo priėmimas į šeimą turi būti atsakingai apgalvotas sprendimas.

Šiuo metu Lietuvoje sparčiai populiarėja sofos gyvūnams. Vieną tokių sofų savo katinui išrinko dainininkė Natalija Bunkė. Panašu, kad būtent tokie baldai sparčiai užkariauja lietuvių širdis. Kieno ši idėja ir kokius baldus savo gyvūnams renkasi lietuviai? Apie tai tv3.lt papasakojo „Bučkio sofa“ įkūrėja Natalija Žiezdrienė. „Prieš kelis metus mūsų šeimoje atsirado naujas šeimos narys – kačiukas vardu Bučkis.

Gyvūnų plaukai ant sofos, kilimų ar kitų baldų – ganėtinai dažna šeimininkų problema. Daugelis išbando įvairiausius valymo būdus, tačiau augintinių plaukų namuose taip ir nemažėja. Išbandykite šią greitą gudrybę, kuri padės be jokio vargo surinkti visus augintinių plaukus. Ši gudrybė gana plačiai išplitusi internete. Ji padeda sutaupyti daug laiko ir pinigų. Jums prireiks tik guminių pirštinių ir vandens.

Šuo tupi kampe, žiūri į sieną, su niekuo nebendrauja ir atsisako net maisto? Sakot, neįtikėtina ir taip nebūna? Gal šis šuo vaidina ar yra nubaustas? Tačiau liūdnų ir apatiškų, lyg viskuo nusivylusių šunų vis daugėja. Ir jie suserga depresija. Visiški pramanai – šuo serga depresija? Ralfis įdėmiai klauso šeimininko komandų. Tačiau dar ne taip seniai šis, dabar guvus ir pilnas energijos, šuo turėjo daug vargų. Į sieną jis nežiūrėjo, tačiau gydytojai niekaip negalėjo rasti būdų padėti šuniui.

Termometrams rodant pliusinę temperatūrą, į laukais lakstančius šunis, kates ir net ožkas taikosi žiemą įprastai nepavojingi parazitai. Pasirodo, žiemos miegu visai neužmigo ir būriai Lietuvos erkių. Šią žiemą registruojami net ir babeziozės atvejai. Nevertėtų atsipūsti ir katinų šeimininkams. Erkės jiems ne ką mažiau pavojingos nei šunims. Vilnietė Ramunė ant rankų laiko vos kelių mėnesių kačiuką. Mažyliui prijungta lašinė, leidžiami vaistai.

Naujųjų naktį nugriaudėję fejerverkai šimtams gyvūnų – šunų ir kačių – košmaras iki šiol. Prieglaudos pilnos keturkojų, gatvės paklydėlių, socialiniai tinklai pilni skelbimų apie rastus ar pabėgusius gyvūnus naujametę naktį, kai poškėjo fejerverkai. Ypač jų bijo šunys. Ši maždaug ketverių metų kalytė į Marijampolės gyvūnų prieglaudą pateko šiandien. Klaidžiojantį šunį mieste rado kariškiai po Naujųjų sutikimo. Jie suieškojo ir šeimininkę, tačiau moteris atsisakė priimti gyvūną atgal į namus.

Daugėja žmonių savo namuose jeigu ne laikančių, tai planuojančių laikyti kuo egzotiškesnius gyvūnus, matytus keliaujant po įvairiausius kraštus. Specialistai grūmoja – ne visiems jiems vieta mūsų šalyje. Mat vienų laikyti neleidžia įstatymai dėl pavojaus jų ar šeimininkų gyvybei, o štai kiti tiesiog nerekomenduotini, nes platina įvairiausias ligas, apie kurias mes nė nenutuokiame. Ir kur jau Lietuvai tigras ar liūtas, jeigu, kaip sako specialistai, kaimynas kaimyną skundžia dėl laikomų bičių.

Kai viską pamiršę žiūrėsite į dangų ir linkėsite vieni kitiems laimės, bus tokių, kuriems ši naktis – didžiausias siaubas. O jie – tai jūsų mylimi keturkojai. Ne tik šunys, bet ir katės. Kaip ir kasmet, jų šeimininkai raginami apsaugoti gyvūnus nuo fejerverkų, antraip jie gali pabėgti, susižaloti ar sužeisti kitus. Neįtikėtina, tačiau augintinius, lyg mažus vaikus, prie petardų siūloma pratinti nuo mažens. Štai taip kasdien kartu siaučia mišrūnė Tera ir statforšyras Igoris.

Jokia paslaptis, kad nauja gyvybė – didelis džiaugsmas visai šeimai. Dažnai keturkojus auginantys žmonės žino, kad gyvūnai mažyliams tampa geriausiais draugais. Tiesa, jie su kūdikiais dažnai ryšį užmezga dar prieš gimdymą. Manoma, kad augintiniai jaučia ar net savotiškai bendrauja su netrukus į pasaulį pasibelsiančiais vaikais.

Anykščiuose gyvenanti pensininkė Angelė skundžiasi kuris laikas praradusi ramybę. Moteris įsitikinusi – kažkam kliūva jos mylimi augintiniai. O neseniai ją apėmė siaubas, kai mylimas ketverių metų Murklys staiga nugaišo. Jį ištiko lėta ir skausminga mirtis. „Bet mirtys kokios baisios, jūs įsivaizduokit, viena katę suparalyžiavo, kita vėl dingo“, - pasakojo Angelė. Katino netekusi anykštėnė įsitikinusi, kad mylimą keturkojį kažkas nunuodijo.

Kuomet pradedame auginti mažą mielą gyvūnėlį, glaustome jį tarsi kokį kūdikį. Bėda ta, kad jiems paaugus, kartais, nesugebame šio įpročio atsisakyti. Tam, žinoma, neprieštarauja ir dėmesio reikalaujantys augintiniai. Keturkojai neretai sunkiai įvertina per laiką pasikeitusį savo kūno svorį ir drąsiai užsiropščia šeimininkui ant kelių. Tokias ir panašias komiškas akimirkas kviečiame išvysti nuotaikingoje nuotraukų galerijoje.

Trečiadienio vakarą pramogų pasaulio atstovai būriavosi į pirmą kartą Lietuvoje rengiamą ir „Pet24“ kompanijos organizuojamą socializavimo vakarėlį šunims „Me & my Dog“. Sostinėje vykęs renginys buvo aktualus ne tik keturkojams, bet ir jų šeimininkams. Renginio svečių tarpe buvo matyti ne tik žinomi pramogų verslo atstovai bei jų augintiniai, bet ir tarptautinių šunų parodų lankytojai ir nugalėtojai.

Kačių šeimininkai puikiai žino, kad jų augintiniai pasižymi tingumu. Vienus tai žavi ir jie greitai prisitaiko prie savo kačių, kiti gulinėjimus stengiasi iškeisti į aktyvią veiklą.  Internete galima rasti ne vieną vaizdelį, kaip katės patenka į kuriozines situacijas dėl savo tingumo. Be to, katės žinomos ir dėl nesupratimo, kas yra asmeninė erdvė. Tai irgi patvirtins jų šeimininkai! Argi ne tiesa, kad katės šeimininkų dėmesio siekia bet kokia kaina.

Sutiksite, kad ne kartą teko matyti nuotraukų, kuriose užfiksuoti augintiniai itin supanašėję su savo šeimininkais. Sakoma, kad taip įvyksta nuo ilgo laiko praleisto kartu. Socialinio tinklo viename forume šunų šeimininkai pasidalino savo augintinių nuotraukomis ir ne vienas rašė komentarą: „negi jie nežino, kad yra ne žmonės“. Tai sukėlė ne vieno šypseną, nes tikrai ne kasdien galima pamatyti šunelį tokioje aplinkoje ir pozoje.

Lietuvos kurortuose poilsiaujantys ir namuose keturkojus auginantys žmonės kaskart sprendžia dilemą. Ką jiems daryti su mylimais keturkojais? Vieni suranda jiems laikiną prieglobstį pas artimuosius ar draugus, kiti veža į šunų viešbučius, o treti per daug nesuka sau galvos ir pasiima augintinius kartu. O kaip elgiatės jūs? Dalyvaukite straipsnio pabaigoje esančioje apklausoje.