Nepadės ta sauja litų. Yra rimtesnių klausimų. Mūsų valdantieji visą laiką bando už kyšius parduoti mus prieinantiems prie daugiau pinigų: Mažeikių naftą pardavė amerikiečių bendrovei Williamsui (dabar atiteko lenkams ir nuvaryta nuo koto), didžiulio branduolinio reaktoriaus statybos teisę pardavinėjo japonų Hitachi, žemės gelmes ir paviršių Žemaitijoje industrializavimui ir užteršimui bandė parduoti Chevronui (skalūninių dujų skandalas). Pagalvokime, o kas bus, jei pavyks kyšių dėka parduoti viską, ką mes turime? Esame susipykę, konkuruojantys ir nedraugiški su visais kaimynais. Lietuva yra maža šalis. Beveik kaip maža sala atšiauriame vandenyne.

Tokia istorija su maža sala jau buvo. Tai Havajų sala Lanai. Atvažiavo apgavikas, neseniai apsikrikštijęs mormonų religinės sektos nariu. Jis už mormonų sektos pinigus supirko beveik visą turtą saloje, bet užrašė tą turtą jo paties vardu. Mormonai, kai sužinojo, tą apgaviką ekskomunikavo, bet supirktas turtas jam liko. Dabar tą salą nusipirko Oracle kompanijos savininkas Larry Ellisonas. Stato ten gremėzdišką prabangų kurortą turtuoliams su dideliu oro uostu. Infrastruktūros saloje per mažai tokiai didžiulei programai. Privažiavo daug gerų statybininkų, sukilo nuomos kainos, o vietiniams salos gyventojams nebelieka vietų, kur gyventi. Trapi salos ekosistema neišlaiko garbėtroškiškų planų didybės.

Ar bus tas pats ir mums lietuviams? Ar turėsime šioje kyšininkų valdomoje saloje, vadinama Lietuva, kur gyventi? Ir ar norėsime? Juk mūsų ekosistema irgi yra nedidelė ir trapi.

Daugiau apie tai - guglinant žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.