audinės

Gyvūnai talžomi, mėtomi ir dusinami – tokiais slapto tyrimo vaizdais iš Lietuvos žvėrelių fermų antradienį dalijasi organizacija „Tušti narvai“. Jie kviečia žmones rašyti Seimo nariams laiškus ir raginti juos balsuoti už kailinių žvėrelių verslo draudimą Lietuvoje. TV3 Žinių kalbinti gyventojai pamatę žiaurus vaizdus lieka šokiruoti, o kailinių žvėrelių augintojai teisinasi, kad sukrečiantys kadrai gali būti ir surežisuoti.

Vyriausybė apsisprendė padaryti galą kailinių žvėrelių fermoms Lietuvoje. Dabar galutinį sprendimą priims Seimas. Žemės ūkio ministras aiškina, kad Lietuva bene paskutinė valstybė europoje vis dar turinti tokius ūkius, o praradimai esą būtų menki, kadangi sektorius mažas. Kailininkai sako esantys nustebę, tačiau piktinasi, kad valdžia žada per mažas kompensacijas už naikinamą verslą. Mat Vyriausybė pasiūlė vos vieną milijoną eurų verslui, kuris per metus gaudavo pajamų 60–70 kartų daugiau.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) siūlant nuo 2027 metų uždrausti kailinių žvėrelių verslą, jo atstovai piktinasi tokiais planais ir sako, kad jie nepagrįsti. Be to, pabrėžiama, kad uždraudus verslą jiems turėtų būti teisingai atlyginama.  Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas sako, kad kailinių žvėrelių verslui metami kaltinimai yra melagingi ir nepagrįsti.

Valdantieji jau daugiau kaip metus negali apsispręsti, ką daryti su Lietuvos fermose auginamais ir galimai kankinamais kailiniais žvėreliais. Žemės ūkio ministerija svarsto kailinių žvėrelių verslą uždrausti tik po 4 metų, antraip esą tektų jų augintojams mokėti didžiules kompensacijas – pusšimtį milijonų eurų. Vyriausybė linksta kompensuoti mažiau – po eurą už vieną žvėrelį, kurių Lietuvos fermose apie pusantro milijono.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), vykdydama SARS-CoV-2 viruso stebėseną, atliko tyrimus visuose šalies audinių ūkiuose. Šiuo laikotarpiu šių kailinių žvėrelių populiacija didžiausia, be to, SARS-CoV-2 virusas sparčiai plinta ir tarp žmonių. Iš visų šiuo metu audines auginančių 57 ūkių VMVT inspektoriai atrinko daugiau kaip 2,5 tūkst. gyvūnėlių mėginių dėl COVID-19 ligos ištyrimo.

Neseniai paskelbta, kad Suomijoje nuo COVID-19 bus skiepijamos audinės. Tiesa, vakcina eksperimentinė, tačiau Lietuvos ūkininkai jau sako laukiantys, kada nuo koronaviruso galės paskiepyti ir savo žvėrelius. Taip, pasak ūkininkų, būtų ramiau ir saugiau. JAV taip pat jau pradėti eksperimentine vakcina skiepyti zoologijos sodo gyvūnai. Ar tai gali būti žingsnis link naminių gyvūnų vakcinacijos? Dar pernai rudenį Lietuvoje esančiose audinių fermose kilo COVID-19 protrūkių.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja apie nustatytą dar vieną koronaviruso SARS-CoV-2 protrūkį audinių ūkyje. Ketvirtas šios ligos židinys patvirtintas Radviliškio rajone, Bružių kaime esančioje audinių fermoje (7,6 tūkst. audinių). SARS-CoV-2 virusas šiame ūkyje laikomoms audinėms patvirtintas kovo 31 d., Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus atrinktus 5 audinių mėginius (4 teigiami). Liga diagnozuota per 10 mėn. amžiaus patelėms.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad situacija dėl koronaviruso SARS-CoV-2 audinių ūkiuose dar nerimsta. Naujas židinys nustatytas audinių fermoje Lazdijų r. Kuklių kaime, kur buvo auginama beveik 12 tūkst. audinių.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad situacija dėl koronaviruso SARS-CoV-2 audinių ūkiuose Europoje dar nerimsta, rašoma pranešime spaudai.  Lenkijos veterinarijos inspekcija oficialiai patvirtino pirmąjį koronaviruso SARS-CoV-2 atvejį audinių ūkyje, įsikūrusiame Lenkijos Pomorskie regione, kuriame buvo auginamos 5845 audinės. Ankstesni pranešimai apie įtarimus nebuvo patvirtinti.

Koronavirusui ir toliau siaučiant pasaulyje, lengviau atsikvėpti leidžia naujos vakcinos. Jomis jau paskiepyta dalis gyventojų. Tačiau ramybės neduoda kiti protrūkiai – Lietuvoje fiksuojami nauji atvejai, kai COVID-19 suserga gyvūnai. Profesoriaus Arūno Stankevičiaus teigimu, tokių protrūkių išvengti padėtų gyvūnams skirta vakcina. Dar pernai fiksuoti pirmieji atvejai, kai Lietuvoje COVID-19 susirgo gyvūnai.

Norint atlyginti ūkiams nuostolius dėl koronaviruso sunaikintų audinių pirmiausia reikia nustatyti tikrąją žalą, sako kandidatė į žemės ūkio ministres Dalia Miniataitė.  „Dėl kompensacijų dar per anksti kalbėti, nes reikia įvertinti pirmiausia žalą, realią patirtą žalą.

Jonavos rajono Vilkijos ūkio vadovas, kurio fermose tarp audinių praėjusią savaitę išplito koronavirusas ir nugaišo apie 2,5 tūkstančio žvėrelių, nustebo, kai pamatė nugaišusių gyvūnų tyrimus. Iš pradžių specialistai netikėjo, kad tai galėtų būti koronavirusas, nes liga visiškai nepalietė plaučių. „Visą laiką mes stebėjome audines ir pasireiškė kitokie požymiai nei mes tikėjomės. Laikoma, kad koronavirusas pirmiausia plaučius paliečianti liga, bet šiuo atveju plaučiai nerodė ligos.

Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos bei audines auginančio Jonavos rajono Vilkijos ūkio vadovas ir didžiausias savininkas įspėja, kad koronavirusui plintant tarp žmonių šis užkratas gali persimesti ir į kitas audinių fermas.   „Tikimybė, kad kažkur kitur atsiras židinys, su laiku didėja, nes daug žmonių serga koronavirusu“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė Česlovas Tallat-Kelpša.

Jonavoje jau paskelbta ekstremali situacija, mat fermoje nuo koronaviruso jau nugaišo per 1200 audinių. Nuspręsta užmigdyti 40 tūkstančių žvėrelių. Bet esą tai daroma ne tik dėl viruso, bet ir dėl kailių. Juos ateityje verslininkai viliasi parduoti, o kol bus nuspręsta, ar tokie sandoriai leidžiami – kailiukai bus laikomi šaldikliuose. Jonavos pašonėje esančiame kailinių žvėrelių ūkyje „Danmink“ koronavirusas pasiglemžia vis daugiau gyvūnėlių. Jau nugaišo per 1200 audinių.

Per praėjusią parą nustatyti du koronaviruso atvejai Radviliškio rajone įsikūrusio  audinių ūkio darbuotojams, sekmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).  Centras pranešė, jog šiuo metu epidemiologinis tyrimas tęsiamas, kol kas nėra nustatyta sąsajų tarp šių asmenų susirgimų. NVSC nurodymu bus profilaktiškai testuojami bendrovės darbuotojai.

Naujas antirekordas Lietuvoje – 2339 COIVD-19 infekcijos per parą ir dar 22 mirtys. Ligonėse vienu metu gydomų COVID-19 pacientų skaičiui artėjant prie 2000, medikai bara jaunus žmones. Esą daugėja sergančiųjų rimtą ligos forma, kurie nepriklauso jokiai rizikos grupei. Jei sergamumo rodikliai ir toliau augs, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kalba, kad gali tekti uždarinėti ne tik parduotuves, bet ir mokyklas.

Koronavirusui sparčiai plintant tarp žmonių, Lietuvoje fiksuoti ir pirmieji atvejai, kai Covid-19 užsikrėtė gyvūnai. Mokslininkai sako, kad padarėliai užsikrėtė nuo žmonių, o plisdamas tarp gyvūnų virusas nežymiai mutavo. Profesoriai dar įspėja, kad Covid-19 gali užsikrėsti ir naminiai gyvūnai – šunys bei katės. Lietuvos veterinarijos klinikos sako, kad koronavirusais užsikrėtusių augintinių pasitaiko.

Kol kas nėra pagrindo nuogąstauti, kad nuo audinių žvėrelių ūkiuose koronavirusu užsikrės žmonės, sako laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Kelia nerimą tai, kad ir į Lietuvos audinių ūkius atkeliavo virusas, jis prieš tai buvo nustatytas ir keletoje kitų valstybių.

Koronavirusas nustatytas Jonavos rajone esančiame ūkyje laikomoms audinėms, BNS ketvirtadienį informavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). „Ūkyje staiga pradėjus gaišti audinėms, buvo paimti mėginiai. Atlikus tyrimus, nustatyta, kad audinės buvo užsikrėtusios šia infekcine liga“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Jurgita Savickaitė.

Lenkijos audinių ūkiuose pirmą kartą rasta naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žvėrelių, antradienį paskelbė mokslininkai. Pranešimas pasirodė po protrūkio ūkiuose Danijoje, dėl kurio teko masiškai marinti audines. Pasak Gdansko medicinos universiteto mokslininkų, 91 audinei iš vieno ūkio Lenkijos šiaurės vakaruose atlikus testus dėl COVID-19 sukeliančio viruso SARS-CoV-2, paaiškėjo, kad aštuoni žvėreliai buvo užsikrėtę.

Lietuvoje kol kas nenustatytas nė vienas užsikrėtimo koronavirusu atvejis kailinių žvėrelių ūkiuose, skelbia tyrimus atlikusi Maisto ir veterinarijos tarnyba. Anot jos, pastarąją savaitę ištyrus  71 mėginį iš įvairiose šalies vietose esančių audinių ūkių, visų rezultatai dėl Covid-19 – neigiami. Audinės dėl koronaviruso buvo tiriamos prevenciškai, kai Danijos, o vėliau ir Ispanijos, Italijos, JAV, Nyderlandų, Švedijos ir Graikijos audinių fermose buvo nustatyta šio viruso protrūkių.

Airija planuoja sunaikinti audines visose šiuos kalinius žvėrelius auginančiose šalies fermose baimindamasi, kad jos gali nešioti mutavusį COVID-19 ligą sukeliantį virusą, aptiktą Danijos audinių ūkiuose, ketvirtadienį pranešė vyriausybės atstovas. Žemės ūkio departamento atstovas nurodė, kad iki šiol atlikus testus Airijos audinių ūkiuose teigiamų COVID-19 ligą patvirtinančių rezultatų negauta.

Kai kuriuose Danijos audinių ūkiuose aptiktas mutavęs koronavirusas, kėlęs susirūpinimą būsimų vakcinų nuo COVID-19 veiksmingumu, tikriausiai buvo išnaikintas, ketvirtadienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija. „5-ojo klasterio atmainos (Cluster 5) mutacijos naujų atvejų tarp audinių nėra nuo rugsėjo 15-osios, todėl Danijos užkrečiamųjų ligų administracija SSI padarė išvadą, kad šis variantas tikriausiai buvo išnaikintas“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Lietuva baiminasi, kad Danijos audinių fermose dirbantys emigrantai mutavusį koronavirusą gali parvežti į Lietuvą. Dėl to sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jau prabyla ir apie galimą 14 dienų izoliaciją tautiečiams, sugrįžusiems iš Danijos ir kitų šalių, kur fiksuotas audinėse mutavęs virusas. Mokslininkai piktinasi, kad Lietuvoje neatliekami viruso genomo tyrimai: netikrinamos audinių fermos ir ten dirbantys žmonės.

Sprendimus dėl privalomos izoliacijos atvykstant iš Danijos ir kitų šalių, kuriose užfiksuotas mutavęs COVID-19 audinių fermose, priims ministras Aurelijus Veryga, sako jo patarėja Lina Bušinskaitė. Anot jos, pakeitimus dėl izoliacijos ministras įsakymu priims „šiomis dienomis“. „Tai turi būti reguliuojama ne nutarimu, tai yra izoliacijos taisyklių klausimas, jos bus tvirtinamos žemesniais teisės aktais – ministro įsakymu“, – BNS sakė L. Bušinskaitė.

Danijoje auga nerimas dėl mutavusio koronaviruso, kuriuo susirgo šalies kailinių žvėrelių ūkiuose veisiamos audinės ir jas prižiūrintys žmonės. Danai nerimauja, kad pakitęs virusas gali sukelti naują koronaviruso protrūkį tarp žmonių, kurio neveiks šiuo metu kuriamos vakcinos. Vakar šalies valdžia nusprendė sunaikinti visas šalies audines, o šiandien įsakė izoliuotis šimtams tūkstančių šalies gyventojų.

Didžiausia pasaulyje audinių kailių gamintoja Danija trečiadienį pranešė, kad paskers visas savo audines, šalies ūkiuose, kur auginami šie gyvūnai, aptikus mutavusią naujojo koronaviruso versiją, paplitusią tarp žmonių. Ši mutacija „gali sukelti pavojų, kad būsimos vakcinos [nuo koronaviruso] neveiks taip, kaip turėtų“, per spaudos konferenciją sakė ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ir pridūrė: „Būtina paskersti visas audines.

Gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ paviešino sukrečiančius vaizdus iš 10 Lietuvos kailinių žvėrelių fermų. Kaip rašome išplatintame pranešime spaudai, 5 mėnesius trukęs tyrimas atskleidė masišką gyvūnų gerovės bei aplinkosauginių reikalavimų nepaisymą. Šokiruojančioje vaizdo medžiagoje užfiksuoti vienas kitą graužiantys gyvūnai, blusų apniktos audinės, po narvais besimėtantys jauniklių lavonai, besisunkiančios į dirvožemį srutų balos, jose užsiveisusios kirmėlės bei daugybė musių.

Paviešintas vaizdo įrašas, kuriame kailiams auginamos audinės neva gyvena tarp išmatų, smarkiai sužeistos ar mirtinai viena kitą sugraužia. Kaip tvirtina gyvūnų teisių gynėjai, tai vaizdai iš audinių fermos Lazdijų rajone, Kuklių kaime. „Tai yra gyvūnai vienišiai, susitinka tik poruotis, tai nėra ko stebėtis, kad suleidus į vieną narvą jos viena kitą graužia.

Švedijos karinės oro pajėgos prisiėmė atsakomybę dėl incidento, kai praėjusią vasarą per pratybas žuvo šimtai audinių jauniklių. Kaltė dėl "nelaimingo incidento" tenka karinei aviacijai, ir ji atlygins žalą audinių augintojams, žiniasklaidai pareiškė kariuomenės advokatė Lena Ahlstroem, kuria remiasi agentūra AFP. Per minėtas pratybas naikintuvai skraidė žemai virš audinių veisimo fermų. Po jų rasta 500-600 negyvų jauniklių, kuriuos tikrąją šio žodžio prasme "išžudė" vyresnės audinės.

Tauragės policijos komisariatas informuoja apie sėkmingai vykstantį ikiteisminį tyrimą dėl praėjusią savaitę įvykdytos 247 audinių vagystės. Apie nusikaltimą pranešta pirmadienį, o jau trečiadienį buvo žinomi penki su šiuo nusikaltimu susiję asmenys, gyvenantys Kauno ir Mažeikių rajonuose. Praėjusį pirmadienį į policijos komisariatą kreipėsi brangiakailius žvėrelius auginantis tauragiškis, savo fermoje Juodpetrių kaime (Tauragės r.) po savaitgalio pasigedęs 247 audinių.

Prie sienos su Lenkija pasieniečiai sulaikė automobilį, kuriuo neteisėtai gabenta 220 negyvų audinių. Vairuotojas, Tauragės rajono gyventojas, neturėjo teisės sėsti už vairo – Anglijoje jis buvo sulaikytas, kai vairavo neblaivus. Antradienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos pasieniečiai ties Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaimu patikrinti sustabdė iš Lenkijos įvažiuojantį vienatūrį „Toyota Lucida“ angliškais registracijos numeriais.