Ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad baimė dėl kainų augimo ir abejonės dėl atlyginimų didėjimo yra iš dalies pagrįstos.
„Kainos vis tiek vienaip ar kitaip auga, o atlyginimų augimas gali paliesti toli gražu ne visus žmones, t. y. jei ekonomika toliau augs – tai nereiškia, kad vienodu mastu visiems augs ir atlyginimai. Vieniems išaugs, kitiems gal nepajudės, todėl santykinai blogesnėje padėtyje atsidurs tie žmonės, kuriems algos nepakis, nes kainos, kaip žinoma, auga visiems – nebūna taip, kad jos auga tik kai kuriems.
Kam padidės atlyginimai, pirmiausia priklausys nuo situacijos darbo rinkoje. Vidutinis darbo užmokestis kaip ir turi tendenciją kilti, bet ir dabar daug žmonių skundžiasi, kad jų algos per pastaruosius porą metų nepasikeitė. Tad ir toliau esant tokioms tendencijoms, jei dirbamas nekvalifikuotas darbas arba toks darbas, kuriam dirbti yra kam ir be tavęs, – darbo biržoje pilna žmonių, kurie galėtų atlikti tą darbą, tai darbdavys, matyt, nebus suinteresuotas ir nebus verčiamas kelti atlyginimą, nes jis bet kada galės pasisamdyti kitus galimus darbuotojus. Čia kalbama daugiau apie nekvalifikuoto darbo atvejus. O kvalifikuoto darbo rinkoje mes ir dabar matome, kad atlyginimai auga, ir ganėtinai spėriai“, – aiškina G. Nausėda.
Kainų ir atlyginimų pokyčiai ES šalyse
Lietuvos banko pateikti duomenys rodo, kad iš 17 ES valstybių, kurios įsivedė eurą, tik keturiose šalyse (Graikija, Kipras, Malta, Portugalija) kainos išaugo daugiau nei nominalus darbo užmokestis (pinigų suma, gaunama už atliktą darbą).
Realusis darbo užmokestis rodo perkamąją galią, kuri daugiausiai didėjo Suomijoje (26,5 proc.), o labiausiai sumažėjo Graikijoje (9,6 proc.).
Darbo užmokestis ir kainos ES šalyse, kurios įsivedė eurą (Lietuvos banko duomenys)
Tačiau teigti, kad euro įvedimas darys tiesioginę neigiamą įtaką realiojo darbo užmokesčio pokyčiui ar kainų kilimui, negalima, nes kiekvienos ES šalies situacija yra skirtinga. Kalbėdama apie euro įvedimo įtaką atlyginimams Lietuvoje „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė pabrėžia, kad vien euro įvedimas atlyginimų augimui įtakos neturės.
„Atlyginimų augimui turės įtakos tai, kad gerėja situacija darbo rinkoje, t. y. didėja darbuotojų derybinės galios, nes įmonėms vis sunkiau rasti tinkamų darbuotojų, turinčių reikiamą kvalifikaciją. Taigi, darbuotojų derybinė galia didėja ir dėl šios priežasties augs atlyginimai“, – ekonomisto G. Nausėdos nuomonei pritaria V. Šečkutė.
SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda priduria, kad Lietuvoje nuo 2013 metų pradžios atlyginimai auga sparčiau nei kainos.
„Dar sykį grįždamas prie atlyginimų klausimo Lietuvoje, norėčiau nuraminti žmones ir drįsčiau teigti, kad atlyginimai pas mus auga sparčiau nei kainos iš esmės jau nuo 2013 metų pradžios, – taigi, dabar jau kelerius metus turime vidutiniškai spartesnį atlyginimų augimą, kuris pranoksta infliaciją, kitais žodžiais, – realusis darbo užmokestis kyla. Tai tam tikra prasme leidžia drąsiai pasitikti euro įvedimą“, – sako G. Nausėda.
Lietuvoje auga vidutinis atlyginimas
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2014 metų antrąjį ketvirtį sudarė 2 355,7 lito ir, palyginti su 2014 metų pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 1,7 procento: valstybiniame* sektoriuje – 2 462,4 lito (padidėjo 2 proc.), privačiajame – 2 297,3 lito (padidėjo 1,6 proc.).
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1 832 litus ir, palyginti su 2014 metų pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 1,6 procento: valstybiniame sektoriuje – 1 909 litai (1,9 proc. didesnis), privačiajame – 1 790 litų (1,5 proc. didesnis).
Realusis darbo užmokestis 2014 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su 2014-ųjų pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 1,1 procento: valstybiniame sektoriuje – 1,4 procento, o privačiajame – 1 procentu.
Darbo užmokesčio augimą 2014 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su 2014-ųjų pirmuoju ketvirčiu, lėmė didesnė darbų apimtis, sezoniškumas ir kitos priežastys.
_______________
* Valstybinis sektorius apima biudžetines įstaigas ir organizacijas (švietimo, sveikatos priežiūros, socialinio darbo, kultūros, viešojo valdymo ir kt.), taip pat viešąsias įstaigas, įmones, kurių 50 procentų ar daugiau subjekto įstatinio kapitalo sudaro valstybės ar savivaldybės nuosavybė.
1 pav. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis** šalies ūkyje ketvirčiais
Statistikos departamento duomenys
_______________
** Be individualiųjų įmonių
Atlyginimas sparčiau augo privačiajame sektoriuje
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2014 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su 2013-ųjų antruoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 4,6 procento: valstybiniame sektoriuje – 4,2 procento, privačiajame – 4,9 procento.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus šalies ūkyje padidėjo 5 procentais: valstybiniame sektoriuje – 4,5 procento, o privačiajame – 5,3 procento. Neto darbo užmokesčio dydžiui įtakos turėjo nuo 2014 metų sausio 1 dienos pasikeitusi LR gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta neapmokestinamojo pajamų dydžio ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka.
Realusis darbo užmokestis per metus šalies ūkyje padidėjo 4,9 procento: valstybiniame sektoriuje – 4,4 procento, privačiajame – 5,2 procento. Realiojo darbo užmokesčio didėjimą lėmė sparčiau nei vartojimo prekių ir paslaugų kainos augęs neto darbo užmokestis.
2 pav. Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio* pokytis pagal sektorius ketvirčiais
Palyginti su atitinkamu praėjusių metų ketvirčiu, procentais.
Statistikos departamento duomenys _______________
* Be individualiųjų įmonių
Lietuva atsilieka nuo Latvijos ir Estijos
Nors vidutinis darbo užmokestis 2013 metais didėjo visose Baltijos šalyse – Estijoje padidėjo 7,6 procento, Lietuvoje – 4,7 procento, Latvijoje – 4,6 procento, tačiau Lietuvoje vidutinis atlyginimas iki šiol tebėra kukliausias. Praėjusių metų paskutinį ketvirtį vidutinis į rankas gaunamas darbo užmokestis Estijoje buvo 785 eurai (2 710 litų), Latvijoje – 530 eurų (1 830 litų), Lietuvoje – 524 eurai (1 809 litai).
Ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda sako, kad nuo latvių atsiliekame nedaug, tačiau estus pasivyti kol kas nerealu.
„Nuo latvių mes atsiliekame nedaug, iš tikrųjų yra šansų su jais susilyginti – užtektų, sakykime, tik to, kad porą metų vidutinė alga Lietuvoje augtų sparčiau nei pas latvius, ir, pavyzdžiui, jei minimali mėnesio alga būtų padidinta – tada šansų pasivyti yra. O dėl estų – jie taip toli pabėgo į priekį, jog tikrai reikėtų labai daug laiko ir nuolat geresnės ekonomikos padėties Lietuvoje, kad atlyginimai artimiausioje perspektyvoje susilygintų. Ko gero, šiuo metu tai nėra labai realu.“
Euras.lt (nuotr. organizatorių)
