Premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad dar iki kitų metų MMA Lietuvoje galima būtų padidinti 25 Eur. Jei tai būtų įgyvendinta, minimali alga siektų 350 Eur. Vis dėlto, net jei MMA būtų ir vėl padidinta, lietuviai šiuo rodikliu vis vien atsiliktų nuo Latvijos ir Estijos. Latvijoje MMA siekia 360 Eur, o Estijoje – 390 Eur.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutinis darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2015 m. II ketvirtį siekė 713,9 Eur, atskaičius mokesčius – apie 553,8 Eur.
Darbo partija kausis
Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis teigė prisimenantis „darbiečių“ siekį MMA didinti iki 1509 Lt. Šiuo metu tai sudarytų apie 437 Eur.
„Mūsų pozicija yra ta, kad minimali alga turi būti keliama todėl, kad minimalios algos kėlimas, akivaizdu, kad jis yra susietas ir su visų atlyginimų kėlimu, nes proporcijos turi būti išlaikytos. Ir jeigu mes pažiūrėtume, kokia situacija – minimali alga, vidutinis uždarbis – yra Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, tai mes atsiliekame nuo jų ir ganėtinai ženkliai atsiliekame“, – portalui tv3.lt sakė V. Mazuronis.
„Šitos pozicijos laikysimiems tvirtai ir formuojant kitų metų biudžetą. Tas skaičius – 1509 – žinoma, yra siekiamybė. Ar 1506, ar 1510 litai, tai esmės nekeičia, bet mes ir toliau laikysimės tos pozicijos, ir darysime viską politiniame lygmenyje, ką mes galime, kad minimalus atlyginimas kiltų iki to mūsų užsibrėžto tikslo dar šitame politiniame sezone iki kitų rinkimų“, – akcentavo „darbiečių“ vadas.
Kaip teigė V. Mazuronis, „darbiečiai“ Seime diskutuojant dėl kitų metų valstybės biudžeto, nepamirš ir siekio stipriau didinti senatvės pensijas.
„Žmonių pajamų lygio maksimalus kėlimas bus esminis klausimas, dėl kurio politine prasme kausis Darbo partija“, – pažymėjo V. Mazuronis.
Pažado teigia nepamiršę
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ 2012 m. Seimo rinkimų programoje įrašyta, kad „tvarkiečiai“ sieks MMA padidinti iki 1800 Lt. Šiuo metu tai siektų apie 521 Eur.
Partijos pirmininkas Rolandas Paksas portalui tv3.lt akcentavo, jog „tvarkiečiai“ apie minėtą pažadą nepamiršo ir toliau jo sieks.
„Prisimename ir, kaip matote, į tą pusę artėjame. Ne visuomet gyvenime eina pasiekti, kas parašyta programoje, ypač turint 11 narių Seime valdančiojoje koalicijoje, bet kadangi koalicijos partnerius „darbiečius“ ir socdemus įtikinti pavyko, tai jau keletą kartų yra minimali alga keliama ir artėja link tų skaičių. Gal ne visiškai tokiu greičiu arba tokiu laiko grafiku, kaip mums norėtųsi, bet šioje vietoje Dievo nereikėtų varyti į medį“, – dėstė R. Paksas.
Jis priminė, kad dar po 2012 m. Seimo rinkimų pareiškimai apie tai, kad Lietuva subrendo MMA pakelti daug daugiau sulaukė daug kritikos tiek iš opozicijos, tiek iš ekonomistų, tačiau jokios tragedijos neįvyko. R. Pakso manymu, dabartinė situacija šalyje leidžia minimalią algą ir toliau didinti.
“Pasisukite Jūs į kairę, pasisukite į dešinę – visi žmonės kaip vienas kalba, kad tas, kas kainavo vieną litą, dabar kainuoja vieną eurą. Yra pabrangimas, tai reikia didinti minimalią algą“, – komentavo partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas.
Socdemai: skamba gražiai, bet grįžkime į realybę
Didžiausios valdančiosios koalicijos Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkas Algirdas Sysas neslėpė, jog socdemai siūlymus radikaliau didinti MMA vertina kritiškai.
„Tai yra tam tikri rinkiminiai pažadai. Aišku, jie sunkiai realizuojami. Tą puikiai supranta ir mūsų partneriai. Siekti užsibrėžto tikslo yra labai gerai, bet reikia matyti visą situaciją darbo užmokesčio“, – portalui tv3.lt kalbėjo A. Sysas.
„Vien tik didinti minimalų mėnesinį atlyginimą šiek tiek nekorektiška tų žmonių atžvilgiu, kurie dirba biudžetiniame sektoriuje, kurie turi išsilavinimą, kurie turi išsilavinimą, kuriems reikalinga turėti kvalifikaciją, išsilaikyti egzaminus ir taip toliau. Kadangi minimumas pakilo, o kiti atlyginimai buvo pradžioje sumažinti ir įšaldyti, tai reikia galvoti ir apie darbo užmokesčio didinimą biudžetininkams, kurie yra kvalifikuoti, o ne tik susikoncentruoti ties minimalaus darbo užmokesčio didinimu“, – tęsė socdemų pirmininko pavaduotojas.
A. Sysas akcentavo, kad minimalią algą didinti reikėtų, nes prekių ir paslaugų kainos yra padidėjusios, tačiau tai reikėtų daryti palaipsniui, o ne dideliais šuoliais.
„Tai yra tam tikras masalas, tai gražiai skamba, žmonės iš karto paskaičiuoja ir supranta, bet žiūrėkime realiai į tai, ką mes galime realiai padaryti, nes mes galime pasakyti ir 2000 litų, bet to negalime pasiekti. Manau, kad žmonės žymiai svarbiau, jeigu yra laipsniškas didėjimas“, – aiškino Seimo narys, paklaustas, ar pavyks suvaldyti gerokai didesnio MMA didinimo reikalaujančius valdančiosios koalicijos partnerius.
Užkėlus atlyginimą, didėja ir korupcijos grėsmė
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė, kad siekis didinti MMA jau seniai tapo tuo arkliuku, kurį per rinkimus dažnai naudoja mūsų politinės partijos. Vis dėlto, kaip aiškino N. Mačiulis, nuolat didindami MMA, artėjame prie pavojingos ribos.
„Iš tiesų Lietuvoje yra ši problema, kad minimalus mėnesinis atlyginimas naudojamas kaip politinis instrumentas ir politinės partijos tarpusavyje varžosi, kuri, ypač prieš rinkimus, pasiūlys didesnį minimalų atlyginimą ir šį reiškinį mes jau stebime pastaruosius penkerius metus. Aišku, kad tol, kol tas atlyginimas minimalus nepadidėja iki kritinės kartelės [...], tai gal nieko blogo, bet mes, panašu, artėjame prie tos ribos ir ta riba, aišku, susijusi su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje ir su kai kurių kvalifikuotų darbuotojų viešajame sektoriuje atlyginimais“, – portalui tv3.lt aiškino ekonomistas.
„Jau dabar matome situaciją, kuomet išsilavinimą, kartais net ir aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, dirbantis viešajame sektoriuje, uždirba tik šiek tiek daugiau negu minimalus mėnesinis atlyginimas ir tai yra labai rimta problema, demotyvuojanti tuos darbuotojus, dirbančius viešajame sektoriuje, neskatinanti kvalifikuotų jaunuolių dirbti viešajame sektoriuje“, – tęsė N. Mačiulis.
Ekonomistas pastebi, kad dėl didėjančių atlyginimų skirtumų kone labiausiai nukenčiančia viešasis sektorius, kuriame gali imti vystytis ir korupciniai ryšiai.
„Dėl susidariusios situacijos, aišku, matome visas neigiamas pasekmes – ir prastesnes viešojo sektoriaus paslaugų kokybę, kai kuriais atvejais galime net ir stebėti dažnesnius kyšininkavimo ar korupcijos atvejus“, – sakė banko „Swedbank“ ekonomistas.
Pateikė receptą
Seime ne kartą buvo svarstytas siūlymas, kuriuo siekta numatyti, kad MMA neturėtų būti mažesnė negu pusė vidutinio darbo užmokesčio.
N. Mačiulio teigimu, toks pasiūlymas tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti racionalus. Ekonomisto manymu, pavojus slypi žodžiuose „ne mažiau negu pusė vidutinio darbo užmokesčio“.
„Jeigu toks pasiūlymas būtų (įgyvendintas – tv3.lt), tai jis nieko neišspręstų. Neturėtų būti mažesnė negu pusė darbo užmokesčio, bet greitai atsiras politikų, kurie sakys „aha, tada reikia 60 procentų, 70 procentų“ ir vėl varžysis“, – atkreipė dėmesį N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, siekiant nuraminti MMA be saiko norinčius didinti politikus ir įvesti aiškią, skaidrią atlyginimų sistemą, reikėtų imtis minimalios algos indeksavimo. Anot N. Mačiulio, ne vienas mokslinis tyrimas rodo, kad MMA viršijant 50 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, atsiranda neigiami šalutiniai efektai – lėčiau kuriamos darbo vietos, sunkiau yra įsidarbinti bedarbiams, ypač neturintiems kvalifikacijos.
„Protingiausia būtų atsispirti nuo tų mokslinių tyrimų, [...] kurie rodo, kad ta protinga riba gali būti apie 50 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Tokiu būdu įstatymu susiejant, mes turime labai aiškų ir skaidrų procesą: ir patiems dirbantiesiems aišku, kiek didėja jų pajamos, ir įmonės gali planuoti, kiek kitais metais ar po dviejų metų bus minimalus mėnesinis atlyginimas, jokių siurprizų, susijusių su politikų norais ir pažadais.
Kodėl to politikai neįgyvendina? Jie pasilieka sau tą minimalaus mėnesio atlyginimo instrumentą, kurį galėtų naudoti prieš rinkimus ir sakyti, kad „štai mes didiname minimalų mėnesinį atlyginimą“, nes vis tik ne politikai jį didina, o tai priklauso nuo įmonių galimybių ir nuo valstybės surenkamų mokesčių, iš kurių mokami atlyginimai viešajam sektoriui“, – komentavo N. Mačiulis.
