atskirtis

Nuvykus į užsienio šalį ir ten apsilankius kokioje nors viešo susibūrimo vietoje, kaip naktiniai klubai, barai ar prekybos centrai, kartais galime pastebėti, kad juose įrengti bendri tualetai, į kuriuos eiti gali visų lyčių žmonės. Su tokiomis praktikomis po truputį galime susidurti ir Lietuvoje, o diskusijų ar tokių tualetų reikėtų įrenginėti daugiau, tikrai netrūksta.

Savivaldybės nori padėti mokiniams ir imasi dalinai finansuoti korepetitorių pamokas. Kai kurios jau finansavimą pradėjo įgyvendinti, o kitos  stovi ant apsisprendimo slenksčio. Visgi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nemano, kad tai geras būdas panaudoti savivaldybių lėšas. Rokiškio rajono savivaldybė, pasak Rokiškio Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Aurimo Laužadžio, imsis finansuoti 10 eurų kiekvienam mokiniui ir 15 eurų tiems, kuriems reikalinga socialinė parama.

Vidutinis  darbo užmokestis į rankas Vilniuje ir mažiausiai uždirbančiose savivaldybėse gali skirtis ir 400-500 eurų. Neretai tenka girdėti pasvarstymų, jog atotrūkis kurią „antrąją Lietuvą“. Vis dėlto, ekonomistų teigimu, toks atotrūkis nėra išskirtinai Lietuvos problema, o valstybės taikomos priemonės nors ir gali palengvinti situaciją, tačiau neišspręs esminių demografinių problemų.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje ilgą laiką vyravo didelė nelygybė tarp uždirbančių didžiausias ir mažiausias algas. Vis tik dabar po truputį pastebimi teigiami pokyčiai. Per pastaruosius 8 metus vidutinis atlyginimas pakilo 683 eurais ir aplenkė dalį Europos Sąjungos (ES) šalių, pastebi „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. O skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių lietuvių sumažėjo beveik trečdaliu.

Vienišumas – mūsų amžiaus rykštė, kurią ypač išryškino COVID-19 pandemija. Palyginti su laiku prieš pandemiją, Lietuvoje vienišesni jaučiasi beveik kas dešimtas, o labiau prislėgti – beveik kas penktas vyresnis nei 60 metų žmogus.

Pastaraisiais metais Lietuvoje labai išryškėjo skirtingos lietuvių nuomonės įvairiais klausimas, todėl dauguma ekspertų ėmė teigti, kad susidarė „dvi Lietuvos“, tačiau sociologė Rūta Žiliukaitė aiškino, kad „Lietuvų“ yra daug daugiau. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ R. Žiliukaitė teigė, kad dvi Lietuvos – tik dvi ryškiausiai išsiskiriančios nuomonės, kurių didžiausias konflikas išryškės rinkimų ciklo metu.

Nors pasaulis džiaugiasi sparčiai tobulėjančiomis technologijomis, verslininkai ir inžinieriai į šį progresą investuoja daug pinigų ir darbo, darbo rinkos robotizacija gali reikšti, kad netrukus liksime bedarbiais, mano Raimondas Kuodis. Lietuvos banko prezidento pavaduotojas profesorius Raimondas Kuodis darbą laiko gerovės šaltiniu, todėl jis atkreipia dėmesį, kad spartus progresas technologijų srityje ir pasaulinė robotizaciją daugybę žmonių paliks be darbo.

Atskirtis tarp didmiesčių ir kitų miestų Lietuvoje tik gilėja. Dažnai regionai yra skatinami stengtis pritraukti privačius verslu, mat taip, manoma, žmonėms būtų mokami didesni atlyginimai, jie būtų skatinami neišvykti. Tačiau pasirodo, didžiausias darbdavys Lietuvoje išlieka pati valstybė, kuri neretai moka ir didesnes algas nei privatus verslas.

Dėl didelio emigracijos masto ir mažo gyventojų prieaugio sparčiai tuštėjant Lietuvos regionams, valdžiai ramybės neduoda iššūkis išsaugoti mažesnes Lietuvos gyvenvietes. Kadangi su regionų tuštėjimu susiduria dauguma šalių, verta mokytis iš teigiamos jų patirties, į pagalbą pasitelkiant verslą. 2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 3,4 tūkst. gyvenviečių, kur nesurašyta nuolatinių gyventojų. Per 2011 m. surašymą užfiksuota per 4,2 tūkst. tokių vietų.

Su regionų tuštėjimo problema susiduria ne tik Lietuva. Kaip šią bėdą įveikti sugalvojo vienas Suomijos miestas, tačiau toks būdas galėtų būti pritaikomas ne tik toje šalyje. Tiesa, analitikai Lietuvoje tikina, kad toks projektas čia gali ir nesuveikti. Portalas yle.fi rašo, kad ieškantiesiems įperkamo žemės sklypo būstui pietvakarinėje Suomijos dalyje, nusišypsojo laimė. Nuo gruodžio 6 dienos šimtui dienų, Salo miesto valdžia nusprendė pardavinėti sklypus būstui po 100 eurų.

Atlikėja Jurga pristato vaizdo klipą bei naujausio savo radijo singlo „Reikalingi“ akustinę versija, įrašyta kartu su pianistu Giedriumi Naku. Naująjame muzikiniame klipe dainininkė nusifilmavo su socialinę atskirtį patiriančiais Lietuvos žmonėmis. Klipo idėja Jurgai Šeduikytei gimė apsilankius Lietuvos Carito valgykloje ir artimiau susipažinus su jos lankytojais. „Esu įsitikinusi, kad viešas žmogus gauna papildomą socialinės atsakomybės naštą.

Naujoji valdžia socialinės atskirties mažinimui kuria visos dienos mokyklos koncepciją – norima sudaryti sąlygas moksleiviams, ypač regionuose, ir po pamokų likti mokykloje, čia paruošti pamokas, lankyti būrelius. „Tai yra daugelyje šalių įgyvendinta koncepcija, ir pas mus šia tema diskutuojama.

Ginčas tarp FIBA ir Eurolygos persikelia į kitą kėlinį. Dabar FIBA kritikuoja pinigų skirstymą Eurolygoje ir kalba net apie susidariusį sindikatą. Praėjus dviem savaitėms po to, kai Eurolygos atstovai pasiskundė dėl FIBA veiksmų Europos komisijai, FIBA nusprendė atsakyti tuo pačiu. Anot FIBA atstovų, Eurolygos skundas tėra mėginimas užglaistyti savo pačios negerus darbelius.

Prezidentė pirmadienį paragino diskutuoti ne apie atskirų mokesčių mažinimą, o apie socialinių problemų sprendimą. Dalia Grybauskaitė sukritikavo galimybę nuo 21 proc. iki 18 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Pasak šalies vadovės, socialinę atskirtį pirmiausia tiesiogiai veikia minimalaus atlyginimo didinimas, bet ne PVM. „PVM yra vartojimo mokestis, vienas vartoja daugiau, kitas mažiau, vienas perka brangesnius, kitas pigesnius daiktus.

Ekonominiai skirtumai tarp euro zonos centro ir periferijos yra didžiausi per pastaruosius dešimt metų, teigiama „Ernst & Young“ atliktame tyrime, rašo CNBC. Atskirtis tarp šių valstybių BVP augimo, infliacijos, nedarbo ar prekybos deficito srityse nuolat auga. Vokietijos ekonomika antrą metų ketvirtį išaugo 0,7 proc., tuo tarpu tokiose šalyse kaip Ispanija ar Italija tęsėsi recesija. Panašūs skirtumai pastebimi ir nedarbo bei kreditavimo rinkoje.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko darbo vizito į Norvegiją. Šalies vadovė dalyvaus Tarptautinės darbo organizacijos susitikime, kuriame bus diskutuojama kaip kovoti su nedarbu, kaip paskatinti ekonominį augimą ir mažinti socialinę atskirtį.

Skaudžiausiu šios paros kriminaliniu įvykiu policijos pareigūnai įvardijo incidentą Lentvaryje (Trakų r.). Bute moteris peiliu sužalojo motiną, kuri dėl daugybinių durtinių žaizdų galvoje ir krūtinėje paguldyta į ligoninę. Savo ruožtu įtariamoji dukra paguldyta į Vilniaus psichiatrijos ligoninę. Tuo tarpu vakar Skuode į banko „Swedbank“ skyrių atėjo 86-erių senolis, kuris atsineštu kirviu nusikirto vienos rankos rodomąjį pirštą.

Naujausi duomenys rodo, kad Didžiojoje Britanijoje didėja skirtumas tarp vyrams ir moterims mokamų atlyginimų. Skirtumas siekia beveik 15 proc., o reiškia, kad likusią šių metų dalį moterys iš esmės dirbs nemokamai, teigia ekspertai. Už moterų teises kovojančios organizacijos „Fawcett Society“ atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad dėl Didžiosios Britanijos vyriausybės vykdomos taupymo priemonių skirtumas tarp vyrų ir moterų atlyginimų ne mažėja, o, atvirkščiai, didėja.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Williamas Hagueas per politikos forumą Berlyne sakė, kad Vokietija atstumia daugelį nuo Europos Sąjungos (ES) idėjų, nes per daug atkakliai reikalauja didesnės integracijos, rašo „The Local“. Pasak ministro, dėl spaudimo plėsti bankų sektoriaus ir nacionalinių biudžetų derinimą ir taip kovoti su euro zonos finansų krize ES didėja susiskaldymas ir nepasitikėjimas.

Intensyvus eismas automobilių ir geležinkelių magistralėmis gyvąją gamtą tarsi padalija į atskiras izoliuotas teritorijas, iš kurių sunku ištrūkti gyvūnams. Kad taip neatsitiktų, civilizuotose valstybėse statomi vadinamieji žalieji tiltai, kurie sujungia dirbtinai atskirtas ekosistemas. Jas gali naudotis ir stambesni, ir smulkesni žinduoliai.

Ats­kir­tis tarp tur­tin­gų­jų ir varg­šų Lie­tu­vo­je re­kor­diš­kai di­dė­ja. Ka­dan­gi dau­gu­ma skai­čiuo­ja li­tus nuo al­gos iki al­gos, pi­ni­gų vos pa­kan­ka mais­tui ir mo­kes­čiams. O mais­tas vis brangs­ta. „Šiau­lių kraš­tas“ nuo 2004-ųjų fik­suo­ja mais­to pro­duk­tų kai­nas di­džiuo­siuo­se pre­ky­bos cent­ruo­se. Per šį lai­ko­tar­pį po­pu­lia­riau­sių pro­duk­tų krep­še­lis nuo 63 li­tų pa­bran­go iki 109 li­tų.

Krepšinio pasaulyje didėja susipriešinimas tarp pasaulinės organizacijos FIBA ir jos Europos padalinio „FIBA Europe“. Gali būti, kad Senojo žemyno krepšinio vadovai nuspręs visiškai atsiskirti nuo motininės organizacijos. „FIBA Europe“ ir kitų žemynų krepšinio organizacijos („FIBA Africa“, „FIBA Americas“, „FIBA Asia“ ir „FIBA Oceania“) 2012-aisiais švęs 10 metų jubiliejų. Iki tol viso pasaulio krepšinio reikalais rūpinosi FIBA.

Lietuvos verslo konfederacijos ( LVK) nuomone, dalis naujai siūlomų mokesčių gali būti naudingi, bet skubotas jų įvedimas neduos greito racionalaus efekto, todėl jų svarstymas turėtų būti nukeltas į ateinančius metus. Būtina aiškiai motyvuoti kiekvieną pakeitimą, identifikuoti ekonominę naudą bei įvertinti administravimo sąnaudas.

Prieš dešimt metų Europos Sąjungos šalių vadovai pažadėjo iki 2020 m. padaryti galą skurdui ES. Nustatytam laikui einant į pabaigą dar daug ką liko nuveikti. Skurdas yra ne tik besivystančių šalių, bet ir Europos visuomenės problema. Dėl jo žmonės negali gyventi tokio gyvenimo, kokį dauguma iš mūsų laiko savaime suprantamu dalyku.