• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ats­kir­tis tarp tur­tin­gų­jų ir varg­šų Lie­tu­vo­je re­kor­diš­kai di­dė­ja. Ka­dan­gi dau­gu­ma skai­čiuo­ja li­tus nuo al­gos iki al­gos, pi­ni­gų vos pa­kan­ka mais­tui ir mo­kes­čiams. O mais­tas vis brangs­ta. „Šiau­lių kraš­tas“ nuo 2004-ųjų fik­suo­ja mais­to pro­duk­tų kai­nas di­džiuo­siuo­se pre­ky­bos cent­ruo­se. Per šį lai­ko­tar­pį po­pu­lia­riau­sių pro­duk­tų krep­še­lis nuo 63 li­tų pa­bran­go iki 109 li­tų.

REKLAMA
REKLAMA

Krep­še­lis vėl pa­bran­go

„Šiau­lių kraš­tas“ nuo 2004-ųjų ly­gi­na mais­to pro­duk­tų krep­še­lio, ku­rį su­da­ro grie­ti­nė, svies­tas, ka­va, cuk­rus, kruo­pos, obuo­liai, mė­sa, pie­no pro­duk­tai, kai­nas.

REKLAMA

2004 me­tų ge­gu­žę „Šiau­lių kraš­to“ su­rink­tas krep­še­lis kai­na­vo 63, 74 Lt, 2007 – 76,56 Lt. Vė­liau krep­še­lio kai­na kas­met di­dė­da­vo apie de­šimt li­tų. 2010 me­tais rug­sė­jį jau sie­kė – 103,83 li­to.

Prieš ke­lias die­nas ap­skai­čia­vo­me, kad da­bar toks pro­duk­tų krep­še­lis kai­nuo­tų apie 109 li­tus. Dėl tiks­lu­mo pro­duk­tų krep­še­lio kai­nos ly­gi­na­mos ta­me pa­čia­me pre­ky­bos cent­re. Pa­si­ren­ka­mi tos pa­čios fir­mos mais­to pro­duk­tai.

REKLAMA
REKLAMA

Nuo ty­ri­mo pra­džios krep­še­lis tik bran­go, nors at­ski­rų pro­duk­tų kai­nos svy­ruo­ja. Kai ku­rių pro­duk­tų, pa­vyz­džiui, kiau­ši­nių kai­nos šo­ki­nė­jo kos­mi­niais šuo­liais.

Pre­ky­bos cent­ruo­se kai­nos dau­giau­sia pa­na­šios. Jei vie­na­me pre­ky­bos cent­re ra­si­te pi­ges­nės duo­nos, ne­bū­ti­nai ten ra­si­te ir pi­ges­nės mė­sos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pre­ky­bos cent­rai kas­dien ren­gia įvai­rias ak­ci­jas, ku­rių me­tu įvai­rių pro­duk­tų ga­li­ma įsi­gy­ti už ma­žes­nę kai­ną. Apk­lau­sę da­lį pir­kė­jų, įsi­ti­ki­no­me, kad dau­gu­ma jų ak­ci­jo­mis nau­do­ja­si. Taip sie­kia su­tau­py­ti, ta­čiau, pir­kė­jų ver­ti­ni­mu, pre­ky­bos cent­rai „at­sii­ma“ sa­vo da­lį – pa­ste­bi­ma, kad tuo me­tu pa­brangs­ta ki­ti bū­ti­niau­si pro­duk­tai.

REKLAMA

Abe­jo­nės

Tą die­ną, kai fik­sa­vo­me kai­nas, jau­tie­nos nu­ga­ri­nės ra­do­me tik vie­na­me pre­ky­bos cent­re iš mū­sų pa­si­rink­tų­jų. Nu­ga­ri­nės kai­na – dvi­gu­bai di­des­nė už kiau­lie­nos nu­ga­ri­nę. Pa­na­šu, kad apie jau­tie­nos nu­ga­ri­nę dau­ge­lis tik pa­sva­jo­ja. Įper­ka­mas 15,99 li­to kai­nuo­jan­tis jau­tie­nos far­šas.

REKLAMA

Ieš­kant pi­giau­sios grie­ti­nės te­ko pa­si­kliau­ti už­ra­šais ant eti­ke­čių. Ne­si­no­rė­jo ly­gin­ti pie­no grie­ti­nės su au­ga­li­niais rie­ba­lais pra­tur­tin­tu pro­duk­tu. Štai, pie­no grie­ti­nė kai­nuo­ja be­veik 5 li­tus, ta­čiau ga­li­ma ras­ti ir ki­to­kios – už 2,5 li­to. Už­ra­šas ant in­de­lio ana­lo­giš­kas – „grie­ti­nė“. Rie­bu­mas – 30 pro­cen­tų. Ta­čiau dvi­gu­bai ma­žes­nė kai­na ke­lia abe­jo­nių, ar tai tik­rai grie­ti­nė? Par­duo­tu­vė­je juk che­mi­nio ty­ri­mo neat­lik­si.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kiek­vie­nas pre­ky­bos cent­ras tu­ri pi­ges­nių ir bran­ges­nių pro­duk­tų pa­siū­lą. Pa­vyz­džiui, „Nor­fo­je“ 800 gra­mų gri­kių mai­še­lis ga­li kai­nuo­ti 3 ir 7 li­tus. Grie­ti­nė – 2,15 ir 4,89 li­to. Pir­kė­jui pa­lie­ka­ma tei­sė iš­ban­dy­ti, ar kai­na tu­ri tie­sio­gi­nį ry­šį su ko­ky­be.

REKLAMA

Nuo to lai­ko, kai la­bai pa­bran­go ka­va, len­ty­nos jau ne­bė­ra to­kios „ža­lios“ nuo vie­nin­te­lės ka­vos rū­šies. Žmo­nės ne­be­gai­li pa­pil­do­mo li­to ar ke­lių, no­rė­da­mi nu­si­pirk­ti dar ne­ban­dy­tos ka­vos. Ty­ri­mui ka­dai­se ka­ra­lia­vu­sią „Ja­cobs“ ka­vą pa­si­rin­ko­me tik dėl tęs­ti­nu­mo, nors ji len­ty­no­se uži­ma tiek pat vie­tos kaip ir ki­tos rū­šies ka­va.

REKLAMA

Ko­ne kiek­vie­nais me­tais pir­kė­jams pa­tei­kia­ma „staig­me­na“ – pa­sklin­da gan­das, kad brangs kai ku­rie pro­duk­tai. Vie­nais me­tais taip nu­ti­ko su duo­na, ki­tais – su pie­no pro­duk­tais, cuk­ru­mi, gri­kiais, o šie­met – su kiau­ši­niais.

Pro­duk­tai iš tie­sų pa­brangs­ta, nes pir­kė­jai už­gu­la par­duo­tu­ves, o vė­liau vis­kas nu­rims­ta, tik kai­nos į anks­tes­nį ly­gį ne­beg­rįž­ta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pre­ky­bi­nin­kai po gau­saus der­liaus šie­met daug kal­bė­jo apie su­ma­žė­ju­sias dar­žo­vių kai­nas. Tik pir­kė­jų džiaugs­mas tru­ko neil­gai. Da­bar dar­žo­vių kai­nos – pa­va­sa­ri­nės, nors šiek tiek ma­žes­nės nei per­nykš­tį ba­lan­dį.

Že­mas var­to­ji­mo ly­gis

Pre­ky­bi­nin­kai ti­ki­na, kad var­to­ji­mas ir žmo­nių per­ka­mo­ji ga­lia yra ge­ro­kai su­ma­žė­ju­si nuo 2009 me­tų, kai pra­si­dė­jo sunk­me­tis.

REKLAMA

Dve­jus me­tus iš ei­lės par­da­vi­mai kri­to dėl ma­žė­jan­čios per­ka­mo­sios ga­lios. 2011 me­tais apy­var­ta pra­dė­jo aug­ti, ta­čiau ji yra nu­lem­ta inf­lia­ci­jos.

Šiais me­tais per pir­mus tris mė­ne­sius apy­var­ta teo­riš­kai au­go apie 6 pro­cen­tus, ta­čiau žmo­nės ne­per­ka dau­giau pro­duk­tų.

REKLAMA

Da­rius Ry­liš­kis, pre­ky­bos tink­lo „Nor­fa“ at­sto­vas spau­dai, ti­ki­na, kad pa­grin­di­nių mais­to pro­duk­tų kai­nos iš­li­ko sta­bi­lios. Dėl gau­saus dar­žo­vių der­liaus šie­met jų bu­vo ga­li­ma įsi­gy­ti tris­kart pi­giau nei anks­tes­niais me­tais.

REKLAMA
REKLAMA

D. Ry­liš­kis sa­ko, kad kren­tant per­ka­ma­jai ga­liai, pir­kė­jas rink­sis pi­ges­nį pro­duk­tą, o au­gant – pe­rei­na­ma prie bran­ges­nių pro­duk­tų.

Li­na Mui­žie­nė, pre­ky­bos tink­lo „Ma­xi­ma“ Įvaiz­džio ir ko­mu­ni­ka­ci­jos de­par­ta­men­to di­rek­to­rė, sa­kė, kad švie­žios mė­sos bei įvai­rių mė­sos ga­mi­nių par­da­vi­mai yra ūg­te­lė­ję 3–6 pro­cen­tais, ly­gi­nant su praė­ju­siais me­tais.

Per me­tus žu­vis pa­bran­go 10 pro­cen­tų, ka­va – 6, šo­ko­la­das – 10, pie­nas ir jo pro­duk­tai – 8 pro­cen­tais. Švie­žios mė­sos, duo­nos, alie­jaus kai­nos iš­li­ko­pa­na­šios. Mil­tų kai­nos per me­tus su­ma­žė­ju­sios 9 pro­cen­tais.

„Že­mas var­to­ji­mo ly­gis yra vie­na di­džiau­sių pro­ble­mų nuo pat kri­zės pra­džios. To­dėl dau­giau­sia jė­gų ir re­sur­sų yra nu­krei­pia­ma bū­tent var­to­ji­mui ska­tin­ti“, – pri­pa­ži­no L. Mui­žie­nė.

Ats­kir­tis tik pa­di­dė­jo

Ro­mas La­zut­ka, Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius ir so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­ras, pri­me­na, kad per­nai bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP) išau­go 11 pro­cen­tų, o al­gos – tik 2,7 pro­cen­to.

REKLAMA

„Jei su­su­muo­tu­me vis­ką – per­ka­mo­ji ga­lia tik su­ma­žė­jo, nors eko­no­mi­ka au­go. Vi­sas fi­nan­si­nis prieau­gis ati­te­ko sa­vi­nin­kams ir di­rek­to­riams. So­cia­li­nė at­skir­tis tarp tur­tin­gų­jų ir varg­šų dar pa­di­dė­jo“, – kons­ta­ta­vo pro­fe­so­rius.

So­cia­li­nių moks­lų dak­ta­ras at­krei­pė dė­me­sį į ty­ri­mą, ku­ris yra at­lie­ka­mas dau­ge­ly­je ša­lių: ly­gi­na­mos 20 pro­cen­tų aukš­čiau­sias ir 20 pro­cen­tų že­miau­sias pa­ja­mas tu­rin­tys vi­suo­me­nės at­sto­vai.

Anot ty­ri­mo „Grie­ti­nė­lė“ už eko­no­mi­nia­me dug­ne esan­čius gau­na 7,1 kar­to di­des­nes pa­ja­mas. Ne­ly­gy­bės at­žvil­giu esa­me ly­de­riai Eu­ro­po­je. Dau­ge­ly­je Eu­ro­pos vals­ty­bių šis ro­dik­lis sie­kia 4–5 kar­tus.

„Blo­giau­sia, kad mū­sų ša­ly­je kal­bos apie ly­gy­bę pri­me­na so­viet­me­tį. At­seit, ne­pa­do­ru skai­čiuo­ti sve­ti­mus pi­ni­gus. Ne­va iš vie­nų atims ir duos ki­tiems. Da­ro­me iš ly­gy­bės ka­ri­ka­tū­rą“, – ma­no R. La­zut­ka.

REKLAMA

Prie pa­juo­kos iš ly­gy­bės R. La­zut­ka pri­ski­ria ir vi­suo­ti­nį kal­tės jaus­mą: „Žmo­nėms die­gia­ma – pa­ts kal­tas, kad esi ne­vy­kė­lis. Juk vi­si ne­va ga­li dirb­ti ir tu­rė­ti ma­ši­nas. Už­sie­nie­čiai ste­bi­si, ko­dėl mes nei­na­me į gat­ves? Žmo­nės strei­kuo­ja ra­cio­na­liai – ty­li ar­ba emig­ruo­ja“.

Įs­lap­tin­tas mo­no­po­lis

Pro­fe­so­riaus nuo­mo­ne, žo­dį „mo­no­po­lis“ rei­kia pra­dė­ti aiš­kin­ti šiek tiek ki­taip. Nes­var­bu, kad žmo­nės tu­ri ga­li­my­bę pirk­ti pro­duk­tus skir­tin­guo­se pre­ky­bos cent­ruo­se, ta­čiau pa­pras­tai vis­ką per­ka vie­na­me.

„Tik są­ly­gi­nis pa­sa­ky­mas, kad pre­ky­bi­nin­kai – ne mo­no­po­lis­tai. Jei ga­min­to­jai ir par­da­vė­jai pa­di­din­tų dar­buo­to­jams al­gas, vi­suo­ti­nis bran­gi­mas ne­bū­tų toks skaus­min­gas“, – tvir­ti­na R. La­zut­ka.

Ofi­cia­li sta­tis­ti­ka ro­do, kad per 70 pro­cen­tų vi­sų mū­sų kai­nų jau to­kios pat, kaip ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se. Šiek tiek pi­giau pas mus kai­nuo­ja pa­slau­gos, nes pi­ges­nė dar­bo jė­ga.

REKLAMA

„Di­rek­to­riai ir sa­vi­nin­kai mąs­to taip – žmo­nės nie­kur ne­si­dės, vis tiek at­si­ras kas dirbs, – sa­ko R. La­zut­ka, ta­ria­mą vers­li­nin­kų kon­ku­ren­ci­ją pa­va­din­da­mas „di­rek­to­rių mo­no­po­liu“. – Ar tik­rai neat­si­ras­tų ge­rų di­rek­to­rių ne už 20, o už 10 tūks­tan­čių li­tų al­gą? Su­tau­py­tas lė­šas pa­skirs­ty­tų dar­buo­to­jams, ku­rie da­bar pri­vers­ti dirb­ti už mi­ni­ma­lią al­gą.“

Paš­ne­ko­vas ak­cen­tuo­ja, kad nie­kur ci­vi­li­zuo­to­je ša­ly­je spe­cia­lis­tas ne­dir­ba už mi­ni­mu­mą. Jį gau­na pa­gal­bi­nius dar­bus at­lie­kan­tys as­me­nys. Spe­cia­lis­tai – dvi­gu­bai dau­giau. O va­do­vai – dvi­gu­bai dau­giau nei spe­cia­lis­tai. Pas mus va­do­vai už­dir­ba de­šim­tis kar­tų dau­giau, nei pa­val­di­niai.

„Nau­jie­ji mo­no­po­lis­tai gi­na­si – ne­va ba­dau­jan­čių žmo­nių nė­ra. Au­to­mo­bi­liai va­ži­nė­ja. Ta­čiau žmo­nės gy­ve­na ant ri­bos. Pak­laus­ki­te bet ku­rios vi­du­ti­nės šei­mos, kas bū­tų, jei ne­ti­kė­tai su­ges­tų šal­dy­tu­vas, – siū­lė pro­fe­so­rius. – Vi­si su­si­dur­tų su ne­ma­žais fi­nan­si­niais sun­ku­mais.

Kai­muo­se žmo­nės gy­ve­na taip pat, kaip prieš 30 me­tų. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad vi­sos pa­ja­mos ir su­nau­do­ja­mos mais­tui, dra­bu­žiams ir ben­zi­nui“.

Alvydas JANUŠEVIČIUS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų