Per keletą savaičių baltos spalvos audines savo kiemuose pastebėjo dvi Kėdainių rajone gyvenančios šeimos. Švelniakailiai baltos spalvos žvėreliai buvo pastebėti Josvainių seniūnijos Kunionių kaime bei Pelėdnagių seniūnijos Labūnavos kaime. Gyventojai žvėrelius išvydo vaikštinėjančius kiemuose, aplink tvartus, ūkinius pastatus. Beje, abiem atvejais, pasak gyventojų, audinės nebuvo itin baikščios.
Pasiėmė augintojai
Vieno kaimo gyventojai apie pastebėtą žvėrelį paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ grupėje, pasidalino nuotraukomis, kaip gražuolis žvėrelis šeimininkauja jų kieme.
Tiesa, įrašas greitai dingo, paaiškėjo, kad su gyventojais susisiekė vienos fermos darbuotojai, kurie atvyko į vietą ir pagavo žvėrelį – pasirodo, šis buvo pasprukęs iš ūkio.
Lietuvos teritorijoje veikia per 40 audinių ūkių.
Invazinė rūšis
Ir nors kanadinė audinė išties puošni ir graži, tačiau nuo 2004 metų ji įrašyta į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą.
Invazinių rūšių informacinėje sistemoje rašoma, kad kanadinė audinė yra kiauninių šeimos vidutinio dydžio plėšrūnas. Kūnas apie 30 centimetrų ilgio. Kojos santykinai trumpos, uodega sudaro maždaug trečdalį kūno ilgio. Laisvėje gyvenančios kanadinės audinės yra tamsiai rudos spalvos, pabėgusios iš fermų gali būti baltos, pilkos, gelsvai rudos ir juodos. Patelės sveria 550–1 000 gramų, patinai – 550–1 250 gramų. Naktimis veiklūs, pavieniui gyvenantys pusiau vandens gyvūnai.
Prieš beveik šimtą metų
Į Lietuvą kanadinės audinės atvežtos 1930 metais ir pradėtos auginti fermose. Tikslingai į laisvę audinės buvo paleistos 1950 metais Zarasų ir Utenos rajonuose, o 1953 metais – Ukmergės ir Anykščių rajonuose. Į Lietuvos vakarinę dalį, pirmiausia į Nemuno deltą, atklydo po Antrojo pasaulinio karo iš Karaliaučiaus krašto, į laisvę pasprukusios iš ten sugriautų audinių fermų.
Visoje Lietuvoje kanadinės audinės išplito apie 1985 metus ir jų plitimas šalyje nelėtėja: kanadinių audinių tankumas dešimties kilometrų upės vagos ruože, 2022 metų duomenimis, yra nuo 3 iki 12 individų. Gyvena prie įvairių vandens telkinių, dažniausiai upelių ir upių pakrantėse, kur vešli augalija, taip pat miškų pelkėse, nendrynuose, ežerų seklumose ir šlapynėse. Įsikuria po medžių šaknimis, neretai naudojasi bebrų urvais ir trobelėmis, kur slepiasi ir veda jauniklius.
Fermų greitai nebeliks
Beje, Seimas nusprendė nuo 2027-ųjų uždrausti kailinių žvėrelių fermas, numatant tam pereinamąjį laikotarpį, o jų savininkams išmokėti kompensacijas.
Draudimas įsigalios nuo 2027-ųjų, o 2024–2026 metais bus pereinamasis laikotarpis, kai verslininkai galės uždaryti fermas ir gauti kompensacijas.
Valstybė taip pat žada kompensuoti išeitines išmokas darbuotojams bei padengti statinių nugriovimą, įrangos sunaikinimą, atliekų sutvarkymą.
Uždraudusi žvėrelių fermas Lietuva būtų 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą. Šio sprendimo, be Lietuvos, vis dar nepriėmė Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Graikija ir Suomija.
