augintiniai

Augintinio praradimas daugeliui žmonių būna pirmoji mirtis, kurią jie išgyvena ir kuri padeda susitaikyti su gyvenimo trapumu ir jų pačių mirties neišvengiamumu. Žmonės taip pat miršta, tačiau mes niekada negalime žinoti, ar mūsų pūkuotieji draugai sugeba suprasti, kad mes negrįšime. Vis dėlto aišku yra tai, kad šunys į mirtį reaguoja įvairiais būdais.

Šunys gali nesugebėti atpažinti savęs veidrodyje, tačiau tai nereiškia, kad mūsų augintiniai neturi tam tikro savimonės lygio. Naujausi tyrimai parodė, kad šunys gali atpažinti savo unikalų kvapą, o dabar naujas tyrimas rodo, kad jie taip pat gali suvokti savo kūną kaip kliūtį. Kūno suvokimas – tai sugebėjimas galvoti apie savo kūną, kaip apie aiškų objektą, palyginti su kitais aplink esančiais objektais.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau ULAC) medikai primena – kad vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje reikia tinkamai pasirūpinti savo ir augintinio sveikata. Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, artėjant pavasariui, sniego apklotas sparčiai tirpsta, primindamas mums, kad kartu su pavasariu, ateina pavojus plisti šunų ir kačių platinamoms ligoms.

„Pavasaris parodys, kur kas pridirbo“, – sako lietuviai. Ir ne veltui – tirpstant sniegui socialiniai tinklai lūžta nuo pasipiktinusių gyventojų nuotraukų, kuriose užfiksuotos pievelės, kuriose lyg minų lauke ruduoja neatsakingų šeimininkų paliktos jų augintinių išmatos.  Į šią opią problemą dvi merginos – Andrėja ir Barbora – pažiūrėjo šmaikščiai. Pasiėmusios teptukus ir akvarelę į rankas surengė atvirą ekspoziciją „Kakų paroda“ – nuotraukas rasite nuotraukų galerijoje.

Šiaulių apygardos teismas nusprendė konfiskuoti 17 šunų iš neteisėtai ir netinkamai juos laikiusio veisėjo, penktadienį pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).  Pasak VMVT, teismas pripažino, kad tarnybos specialistai teisingai kvalifikavo bei tinkamais įrodymais pagrindė visus gyvūnų laikytojui inkriminuotus administracinius nusižengimus, susijusius su neteisėtai vykdyta veisimo veikla ir žiauriu elgesiu su gyvūnais.

Glaudus ryšys tarp žmonių ir augintinių gerina tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą, tačiau tuo pačiu gali lemti ir infekcinių bei parazitinių ligų pasireiškimą. Vaistininkė pataria, kaip išvengti šių ligų ir kaip gydytis jau susirgus.  „Visų pirma keturkojai su žmonėmis gali pasidalinti ne visai maloniais gyventojais – kirmėlėmis, apie kurių egzistavimą kartais net neįtariame.

Įsigaliojus draudimui rūkyti daugiabučių namų balkonuose, kai tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas, vien tik Vilniuje dešimtys daugiabučių paskelbė, kad jų balkonuose ar atsidarius langą rūkyti draudžiama. Suvaržymai bei atšalę orai ne vieną rūkalių gali parginti rūkyti į namus, prie ventiliacijos angos. Veterinarijos gydytojai rūkančiuosius įspėja apie pavojus, kurį pasyvus rūkymas ir cigarečių degimo metu išsiskiriančios nuodingos medžiagos sukelia naminiams augintiniams.

Tauragės rajone veikia vienintelis Lietuvoje augintinių krematoriumas. Jame vyksta ne masinė utilizacija, o kiekvienas šeimos augintinis yra kremuojamas individualiai, jo pelenus suberiant į urną. O šeimininkas gali ir prisiminimą parašyti. Per mėnesį jame kremuojama apie 60 augintinių. Ir ne tik šunys ar katės. Žmonės taip atsisveikina ir su jūros kiaulytėmis, beždžionėlėms ar net žalčiais.

Panevėžio regiono gamtosaugininkams teko neįprasta stirnos išlaisvinimo operacija. Gavę pranešimą apie iš miško žmogaus ant pečių tempiamą žvėrelį, aplinkosaugininkai netrukus jį rado tvarte prirakintą grandine su ožkomis ir naminiais paukščiais. Paaiškėjo, kad vyras stirnos jauniklį nesunkiai pasigavo pats ir parsinešė namo. Deja, piktadariui skirtas tik įspėjimas, gamtos saugotojai sako, kad už tokius pažeidimus baudos tiesiog yra per mažos.

Gyvūnų priežiūros specialistai tikina, kad šaltuoju metų laiku, ypač kai oro temperatūra nukrenta žemiau nulio, mūsų augintiniams yra reikalinga speciali priežiūra. Norint, kad pūkuotieji šeimos nariai ir šaltuoju metų sezonu išliktų sveiki, aktyvūs bei laimingi, būtina prižiūrėti jų pėdutes, tinkamai pasirūpinti augintinių apranga bei akylai stebėti galimus peršalimo požymius.

Šaltis – iššūkis ne tik žmonėms, bet ir jų keturkojams draugams. Gyvūnų prekių parduotuvėse lentynas šiomis dienomis šluoja šunims paltus, kombinezonus ir batus perkantys šunų ir kačių savininkai. O veterinarai ragina su lepesniais šunimis lauke užsibūti kuo trumpiau, o grįžus iš lauko nusausinti kojas bei nepamiršti gyvūnų maitinti šiltu maistu. Muzika ir šokiai visur lydi ne tik Livetą Kazlauskienę, bet ir jos dešimtus metus skaičiuojančią pudelių veislės Belą.

Pietų Korėjos kompanija sugalvojo būdą žmonėms geriau suprasti, ką jų šunys lodami nori pasakyti. Išradėjai sukūrė šunų kalbą suprantančią apykaklę. Šešiametei kalaitei Godot labai patinka žaisti su šeimininke, tačiau tik neseniai jos šeimininkė sužinojo, kad Godot labai nepatinka pralaimėti. O sužinojo šios neįprastos apykaklės pagalba. Tai naujausias Pietų Korėjoje įsikūrusios įmonės išradimas, kuris padeda išversti šuns lojimą į žmonių kalbą.

Artėjant dideliems šalčiams, tikimybė patirti nušalimą išauga ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Veterinarai skuba priminti, kad spaudžiant šaltukui reikėtų nepamiršti ir savo augintinių, kurių sveikatai šalčiai gali būti mirtinai pavojingi. Apie tai, kaip tinkamai pasirūpinti augintiniu žiemos metu ir kaip elgtis, pamačius sušalusį benamį gyvūną, naujienų portalui papasakojo „TV pagalbos“ veterinaras Paulius Morkūnas.

Pakaunėje – neeilinė šuniukų gelbėjimo operacija. Miške rastus mažylius pora dienų stebėjo gyventojai, bet šuniukų mama nepasirodė, o prisivilioti jų nesisekė. Tad gelbėti keturkojų nuo šuniško gyvenimo suskubo gyvūnų globėjai, vieną jų su ugniagesių pagalbos naktį teko traukti iš lapės uolos. Gūdžią naktį miške prie Rutkiškių kaimo netoli Išlaužo vyksta šuniuko gelbėjimo operacija. Prieglaudos „Penkta koja“ darbuotojos pranešimo, kad miške žmonės rado mažus šunelius, sulaukė dar dieną.

Naminių gyvūnų mitybos ekspertai iš „Purina“ kartu su psichologe Jo Hemmings savo „Paws–itive Work“ kampanijos metu aiškinosi, kodėl darbas su gyvūnais yra tokia gera terapija. Jei prieš metus kas nors būtų mums pasakęs, kad į darbinius susitikimus įsiverš per viršininko stalą vaikštantis katinas, būtume tik pasijuokę, bet 2020 metai pakeitė visas pokalbių su kolegomis taisykles,  rašoma mirror.co.uk.

Nors ši naujametė naktis turėtų būti ramesnė nei įprastai, šunų augintojai vis tiek jos laukia su didele baime. Mat daugeliui keturkojų fejerverkai – didžiausias košmaras. Ir ko tik nedaro gyvūnų augintojai, kad apsaugotų savo šunis.  Marijampoliečių Ritos ir Romo augintiniui Vudžiui – 14 metų. Žmonės pasakoja, kad naujametė naktis gyvūnui – baisiausias metų košmaras. Vudis paniškai bijo fejerverkų garsų. „Nepaprastai bijo.

Eglutė, papuošimai, maistas nuo stalo ir fejerverkai – tai ne tik neatsiejami švenčių atributai, bet ir pavojų augintiniams keliantys dalykai. „TV pagalbos“ veterinaras Paulius Morkūnas pasidalino patarimais, ką daryti, kad šventės neapkarstų augintinių savininkams. P. Morkūnas sako, kad augintinių apsauga per šventes gali būti nelengva užduotis.

Pirmadienį viename Klaipėdos daugiabučio bute labdaros organizacijos „Lietuva–Gyvūnams“ užfiksuoti vaizdai šokiruoja – namuose rasti 4 nusilpę šunys, vienas iš jų jau buvo nugaišęs. Kaip naujienų portalui tv3.lt rašė skaitytoja Laura (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.), daugiabučio namo antrame aukšte sklido nežmoniškas tvaikas.  Pasak skaitytojos, bute gyvenanti moteris laikė šunis, kurių nė karto nebuvo išvedusi į lauką.

Moters gėdinga patirtis, kurią pavyko užfiksuoti gyvūnų stebėjimo kameromis – tapo sensacija. Maddie Hackett liko išsižiojusi, kai jos sužadėtinis atsiuntė vaizdo įrašą, kurį jis gavo pranešimu iš namuose esančių gyvūnų stebėjimo kamerų. Išties kuriozinė situacija, nes kai esi namuose vienas, tikiesi, kad tavo veiksmai liks tik tarp keturių sienų.

Vaikams pamilti knygą ir atsipalaiduoti skaitant padeda šunys. Šunys ne bet kokie, o terapiniai. Projekto rengėjai sako, kad skaitydami keturkojams vaikai atsipalaiduoja, skaitymas tampa malonumu, o meilė knygai auga su kiekvienu tokiu susitikimu. Į Kauno Vinco Kudirkos bibliotekos „Berželio“ padalinį viską uostinėdamas atskuba bobteilas Spyglys su savininke. O netrukus suguža ir visas būrys mažųjų kauniečių su tėveliais.

Peršalimo simptomų nejaučiantys, bet saviizoliacijoje dėl sąlyčio su sergančiuoju koronavirusu esantys asmenys gali augintinius išvesti į lauką 15 minučių.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (NMVT) Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prašo griežtinti prekybos naminiais gyvūnais taisykles. Tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas sako, jog pardavėjai turėtų nurodyti gyvūno registracijos arba mikroschemos numerį.  „Jeigu pilietis skelbia internete, kad parduoda augintinį, jis privalomai nurodytų veterinarijos registracijos arba patvirtinimo numerį ir jeigu tas augintinis paženklintas, nurodyti mikroschemos numerį.

Berniuko ir dviejų šuniukų susitikimas tapo sensacija – įrašas netrukus sulaukė tūkstančių peržiūrų, bet taip pat dviejų prieštaringų nuomonių. Įraše matyti, kaip berniukas per tvorą keturkojams demonstruoja savo geriausius judesius. Matyti, kaip šie šokinėja ir nenustodami loja. Vieni komentatoriai manė, kad akimirka žavi ir nuoširdi – berniukas smagiai erzina keturkojus.

Trečiadienio popietę Vilniaus ugniagesiai vadavo automobilyje užstrigusį kačiuką. Mažas, maždaug pusantro mėnesio kačiukas tūnojo variklio skyriuje. Gelbėjimo operacija vyko priešais Seimą stovėjimo aikštelėje. Po vidurdienio specialiosioms tarnyboms paskambino „Škoda“ vairuotoja. Ji sakė, kad mašinoje po variklio dangčiu tupi kačiukas ir jo niekaip nepavyksta išvilioti. TV3 žurnalistui moteris sakė, kad ketino kažkur važiuoti, tačiau išgirdo, kaip kačiukas kniaukia.

COVID-19 diagnostika įprastai užtrunka bent kelias valandas. Tačiau šunims tereikia minutės. Oro uoste Helsinkyje šiuo metu jau dirba keturi Helsinkio Universitete treniruoti šunys. Jų darbas – COVID-19 pacientų atpažinimas. Šuns uoslė yra tokia jautri, kad dar prieš kelis dešimtmečius pastebėta, kad jie gali užuosti ligas. Ligos ir imuninės sistemos reakcija į jas keičia kai kuriuos biocheminius procesus žmogaus kūne. Tie pokyčiai turi įtakos ir kvapui.

Sakoma, kad jei gamta šaukia, tai jos jau nebesustabdysi. Tuo įsitikino ir vienas vairuotojas iš Jungtinės Karalystės, kuris pėsčiųjų perėjoje įamžino kuriozą, kurio dar nebuvo matęs. Vyro automobilio vaizdo registratorius nufilmavo, kaip per perėją kartu su šeimininke ėjęs keturkojis nusprendė jos nė neperėjęs atlikti gamtinius reikalus.  Kurioziniame vaizdelyje matyti, kaip šunelio šeimininkė visais būdais bando patraukti savo augintinį nuo kelio.

Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais šiuo metu Lietuvoje atliekami 79 tyrimai, sako Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika.  Pasak jo, iš visų tyrimų devynis atlieka policija, o likusius – Maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai. „Tyrimai atliekami per šitas dvi savaites, ir policijos pajėgos, ir mes.

Kol Lietuvą jau kuris laikas krečia žiauraus elgesio su gyvūnais skandalai, socialiniuose tinkluose plinta ir nauja mada. ​​​​​​Lietuvaičiai pamėgo kurti socialinių tinklų anketas savo augintiniams. Tokius profilius gyvūnų šeimininkai sako kuriantys dėl įvairių priežasčių. Tačiau pagrindinis tikslas – parodyti augintinio išskirtinumą. „Visi gyrė mano katę, sakė, kad ji labai graži. Tad nusprendžiau ją parodyti platesnei auditorijai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir skelbimų portalą skelbiu.lt valdanti bendrovė „Diginet LTU“ sutarė, kad artimiausiu metu skelbimai apie gyvūnų pardavimą ar dovanojimą bus leidžiami tik pateikus duomenis, leidžiančius identifikuoti veisėjus, pardavėjus ar globėjus. Pasak VMVT, su skelbiu.

Nelegalias šunų fermas savaitgalį siaubusios gyvūnų gerovės organizacijos dabar kyla į kovą su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir dėl jos nekompetencijos kreipėsi net į Vyriausybę. Dėl gyvūnų kankinimo veiksmų imasi policija ir prokuratūra. Kas lemia tokį žiaurumą ir ko turime imtis, kad sustabdytume suįžūlėjusius šunų kankintojus, klausiame Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos direktorės Jurgitos Gustaitienės. Sveiki.

Rugsėjo 8 d. duomenimis, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo per 250 pranešimų apie pažeidimus, susijusius su gyvūnų laikymo sąlygų, gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimais, nelegaliu gyvūnų veisimu.  Nuo praėjusio ketvirtadienio pradėta 12 tyrimų, pareigūnai toliau aktyviai tikrina visą gaunamą informaciją.

Į viešumą lenda vis daugiau šokiruojančių faktų apie siaubingomis sąlygomis Lietuvoje laikomus augintinius veislynuose. Sukrečiančius vaizdus TV3 žinios užfiksavo šunų veisykloje Širvintose. Gyvūnų mylėtojai šią vietą vadina tiesiog šunų pragaru ir koncentracijos stovykla. O šeimininkas nekviestus svečius veja ir grasina policija. Šunų gynėjai šiurpsta nuo šių vaizdų, kuriuos išvydo atvykę į šią Širvintose esančią šunų veisyklą.

Palangoje – didžiausia pajūryje šunų dresavimo ir vedžiojimo aikštelė. Nors jos plotas net 26 arai, tačiau čia sunkiai tilpo ir kurorto gyventojai bei svečiai, ir jų keturkojai šeimos nariai. Dalis pastarųjų net įrodė, kad jokių dresavimo pamokų jiems iš viso nereikia – ir taip moka įvairiausių triukų ir net dainuoti. Palanga ir vėl viską daro kitaip. Atidarant naują objektą,  iškilmių juostelę kerpa ne kurorto meras, o peršoka šuo.

Šunų pragaras Kretingos rajone. Ieškodama  dingusio keturkojo, moteris aptiko galimai nelegalią šunų veisyklą. Joje užrakintą narve ji rado ne tik savo dingusį šeimos narį, o ir daugybę pasibaisėtinomis sąlygomis laikomų kitų šunų. Istorija domisi ir policija, ir veterinarijos tarnyba. Prie niekuo neišsiskiriančio pastato Kretingos rajono gyvenvietėje Padvariuose būriuojasi žmonės. Vietiniai įtaria, kad čia veikia nelegali šunų daugykla.

Socialinio tinklo Instragram žvaigždė kalytė Batsy (batsythedog) ir jos šeimininkė Dominyka savo nuotykiais ir linksmomis nuotraukomis jau kelis metus džiugina savo sekėjus. Tačiau nedaug kas žino, jog būdama vos kelių mėnesių amžiaus augintinė persirgo tragedija galėjusiu pasibaigti, liaudiškai vadinamu, parvo virusu, kurio padariniai išliko iki šiandien, o didžiausias siaubas Dominykai ir jos kalytei – draugai, kurie neatsispiria norui palepinti augintinę žmonių maistu, duodamu nuo stalo.

Per mišias po bažnyčią vaikštantys šunys, per pamaldas klebonui ant kelių snaudžiantis katinas ar vestuvininkus pasitinkantys keturkojai – toks vaizdas įprastas netoli Varėnos esančioje Babriškės parapijos bažnyčioje. Klebonas priglaudė daugiau nei pusšimtį benamių šunų ir katinų. Kai kurie nuo kunigo nesitraukia nė per žingsnį, tad dalyvauja ir pamaldose. Keturkojai išmoko atsidaryti ir bažnyčios duris, jei kartais kas sugalvoja neįsileisti jų į vidų.

Dauguma lietuvių keliaudami savo augintinius, ypač šunis, vežasi kartu. Tačiau, ar tikrai tai daro saugiai. Policijos pareigūnai pastebi, kad dažnai šunys palaidi lekuoja pro langą ar ropščiasi vairuotojams ant kelių, o tai gali baigtis ne tik bauda, bet ir sunkiais gyvūno sužalojimais ar net mirtimi. Kaunietė Vida pasakoja, kad jų trimetė augintinė Rubė labai mėgsta keliauti automobiliu. Tam pritaria ir pati keturkojė.

Naujienos iš Kambodžos, kur viena provincija priėmė istorinį draudimą – valgyti šunieną.  Šunys šioje šalyje yra kariami ir valgomi. Kai gyvūnas neberodo gyvybės ženklų, verdančiame vandenyje keturkojui nudiriamas kailis. Galiausiai iš gyvūno mėsos pradedamas ruošti šunienos patiekalas, kuriuo Kambodžoje žmonėms gardžiuotis įprasta. Tačiau nuo šiol kasmet maždaug dviejų milijonų turistų sulaukianti Siem Reapo provincija priėmė istorinį sprendimą. Čia uždrausta prekiauti šuniena.

„Draugas senjorui“ – projektą tokiu pavadinimu jau daugiau nei metus vykdo gyvūnų globos namai Šaulių letenėlė. Vyresniems žmonėms pasiėmusiems į namus nebe jaunus gyvūnus parūpinamas maistas augintiniams ir veterinaro paslaugos. Deja, tai nepaskatino senjorų laikyti daugiau šunų ar kačių, nuo praėjusių metų sausio tokiu pasiūlymu pasinaudojo vos viena senjorų pora. Senjorai Jevgenija ir Igoris išsiveda kaitiną vardu Tutanchamonas pasivaikščioti.

Kavašonų veislės šuniukas nėjo miegoti iki vėlumos, norėdamas sulaukti didkepsnio, bet netyčia užmigo stovėdamas – ši žavi scena užfiksuota vaizdo įraše, žaibiškai išpopuliarėjusiame „Reddit“. Mielas šuniukas parkrito iš nuovargio, bandydamas ilgiau neiti miegoti, nes užuodė gardžius didkepsnio kvapus. 12 metų amžiaus kavašonų veislės šunelis Wishbone godžiai uodė mėsą, kol virtuvėje ji buvo marinuojama.

Gyvūnų augintojai pasidalijo sukrečiančia žinia visiems, kurie mėgsta gėles ir augintinius. Prancūzų buldogą auginusi šeima išgyveno tragediją – šuniuko sveikata netikėtai pašlijo ir šis nugaišo. Kaip paaiškėjo, šuniuką nunuodijo dažnuose namuose esantis augalas. Kate Wagner pasidalijo istorija, kaip svarbu yra puikiai išmanyti augalų ir gyvūnų santykius. Namuose atsiradus sago palm augalui, vieną dieną prancūzų buldogė Lily sumanė pakramtyti augalo lapus.

Internete išplito žavi dviejų tos pačios vados šunų nuotrauka – šeimininkai juos įamžino apsikabinančius. Nuotraukos žaibiškai išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose. Dviejų apsikabinusių šunų nuotrauka internete išplito po to, kai jiedu netyčia susitiko juos vedžiojant nieko neįtariantiems šeimininkams. Nuotraukoje matomi du šuniukai – baltas ir juodas, kurie apsikabina pasivaikščiojimo su šeimininkais metu.

Jau beveik du mėnesiai kaip beglobių gyvūnų prieglaudos gyvena karantino ritmu. Tačiau šių įstaigų savanoriai pastebi, kad užklupus sunkmečiui žmonės ėmė dažniau varstyti globos įstaigų duris ir prašyti gyvūno. Priglausti apsisprendžia net beviltiškais paprastai laikomus nusenusius keturkojus ar ima globon ligotus. Tokiam įprastai kasdienybei nebūdingam elgesiui psichologai turi paaiškinimą. Niekada šuns neturėjęs panevėžietis Jaunius nuo šiol į parką pasivaikščioti eina nebe vienas.

Kam karantinas jau gerokai pabodo, o štai kai kuriems gyvūnų globos namų gyventojams šis laikas pats smagiausias. Mat kaip sako tokių globos namų vadovai, pirmą kartą Lietuvoje atsirado tiek daug norinčių laikinai globai paimti šuniuką ar katiną. O tokia globa esą labai reikalinga, ypač tiems augintiniams, kurie tik paskiepyti ir laukia, kol susidarys imunitetas. Daugiabučio laiptais leidžiasi ir pasivaikščioti keliauja vilnietės Agnės laikinoji globotinė dvejų Luna.

Ne tik žmonėms reikia kiek daugiau pasilepinti, norint ištverti koronaviruso pandemiją ir karantiną – situacija veikia ir mūsų augintinius. Kai kurie šunys mažiau eina pasivaikščioti ir mažiau laiko praleidžia lauke, ir tikrai yra sutrikę, kodėl staiga mes visą laiką sėdime namie. Jiems net gali prireikti trupučio erdvės ir vienumos.

Norint užtikrinti, kad jūsų augintinio pėdutės būtų sveikos, tam reikia skirti laiko ir priežiūros. Šunų pėdučių pagalvėlės padengtos tvirčiausia odos dalimi, jos amortizuoja sąnarius gyvūnui stovint, vaikštant ir bėgiojant. Dėl savo funkcijos, pėdutės dažnai sužalojamos, kadangi joms tenka didžiausias krūvis. “Į savo rutiną turėtumėte įtraukti reguliarią augintinio letenų priežiūrą.

Kol Hongonge augintiniai laikomi karantine dėl koronaviruso, Vilniuje vyksta tradicinės, tarptautinės keturkojų parodos. Sostinėje daugiau nei 4000 šunų iš įvairiausių pasaulio kampelių varžosi dėl gražiausiojo titulo. „Aš ją maudau su šešiais šampūnais ir šešiais kondicionieriais. Kiekvienas yra atskirai. Vienas balina, kitas purina, kitas padaro kailį šilkinį, tai aš ją maudau gerą valandą“, – kalbėjo renginio dalyvė.

Socialiniuose tinkluose plinta šokiruojantys vaizdai iš Centrinės Kinijos Džengdžou miesto, kuriuose užfiksuota be maisto, vandens statybvietėje palikti šuniukai. Esą panikos apimti kinai atsisako savo augintinių ir išvaro juos iš namų. Dalis gyventojų ėmėsi tokių veiksmų dėl siaučiančio koronaviruso.

Išaušus Naujiesiems vieša erdvė mirga marga skelbimų dėl dingusių ar pasiklydusių šunų. Vieni žmonės skelbia radę, kiti maldaudami prašo pagalbos rasti prarastus keturkojus. Fejerverkų bumbsėjimų aukos, kaip sako gyvūnų globėjai, gali klaidžioti mažiausiai dar kelias savaites, nes išsigandęs šuo, gali bėgti nė neatsisukdamas dešimtis kilometrų. Ir uoslė jam tikrai nepadės sugrįžti.