Mano Puškučiui buvo 14 vasara operacija turėjo šone buvo auglys piktybinis onkologine liga . Operavome Kaune . Gydytojo Pauliaus Morkūno klinikoje . Bet operavo gydytoja Kristina vardu . Mes esame iš šiaulių rajon . Siulus sake išsitrauksite šiauliose. Kaip atėjo laikas siulus išimti ten buvo košmaras . Taip nuvažiavome y Šiaulius nes męs iš šiaulių rajon. Tai ačių šiauliose išgelbėjo gyvybe mano puškeliui teko pakartotinai operuoti nes kaunas košmara paliko gerai kad mano šunelio negangrenavo. Taip va visa vasara gyjome sunkei neleido onholigine liga gyti . Vargais negalais sugyjome žaizda pjūvis per 3 mėnesius gyjome. Poto vel smūgis dave liga paplito ir netekau savo puškelio . Dabar taip sunkei išgyvenu tuštuma sielvartas dalis manęs mirė mano puškutis buvo šeima man buvo kaip žmogus. Sielvartas drasko man širdy.

Netiesa, kad viskas taip gražu, kaip parašyta. Viskas priklauso nuo veterinaro ir laikmečio. Gal dabar ir šitaip, bet teko seniau migdyti šunelį, tai veterinaras sako - dabar laikyk. Atseit jis nieko nejaus. Suleido širdį stabdančius preparatus ir be jokių raminančių ar narkozės. Šuo draskėsi, springo, kando į ranką, blaškėsi. Dabar paduočiau tą veterinarą į teismą už moralinę skriaudą. Galėjau pats gauti širdies smūgį. Tai nepamirštama kelis dešimtmečius.
Manau narkozė būtina pirmiausiai. Nežinau dėl raminančių, abejočiau. Visų pirma turi būti paaiškinama ir garantuojama, kad gyvūnas tikrai nekentės. O ne sausas laikyk.

Nezinau ar kas atsilieps,mano suniui14 metu ir man atrodo,kad jam labai suprastejo sveikata,mazai vaiksto,beeinant net krenta ant sono,pinigu neturiu nexinau ka daryti

Žiauru, kad taip pasielgė reikėjo draugams pasiūlyti, ar draugų draugams. Galėjom rasti išeitį, o neužmigdyti. Juk jis jaunas sveikas buvo.
Turiu tris mažyčius šuniukus mini toyterjerus, tėvas 3m, mama 2m ir dukrytė 9 mėnesių.
Ima viduriuoti, o as metusi viską lekiu pas veterinorius, moku didelius pinigus vien apžiūra tokiam mazuleliui kainuoja apie 29-50sv (gyvenu UK). Neskaiciuoju. Nei pinigų nei laiko. Jie man kaip vaikai. Tektų užmigdyti dėl ligos manau išprotėciau...
Kasdien baisiausiais išlydi į darbą su ašaromis akytėse, kai grįžti po darbų, taip verkia,tarsi būtų mėnesį nemate... Iškrečia aibių, pabarami, bet be galo mylimi ir prižiūrėti... Nesuprantu, kad ir kas gyvenime nutiktų, niekada sveiko šuniuko neužmigdyciau. Tektų išvykti, vezciausi kartu, kad ir į kitą pasaulio kraštą,nesvarbu kiek man tai kainuotų... Jie mano vaikai...

Pusę komentarų tikrai gradu skaityti kad ir kaip pats mėgstu ir myliu gyvunus tai jums geriau matyti kaip jūsų senas šuniukas arba kačiukas kankinasi ir leisti jam padvėsti ? Ar geriau nuvežti kad ramiai užmigdytu ir nesikankintu žinomą kad ir kaip bebūtų gailą bet pašiam šiandien teks vežti savo šunį užmigdyti nes nebepaeina ir sunku žiūrėti kaip jis kankinasi

Sausį užmigdėm savo katę gražuolę 14 metų,rašau ir kriokiu,ne verkiu,bet kriokiu ...Skauda iki šiol ir dar ilgai skaudės....Kasos uždegimas buvo,gydymo jokio,tik kančia gyvūnui...Daugiau jokių gyvūnų,nepakeliamas skausmas....

Turiu kalyte 13metu,pries metus susirgo pieno liauku veziu...isoperavo,gijo lb sunkiai,bet isgijo...dabar serga artritu,slubuoja,laizosi skaudamus sanarius,lauke paeina kelis zingsnius ir sedasi...gyvename 4 aukste,laiptai lb status,vargse neuzlipa pati,turiu padeti,o sveria 30kg...pati leidziu vaistus nuo artrito,bet nesimato joks pagerejimas...visi sako,kad laikas ja uzmigdyti...niekaip negaliu tam pasiryzti....

Čia žodžiu nėra aš labai bijau netekti savo augintinio draugo jis man kaip vaikas aš be jo negaliu gyventi mano puskiui šone guzas kaskoksai yra išdygo neissio neisto nežinau kaip susisiekti su veterinaru gydytojų ponų Pauliumi tik juo pasitikiu Sao šunelio gydimui . Netekti aš nepakelciau šito dalyko man reikia ir labai prašau norėčiau kad gydytojas Paulius mano augintinį isgyditu bet kaip su juo susisiekti.ir pinigų neturiu. Gydimui.

Kai nunešiau sergantį katinėlį pas veterinarą, jis pasakė, kad jo visi viduriai supuvę ir gal kokią savaitę kančiose tęs. Pasiūlė užmigdyti. Gerai, kad ėjom su kaimyne. Apkabinau katiną ir klykiau iš skausmo. Rodos, kad man kas protą atemė. Paskui išbėgau už durų, kad nereikėtų ištarti nuosppręndžio ir verkiau, verkiau verkiau. Kaimynė ištarė nuospręndį ir po kurio laiko išnešė dėžutę su jo kūneliu. Sumokėjau tik pinigus įėjus, bet kūkčiodama.

Man irgi vasarą teko užmigdyti savo 15 metų senuką labradorą. Beveik nematė ir negirdėjo,bet kol jam nieko neskaudėjo, apie eutanaziją ir mintis nekilo.Ačiū daktarėliui kuris dirba iš pašaukimo .Praėjo 4 mėnesiai o man dar skauda. Niekaip nesuprantu ,,žmonių'' kurie lengvai atsikrato ištikimiausiais draugais. Aš tokiems vaiko tikrai nepatikėčiau.