„Visą laiką mes stebėjome audines ir pasireiškė kitokie požymiai nei mes tikėjomės. Laikoma, kad koronavirusas pirmiausia plaučius paliečianti liga, bet šiuo atveju plaučiai nerodė ligos.
Staiga neįprastai padidėjo kritimas ir pastebėjome viduriavimą ir virškinimo problemas. Jeigu nebūtų covido, tai net nebūtume pagalvoję ir galbūt būtume visai kitaip elgęsi.
Kadangi covido situacija ir esame įpareigoti pranešti veterinarinei apie padidėjusį kritimą – tą ir padarėme. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad tai vis dėlto koronavirusas.
Net veterinarijos gydytojas, kuris mus aptarnauja, iš pirminių požymių taip pat nemanė, kad tai galėtų būti koronavirusas“, – tv3.lt teigė audines auginančio Jonavos rajono Vilkijos ūkio ir jo valdomo kito audinių ūkio „Danmink“ vadovas Česlovas Tallat-Kelpša.
Perspėjo, kad virusas gali plisti ir į kitas fermas
Šiuo metu daugiau koronaviruso židinių Lietuvos kailinių žvėrelių ūkiuose nėra. Tačiau Jonavos rajono Vilkijos ūkio vadovas perspėja, kad koronavirusui plintant tarp žmonių šis užkratas gali persimesti ir į kitas audinių fermas.
Kaip skelbia BNS, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovas teigė, kad Jonavos rajono Vilkijos ūkio ir jo valdomo kito audinių ūkio „Danmink“ fermose koronavirusas pasiglemžė jau 2,5 tūkst. audinių.
„Šiai dienai yra nugaišusių ir įtariant užsikrėtimus nugaišintų beveik 2,5 tūkst. audinių. Tai (audinių migdymas – BNS) daroma, kad sumažintų viruso išskyrimą kitoms audinėms“, – Seimo Kaimo reikalų komitete sakė tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.
Vadovo Č. Tallat-Kelpšos žiniomis, Vilkijos ūkio ir valdomo kito audinių ūkio „Danmink“ fermose jau nustatyti 5 darbuotojai, kurie serga koronavirusu.
„Į audinių fermas virusą atneša žmonės. Užkrėsti audines gali žmonės ir problema ta, kad Lietuvoje daug žmonių vaikšto su virusu ir to nežino.
Kai mes patys pradėjome tirti savo žmones, tai radome, kad yra besimptomių atvejų, kurie ateina į darbą kaip niekur nieko ir jautėsi visiškai gerai. Bet iš tiesų yra ligos nešiotojai“, – teigė vadovas Č. Tallat-Kelpša.
Vadovas žvelgė į užsienio atvejus ir pažymėjo, jog tikėtina, kad dažnai gali kristi apie 5 proc. audinių populiacijos.
„Pas mus tiek nėra kritę. Nėra kažkoks siaubingas scenarijus – tai vidutinis scenarijus“, – teigė vadovas.
Seimo komitete apie kompensacijas išgirdęs vadovas: „Mane užgavo“
Trečiadienį Seimo kaimo reikalų komitete buvo aptarta, kas vyksta su koronaviruso protrūkiu audinių fermose.
Buvo kalbama, kad kompensacijoms gali reikėti apie 24-26 mln. eurų, tačiau kaip jas dalinti tvarka tik rengiama, o patys augintojai kol kas sukasi kaip išmano.
„Mane užgavo, jei taip galėčiau pasakyti. Buvo kalbama apie kompensacijas, bet turbūt niekas negirdėjo manęs kalbant apie kompensacijas ir jų prašant. Mes nieko neprašome.
Manau, kad kompensacijos galėtų ir turėtų būti tokiu atveju, jei valstybė nuspręstų nusavinti arba įpareigotų sunaikinti mūsų turtą. Tuomet pagal Konstituciją būtų logiška, bet kol kas to nėra ir nėra apie ką kalbėti.
Pagalbos ir patarimų, kaip kovoti su ligų plitimu, mes gauname iš veterinarijos. Kiek mes tai sugebame įgyvendinti. Reikia dezinfekuoti, o dabar 6 laipsniai šalčio, dezinfekcinis skystis užšąla – tai tokie kasdieninių problemėlių yra. Bet mes gauname patarimus ar nurodymus iš veterinarijos. O padaryti viską turime patys, niekas kitas nepadarys už mus“, – teigė vadovas Č. Tallat-Kelpša.
Švediškas arba amerikietiškas variantas, kai žvėrys nėra naikinami. Tie, kurie kritę arba užmigdyti ir tie, kurie turėjo kontaktą ir laikomi atskirai iki atskiro sprendimo – kaip su jais bus, dar nežinia, ar juos reikės naikinti.
Kiti žvėrys yra migdomi kailiui, nes dabar yra sezonas. Jie taip pat laikomi dabar atskirai. Viską darome, kad apsaugotume žmones ir sumažintume riziką“, – teigė pašnekovas.
Gali užsikrėsti ir katės
Vadovas Č. Tallat-Kelpša ragino sergančius koronavirusu atkreipti dėmesį ir į naminius gyvūnus. Katės taip pat gali užsikrėsti.
„Pas mus užges viskas – tik klausimas per kiek dieną: ar per penkias ar kiek turėtų būti. Ar bus kitur? Matome, kad po 2 tūkst. užsikrečia per dieną – tai tuoj visi sirgsime. Tuomet ir audinės sirgs, kur jos dėsis.
Taip pat katės sirgs namuose. Jei pats sergi ir turi katiną namuose – tai tikėtina, kad jis taip pat gali užsikrėsti. Žinau viešoje erdvėje, kad gyvūnai taip pat gali būti imlūs koronavirusui“, – teigė pašnekovas.
Jonavos veterinarijos vadovė apie audines: „Visos, kurios buvo ištirtos – užsikrėtusios“
Primename, kad antradienį TV3 Žinios skelbė, kad Jonavoje jau paskelbta ekstremali situacija, mat fermoje nuo koronaviruso jau buvo nugaišę per 1200 audinių. Nuspręsta užmigdyti 40 tūkstančių žvėrelių. Bet esą tai daroma ne tik dėl viruso, bet ir dėl kailių. Juos ateityje verslininkai viliasi parduoti, o kol bus nuspręsta, ar tokie sandoriai leidžiami – kailiukai bus laikomi šaldikliuose.
Pasak maisto ir veterinarijos tarnybos Jonavos skyriaus vadovės Dianos Šutovienės, ištirti gyvūnų mėginiai patvirtino covid-19, bet virusas nemutavęs: „Buvo paimti mėginiai, aišku, jų buvo paimta mažiau, negu kad nugaišo, visi buvo teigiami“.
Plečiantis viruso židiniui fermoje, Jonava jau skelbia ekstremalią situaciją. Apie tai pasakoja operacijų centro koordinatorius Vytautas Kaminskas: „Gyvūnų užkrečiamoji liga, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikoje, kritę daugiau negu vienas gyvūnas, ir įvertinta tai, kad šio ekstremalaus įvykio, ligos židinio suvaldymas, tolimesni veiksmai, gali užtrukti ilgiau negu 24 valandas“.
Kad padėtis rimta rodo ir prie ūkio kabantys ženklai – į teritoriją be specialaus leidimo nieks negali nei įeiti, nei įvažiuoti. Ūkyje laikoma beveik 60 000 audinių, tad du trečdaliai jų bus pasiųsti myriop. Patys verslininkai tikina, kad tūkstančiai gyvūnėlių gaišinami ne dėl pavojingo užkrato, o dėl kailio. Užmigdomi tie, kurie sulaukė reikiamos brandos. Tiesa, kailių parduoti iškart negalės – juos privalės laikyti šaldikliuose gal net kelis mėnesius.
Jei vis dėlto tektų visus gyvūnėlius sunaikinti – kompensavimo mechanizmas vis dar miglotas, mat koronavirusas nėra įtrauktas ligų sąrašą, dėl kurių patyrus nuostolius skiriamos lėšos. Tarnybų duomenimis, kol kas šis ūkis vienintelis Lietuvoje, kuriame užfiksuoti covid-19 sergantys ar dėl šio viruso nugaišę kailiniai žvėreliai. Iš viso Lietuvoje veikia per 80 audinių fermų, kuriose laikoma apie pusantro milijono švelniakailių.
Daugiau žiūrėkite TV3 Žinių reportaže:
