atlyginimas

Lietuviai vis labiau džiaugiasi savo alga, tai rodo tyrimai. Tačiau kada vidutinis atlyginimas šalyje siekia vos 554 eurus, štai kad ir pusantro šimto eurų kainuojantis švarkelis – ne kiekvieno nosiai. Ir vis dėlto, apie kokias algas svajoja tautiečiai? Pasak naujausių tyrimų, lietuviai pinigines gali atverti vis dažniau, ir užtenka ne tik duonai su sviestu. Štai per dvejus metus vidutinis atlyginimas šalyje pasistiebė pusšimčiu eurų.

  Nors nuo 2013 m. vidutinis mėnesinis atlyginimas kilstelėjo tik 52 eurais, lietuvių pasitenkinimas dabar jų gaunama alga išaugo ir ne itin nusileidžia net estams, kur vidutinis atlygis už darbą gerokai didesnis.   „Per tą laiką minimali mėnesio alga ūgtelėjo 35 eurais, o vidutinis Lietuvos ūkyje (be individualių įmonių) uždirbamas neto atlyginimas pasistiebė nuo 501,36 EUR užpernai metų pirmą ketvirtį iki 553,8 EUR šių metų balandį-birželį.

Jau visai arti šaltasis metų sezonas, kuris dažnai asocijuojasi ne tik su padidėjusiomis, bet ir su neplanuotomis finansinėmis išlaidomis. Tačiau paaiškėjo, jog kas antras tautietis, susidūręs su tokiomis aplinkybėmis – sunkiai išsiverstų nesiskolinęs. Tokią tendenciją atskleidė Centrinės ir Rytų Europos šalių mastu atlikta „International Personal Finance“ (IPF) klientų apklausa.

Vos pradėjusi darbą ši Vyriausybė išgarsėjo pomėgiu kurti darbo grupes, ir jo neatsisako. Reikia vilkinti problemą – kuriama darbo grupė. Reikia prastumti klausimą – kuriama darbo grupė. Darbo grupių srityje šį kartą premjerą pralenkė Sveikatos apsaugos ministrė. Ji sukūrė net 2 darbo grupes, kurios nagrinėja naują žalos pacientui atlyginimo modelį.

  Nuo 2016 metų vidurio minimali alga (MMA) turėtų didėti dar 30 eurų iki 380 eurų, penktadienį sutarė valdantieji.   „Galutinai sutarėme, kad nuo ateinančių metų liepos 1 dienos siūlysime, kad minimali mėnesio alga galėtų didėti iki 380 eurų“, - penktadienį po valdančiųjų politinės tarybos posėdžio Seime žurnalistams pranešė premjeras Algirdas Butkevičius. Premjero teigimu, sprendimas buvo priimtas vieningai.

Karjeros galimybėmis ir gaunamu darbo užmokesčiu Lietuvoje patenkinti vos trečdalis darbuotojų. Šie rodikliai atitinkamai siekia 32 ir 34 proc. ir atsilieka nuo pasaulio vidurkio beveik pusantro karto. Tokias tendencijas atskleidžia „Aon Best Employers program“ tyrimo duomenys. „Lietuvos organizacijos ir Europos, ir pasaulio kontekste dar turi kur tobulėti, nes darbuotojų motyvacijos veiklos, kuri labai susijusi su pasitenkinimu darbo aplinka ir sąlygomis, rodikliai gerokai atsilieka.

Kruopščiai rengtas gyvenimo aprašymas, sunkus pokalbis dėl darbo ar net keli, nauja aplinka ir kolegos – pirmasis darbas iš tiesų yra rimtas žingsnis į suaugusio ir finansiškai nepriklausomo žmogaus pasaulį. Tad nenuostabu, kad gavus pirmąją algą kyla rimta pagunda didelę dalį sunkiai uždirbto atlyginimo iškart išleisti. Vis dėlto finansų specialistai pataria ją paminėti kaip dera suaugusiam žmogui – planuojant savo finansus ir apgalvojant savo veiksmų pasekmes.

Dauguma darbuotojų yra patenkinti savo darbu, nors pripažįsta, kad norėtų kai kuriuos dalykus pakeisti. Šiuo metu atlygis už darbą yra pats svarbiausias didžiajai daliai dirbančiųjų, tačiau greta finansinio įvertinimo darbuotojams taip pat itin svarbu darbo pobūdis bei emocinė aplinka darbe. Daugiau kaip 80 proc. darbuotojų šiuo metu darbe svarbiausia tinkamas finansinis jų darbo įvertinimas – atlyginimas.

Antradienį Seime svarstytos dvi parlamento rezoliucijos, kuriomis siūloma didinti minimalią mėnesinę algą (MMA). „Darbiečiai“ siūlo MMA kitąmet didinti iki 437 eurų per mėnesį, o „tvarkiečiai“ siekia, kad MMA nebūtų mažesnė negu pusė vidutinio darbo užmokesčio šalyje. „2014 m. spalio mėnesį 300 Eur ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje, įskaitant individualiųjų įmonių darbuotojus, sudarė 211,4 tūkst. (19,4 proc.

Vilniaus vicemeras, socdemas Gintautas Paluckas piktinasi sostinėje nusistovėjusia tvarka, kad premijos įstaigų vadovams mokamos ne tik už nuveiktus darbus, o ir jubiliejų progomis. Politikas pateikė pavyzdį, kai vienas iš Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigų vadovų 60-mečio proga gavo 100 proc. siekiančią mėnesinio darbo užmokesčio premiją.

Daug kalbant apie augančius atlyginimus, dauguma žmonių nepastebi jokių pokyčių. Statistikos departamentas pateikia, kiek ir kuriose apskrityse augo atlygimai. Daugiausia vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių išaugo Tauragės (3,2 proc.), Kauno ir Klaipėdos (po 2,7 proc.), Telšių (2,4 proc.) apskrityse, kitose padidėjo nuo 0,6 iki 2 proc.

Nepaisant to, kad dabartinė valdančioji koalicija minimalią mėnesinė algą (MMA) Lietuvoje spėjo padidinti ne kartą, šiuo rodikliu vis dar atsiliekame nuo kaimynų latvių ir estų. Į šią statistiką baksnojantys „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“ ketina spausti socdemus dėl smarkesnio MMA kėlimo. Tuo metu ekonomistai perspėja, jog didindami algas, artėjame prie pavojingos ribos. Premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad dar iki kitų metų MMA Lietuvoje galima būtų padidinti 25 Eur.

Ukrainoje nuo rugsėjo 1 dienos padidintas minimalus atlyginimas, pensijos, stipendijos. Minimalus mėnesio darbo užmokestis padidėjo iki 1378 grivinų, minimali mėnesio pensija - iki 1074 grivinų. Be to, padidinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų priedai, studentų stipendijos, kai kurios socialinės išmokos.

Lietuvos gyventojų apklausa parodė, į ką gyventojai sutiktų išmainyti turimas garantijas, numatytas Darbo kodekse: trečdalis jų nurodė, kad į didesnį asmeninį atlyginimą. Ekonomistai tvirtina, kad tai - normalu, nes žmonės nori kompensacijos, tačiau oponentai atkerta: tokie rezultatai rodo dirbančiųjų skurdą.

Valstybės valdomos akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka yra geriausiai apmokamas valstybinės valdomų įmonių vadovas Lietuvoje. Panašu, kad šios pozicijos jis neužleis ir toliau, mat, nepaisant bendrovės rezultatų, jo darbo užmokestis auga kaip ant mielių.

 Vilniaus apygardos administracinis teismas penktadienį paskelbė, kad metams atideda terminą, per kurį Neringos savivaldybė ir Lietuvos valstybė turi atlyginti verslininkams milijoninę žalą dėl nugriauto žuvies restorano Juodkrantėje. „Teisingumo ministerijos ir Neringos savivaldybės prašymą tenkinti - atidėti sprendimo vykdymą 2016-iems biudžetiniams metams, iki 2016 metų rugpjūčio 1 dienos“, - sakė teisėjas Raimondas Blauzdžius.

Lietuviai – žmonės kantrūs ir santūrūs. Pasirodo, vėluojančių atlyginimų tautiečiai laukia ne vieną ir ne du mėnesius, o kartais net daugiau kaip pusmetį. Ir tik trūkus kantrybei kreipiasi į Darbo ginčų komisiją ir skundžia darbdavius. Pastaroji vardija, kad daugiausia dėl vėluojančių atlgyninimų ginčų kyla statybos ir transporto bendrovėse, komunalinėse įmonėse. O savo sąžiningai uždirbtų pinigų vis laukiantys darbuotojai neretai įklimpsta ir į tūkstantines skolas.

 Didžiausiais atlyginimais – po 5000 eurų – Lietuvoje gali džiaugtis aukščiausio lygio vadovai. Tačiau jiems ant kulnų lipa ir informacinių technologijų asai, vadybininkai, finansininkai ir tolimųjų reisų vairuotojai. Ekspertai pastebi, kad per metus atlyginimai šalyje augo apie 13 proc., o kai kuriose srityse net 60 proc.. Augimas prognozuojamas ir toliau. Užbaigę mokslų maratoną, diplomuoti vadybininkai, teisininkai, finansininkai jau užvertė darbdavius darbo paieškų prašymais.

Seimas ketvirtadienį priėmė naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutą ir lydinčiuosius projektus, kuriais pareigūnams numatomos didesnės socialinės garantijos bei atlyginimai. Statutas numato naują pareigūnų vertinimo tvarką ir ją susieja su darbo užmokesčio skyrimu, taip pat nustatoma, kad statutiniai valstybės tarnautojai būtų privalomai draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu, įrašoma numatyti kolektyvinių sutarčių galimybė.

 Dešimt metų besitęsianti modelio karjera, dešimtys skirtingų šalių, šimtai fotosesijų privertė susidėlioti prioritetus ir kurti sau pagrindą po kojomis. „First Face Model“ agentūros direktorė, rudaakė gražuolė dalinasi savo patirtimi ir įžvalgomis – kaip gi viskas iš tikrųjų vyksta tam modelių pasauly? Būdama modeliu laikeisi griežtos dietos? Ne, dabar net labiau prisižiūriu. Paauglystėje buvau sportininkė.

Stambieji reikalauja įstatymo, pagal kurį visos įmonės privalėtų skelbti savo darbuotojų atlyginimus. Bent vidurkius. Tai dabar privalo tik valstybinės įmonės ir institucijos. Bet su tuo nesutinka smulkieji verslininkai. Stambiosios įmonės įtaria, kad smulkesnieji verslininkai viešumo bijo ne dėl komercinių paslapčių ar gerbdami darbuotojų teises. Bet dėl to, kad jie atlyginimus galimai moka vokeliuose.   „Labai aiškiai matytųsi, kurios įmonės moka, o kurios nemoka vokeliuose.

Darbuotojams ar darbo ieškantiesiems vienas iš svarbiausių dalykų yra atlyginimas. Vienų darbuotojų lūkesčiai kuklesni, kitų – didesni, tačiau kiekvienas turi siekių ir planų uždirbti daugiau. Pirmųjų šių metų mėnesių statistika rodo, kad vidutiniai atlyginimai buvo bent dešimtadaliu didesni nei praėjusių metų vidurkis, o darbuotojai, planuodami keisti darbą, norėtų uždirbti bent dešimtadaliu daugiau nei gauna šiuo metu.

„Jeigu garsus režisierius ar garsi aktorė į viešumą atsiimti apdovanojimo eina neišsiplovę galvos – tai yra lygiai taip pat blogai kaip vulgarus įvaizdis. Tai – nepagarba aplinkai“, - teigia stilistė Agnė Jagelavičiūtė. Kurioms Lietuvos įžymybėms verkiant reikia stilisto pagalbos? Ir kiek žymiausi Lietuvos stilistai uždirba? Atsakymai – atvirame Agnės Jagelavičiūtės interviu.

Paskaičiuota, kiek apytikriai pinigų Lietuvos gyventojas išleidžia būsto nuomai, maistui ir transportui ir kiek eurų lieka mėnesio pabaigoje. Asmeninių finansų ekspertai tikina, kad vienam žmogui vidutinės algos – 550 eurų – gali visiškai užtekti, o štai kito piniginėje – jau švilpaus vėjai. Štai vilnietis Vincas, turintis savo verslą ir gyvenantis nuosavame name, atšauna, kad vidutinės algos jam nieku gyvu neužtektų.

 Laisvės nuo mokesčių diena šiemet ateis gegužės 15 d. – penkiomis dienomis vėliau, nei buvo pernai. Šios simbolinės dienos nutolimo priežastis – spartus biudžeto išlaidų didinimas, reikšmingai viršijantis šalies ekonomikos augimą. Laisvės nuo mokesčių diena yra simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valstybei ir pradeda dirbti sau.

Daugelyje savivaldybių atlyginimų vidurkiai, gaunami praėjus 12 mėnesių po studijų baigimo, yra tarp 434 ir 579 eurų. Didžiausi atlyginimai (per 724 eurų) šiuo laikotarpiu fiksuojami tarp Šiaulių, Klaipėdos ir Vilniaus miestų savivaldybėse gyvenančių, tačiau Kaune aukštąsias mokyklas pabaigusių absolventų.

 Liberalizavus darbo santykius, bus sukurtos prielaidos jau nuo kitų metų minimalią mėnesio algą padidinti iki 350 eurų, sako premjeras Algirdas Butkevičius. „Susitarus su socialiniais partneriais dėl darbo vietas kuriančių ir didesnius atlyginimus garantuojančių darbo santykių, bus sukurtos fundamentalios prielaidos jau nuo 2016 metų sausio 1 dienos minimaliąją mėnesinę algą padidinti iki 350 eurų“, - ketvirtadienį pristatydamas Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą teigė premjeras.

Atlyginimus vokeliuose mokančioms įmonėms – neramios dienos. Lietuvoje priskaičiuojama apie 40 tūkstančių įmonių, kuriose bent dešimtadaliui darbuotojų mokamas mažesnis atlyginimas nei minimali mėnesio alga – 300 eurų. Dažniausiai tokius atlygius gauna aptarnavimo ir paslaugų sferos darbuotojai – viešbučių kambarinės, pardavėjos, statybininkai, virėjai, valytojos ar siuvėjos. Simbolinį iki 30 eurų atlyginimą šiuo metu gauna apie 7 tūkstančiai asmenų. Nuo 30 iki 75 eurų – 17 tūkstančių.

 Kasmet šalyje užregistruojama beveik po du tūkstančius atvejų, kuomet avariją sukėlę vairuotojai pasišalina iš eismo įvykio vietos. Dalis pažeidėjų tokiu būdu sąmoningai bando išvengti atsakomybės, tačiau nemažai vairuotojų patys nė neįtaria, kad elgiasi neteisėtai.

Dvidešimčiai buvusios Vilniaus valdžios politikų ir politinio pasitikėjimo tarnautojų bus išmokėta 43,4 tūkst. eurų išeitinių kompensacijų. Kaip nurodė Vilniaus savivaldybė, didžiausią 4 tūkst. eurų kompensaciją gaus buvęs meras Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) (liberalų) vadovas Artūras Zuokas. Buvusiam administracijos vadovui Valdui Klimantavičiui priskaičiuota 3 tūkst. 750 eurų. 3,3-3,5 tūkst.

 Praėjusią savaitę trišalė taryba vėl svarstė, kiek, kaip ir kada pakelti minimalią algą. Pritarta minimalios mėnesinės algos didinimui nuo šių metų liepos 1 dienos iki 325 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, sausio mėnesį vidutinė alga Lietuvoje, atskaičius mokesčius, siekė 554 eurus. Ji buvo trečdaliu mažesnė nei Estijoje ir dešimtadaliu mažesnė nei Latvijoje.

 Vyriausybė pritarė Seime svarstomai naujajai Vidaus tarnybos statuto redakcijai, kuri numato naują pareigūnų vertinimo tvarką ir ją susieja su darbo užmokesčio skyrimu.

Sumokėjus mokesčius, vienerių metų darbo patirtį turintis suvirintojas galėtų gauti beveik 1000 eurų atlyginimą, o labiau patyręs – ir dar daugiau. Taip teigia Vilniuje atidaromo moderniausio Baltijos šalyse suvirinimo mokymo centro profesijos mokytojas Vytautas Petrokas. Suvirintojai čia turėtų įgyti dar aukštesnę kvalifikaciją, nes mokymo centras išsiskiria naujomis technologijomis, naudojamomis ir pasaulinėse bendrovėse.

Trečiadienį, Seimo Sveikatos reikalų komitetas posėdyje išklausė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų pateiktą informaciją apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) 2014 m. finansinę veiklą. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai informavo komiteto narius, kad 2014 m. 83 proc. ASPĮ (230 įstaigų) finansinė veikla buvo teigiama, o 17 proc. (47 įstaigų) dirbo nuostolingai.

Valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis yra daugumoje Europos Sąjungos šalių. Vyriausybė nustato tam tikrą minimalų atlyginimo dydį, kurį privalo mokėti darbdavys darbuotojui nepaisant veiklos pobūdžio. Nustatyto minimalaus darbo užmokesčio nėra Danijoje, Italijoje, Kipre, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje.

Modelis, Lietuvos atstovė konkurse „Mis Visata 2013“ Simona Burbaitė, baigusi verslo studijas, ruošiasi būsimam darbo pokalbiui. Mergina neslepia, kad tokiame pokalbyje svarbu ne tik pretenduojančio asmens patirtis bei žinios, bet ir nepriekaištinga išvaizda.

Vyriausybė yra pasiruošusi nuo liepos didinti minimalią mėnesio algą (MMA) - tam yra numatytos lėšos valstybės biudžete, teigia premjero patarėjas. Audrius Misevičius sako, kad galutinis sprendimas priklausys nuo to, kaip tam pasiruošęs verslas. „Dar priimant biudžetą, jame buvo numatyta suma, skirta minimalios mėnesio algos didinimui.

 Įsivaizduokite, kad dirbate savo įmonėje, gerai atliekate pareigas, esate šaunus darbuotojas. Turbūt bent kartą susimąstėte, kad norėtumėte geresnių darbų sąlygų, tačiau ar pasikalbėjote apie tai su darbdaviu? Darbo portalo CVbankas.lt tyrimas atskleidė, kad pusė darbuotojų dvejotų apie geresnes darbo sąlygas užsiminti vadovui, penktadalis apskritai nesiryžtų apie tai su vadovu kalbėtis. Tačiau daugumai tų, kurie pabandė, neteko nusivilti. Maždaug 30 proc.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Magistro studijas pabaigusieji arba vientisųjų studijų absolventai Lietuvoje įsidarbina greičiau nei kolegijų absolventai ir gauna didesnius nei Lietuvos vidurkis atlyginimus. Tokią išvadą rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktas tyrimas. Specialistai tyrė, kaip pasiskirstė absolventai Lietuvos darbo rinkoje per metus nuo studijų baigimo ir kokį atlyginimą gavo.

Nuo šių metų įsigaliojo nauja priėmimo į Lietuvos kariuomenės profesinę karo tarnybą tvarka. Kaip teigiama Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime spaudai, ji bus paprastesnė ir greitesnė. Kandidatai, net ir neįgiję pradinio karinio parengimo, tačiau atitinkantys kitus – fizinio pasirengimo, sveikatos, moralinių savybių – reikalavimus ir sutikę su jiems siūlomomis pareigomis, į tarnybą Lietuvos kariuomenėje bus priimami iš karto.

Visi nori gyventi gerai. Turtingai, be rūpesčių, nebijodami rytojaus. Deja, ne visiems tai pavyksta. Kur kas dažniau kasdienis tikslas yra išgyventi, sumokėti sąskaitas už šildymą. Vilniaus gatvėse sutinku ir tų, kuriems sąskaitos nerūpi. Tik ne todėl, kad turėtų daug pinigų, – jie tiesiog neturi namų, už kuriuos tas sąskaitas mokėtų. Dėl tokios situacijos lengviausia ką nors kaltinti. Vieni kaltina tuos pačius nelaimingus žmones, kiti – valdžią.

Septynženklės sumos, kurias uždirba šios merginos, iš pavydo aiktelėti privers ne vieną. 1. Doutzen Kroes (8 mln. dolerių)     2. Adriana Lima (8 mln. dolerių)     3. Alessandra Ambrosio (5 mln. dolerių) 4. Jourdan Dunn (4 mln. dolerių) 5. Karlie Kloss (4 mln. dolerių) 6. Candice Swanepoel (3 mln.dolerių) 7. Behati Prinsloo (3 mln. dolerių) 8. Lily Aldridge (2 mln.

Kol kas pasaulyje nėra tokios šalies, kurioje moterys už tą patį darbą gautų vienodą atlyginimą kaip ir vyrai. Ir, kaip teigiama naujausioje Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje, ateinančius 81-erius metus teks laukti skirtumo tarp lyčių išnykimo. Žinoma, skirtumas mažėja, tačiau labai nežymiai. Štai pavyzdžiui JAV šis skirtumas per metus sumažėjo vos 1 %, iki 66 %, tai reiškia, kad moterys uždirba maždaug du trečdalius to, ką už tą patį darbą gauna vyriškos lyties atstovai.

 JAV naujienų portalas therichest.com pristato sąrašą NBA žaidėjų, kurie 2014-2015 metų sezone uždirbs daugiausiai. Rudy Gay'us – „Kings“,19,317,326 dolerių   Deronas Williamsas – „Nets“, 19,754,465 dolerių   Chrisas Paulas – „Clippers“, 20,068,563 dolerių   LeBronas Jamesas – „Cavaliers“, 20,644,400 dolerių   Chrisas Boshas – „Heat“, 20,644,400 dolerių   Dwightas Howardas – „Rockets“, 21,436,271 dolerių   Carmelo Anthony – „Knicks“, 22,458,401 dole...

Artėjant euro įvedimui Lietuvoje, vis didesnei daliai gyventojų nerimą kelia įvairūs klausimai. Dažniausiai žmonės baiminasi kainų augimo ir atlyginimų stagnacijos. Sėkmingi Estijos bei Latvijos pavyzdžiai rodo, kad bendrosios europinės valiutos – euro – atėjimas nesukėlė katastrofiško kainų augimo, o Lietuvoje planuojama, kad euro įvedimo poveikis kainoms nebus didesnis nei 0,2–0,3 procento.

Vyriausybė posėdyje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu nutarė nuo šių metų spalio 1 dienos didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 1035 litų (300 eurų), minimalųjį valandinį atlygį – 6,27 Lt (1,82 euro). Šiuo metu MMA siekia 1000 Lt, ji buvo didinama 2012 metų gruodį. Išankstiniais skaičiavimais, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų poreikis (su socialinio draudimo įmokomis) 2014 m. spalio–gruodžio mėnesiais sudarytų apie 5 mln. litų, 2015 m. – daugiau kaip 20,4 mln.

Manoalga.lt atlyginimų tyrimo duomenimis moterys už vieną ir tą patį darbą vidutiniškai gauna 12 % mažesnį atlyginimą nei vyrai. Priklausomai nuo darbo srities ir užimamų pareigų atlyginimų skirtumas svyruoja nuo kelių dešimčių litų, pvz. energetikos ar inžinerijos srityse iki kelių šimtų, pvz. bankininkystės ar farmacijos srityse. Vos tik keliose srityse moterys uždirba daugiau už vyrus.

Žinių radijas Maži atlyginimai yra Lietuvos problema ne vienerius metus, profsąjungų lyderis Artūras Černiauskas šios problemos šaknis labai aiškiai įvardino „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“. „Viena iš tokių priežasčių yra turbūt darbdavių nenoras mokėti didelio darbo užmokesčio ir būtent mokant mažą algą norima pasiekti maksimalų rezultatą.

Svarbiausia problema gyventojai Lietuvoje nurodo mažus atlyginimus, su mokesčių didinimu didesnė dalis nesutiktų jokiu atveju. Mažus atlyginimus didžiausia spręstina problema įvardino 45,2 proc. apklaustųjų, 16,5 proc. kaip didžiausią problemą nurodė didelius mokesčius, kas dešimtą gyventoją (11,6 proc.) labiausiai neramina emigracija, rodo naujienų portalo delfi.