Arturas Masas

Ispanijos turtingo šiaurės rytinio Katalonijos regiono lyderiu sekmadienį buvo išrinktas aršus regiono atsiskyrimo nuo Ispanijos šalininkas, kuriam kelią į šį postą atvėrė paskutinę minutę pademonstruota separatistų sparno vienybė. Carleso Puigdemont'o išrinkimas Katalonijos lyderiu turėtų suteikti naują postūmį secesijos šalininkų judėjimui po ne vieną mėnesį vykusių vidaus rietenų.

 Separatistai Katalonijoje užsitikrino regioninio parlamento kontrolę per sekmadienį vykusius rinkimus, kuri, jų teigimu, leidžia pradėti įgyvendinti pažadą siekti nepriklausomybės nuo Ispanijos, rodo duomenys, gauti suskaičiavus beveik visus balsus. Regioninės vyriausybės paskelbti duomenys, gauti suskaičiavus beveik 98 proc. balsų, rodo, kad pagrindinis atsiskyrimo nuo Ispanijos siekiantis aljansas „Drauge už „Taip“ laimėjo 62 vietas, o mažesnė radikali kairioji partija CUP – 10 vietų.

Atidavęs savo balsą Barselonos centre Katalonijos prezidentas Arturas Masas sekmadienio rinkimus, laikomus lemiamais Ispanijos ateičiai, pavadino „didžia pergale už demokratiją“ nepaisant to, kas juos laimės. Kadangi Ispanijos vyriausybė blokavo A.Maso pastangas surengti tiesioginį referendumą dėl nepriklausomybės, jis šio sekmadienio rinkimus į regiono parlamentą pateikia kaip šansą „laisvei“ nuo Madrido valdymo. „Turėjome įveikti daug kliūčių iš valstybės institucijų, – sekmadienį sakė jis.

 Katalonijos vyriausybės vadovas Arturas Masas antradienį pareiškė, jog nori pirmalaikių rinkimų šiame turtingame regione, kurie padėtų priartėti prie tikslo atsiskirti nuo Ispanijos. Rinkimai, kuriuose bendru sąrašu dalyvautų kandidatai iš visų partijų, pasisakančių už regiono nepriklausomybę, yra „vienintelis kelias“ leisti katalonams pareikšti savo nuomonę po lapkričio 9 dieną vykusio simbolinio nepriklausomybės referendumo, kuriam nepritarė centrinė vyriausybė, nurodė A.Masas.

Katalonijos nacionalistų vyriausybė pažadėjo dar aktyviau siekti atsiskyrimo nuo Ispanijos po to, kai daugiau nei 2 mln. žmonių balsavo sekmadienį vykusiame simboliniame referendume, kurį Madridas atmetė kaip „bevaisį ir nereikalingą“. Katalonijos vyriausybės vadovas Arturas Masas šį balsavimą, kuris surengtas negavus Madrido leidimo, pavadino „visiška sėkme“, kai didžioji dauguma žmonių, dalyvavusių simboliniame plebiscite, palaikė regiono atsiskyrimo idėją.

 Katalonijos lyderis Arturas Masas pareiškė, jog sekmadienį įvykęs simbolinis referendumas dėl jo vadovaujamo Ispanijos regiono nepriklausomybės, kuriame balsavo daugiau kaip du milijonai žmonių, buvo „visiška sėkmė“. „Katalonija vėl parodė, kad ji nori valdyti save“, - sakė jis Barselonoje po to, kai Ispanijos šiaurės rytuose esančiame regione užsidarė balsavimo apylinkės.

Ispanijos šiaurės rytuose esančios Katalonijos vadovas Arturas Masas antradienį pažadėjo, jog vadovaudamasis kitais įstatymais sieks regione lapkričio 9 dieną surengti referendumą dėl nepriklausomybės, kai Madridas teismuose užginčijo planus dėl plebiscito. Katalonijos lyderiai pirmadienį sutarė, kad patariamasis plebiscitas, kurį jie sušaukė po Škotijos referendumo dėl atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės, negali būti surengtas tokia forma, kaip numatyta dabar.

 Katalonijos, stipraus šiaurės rytų regiono Ispanijoje, prezidentas oficialiai paskelbė apie nepriklausomybės referendumo rengimą lapkričio 9 dieną, – dar viena separatistinė iniciatyva Europoje ir didžiausias pastarojo meto iššūkis Ispanijai. Konservatyvioji Ispanijos vyriausybė, vadovaujama premjero Mariano Rajoy (Mariano Rachojaus) tvirtina, kad Katalonijos referendumas yra neteisėtas ir neturi įvykti.

Po Škotijos sąjungos su britais rėmėjų pergalės, daugelis ES valstybių valdžios atstovų atsiduso su palengvėjimu. Tačiau liko dar ne vienas regionas Europoje, kuris reikalauja analogiškų referendumų, rašo „Deutche Welle“. Tie, kurie nori išsaugoti Europos valstybes jų dabartiniu pavidalu, atsiduso su palengvėjimu.

 Ispanijos Katalonijos regiono prezidentas sekmadienį sakė, kad „artimiausiomis dienomis“ oficialiai pareikalaus surengti balsavimą dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos, kuris yra numatytas lapkričio 9 dieną. Katalonijos parlamentas penktadienį priėmė įstatymą, pagal kurį regiono vadovas Arturas Masas gali sušaukti tokį balsavimą, nors Ispanijos vyriausybė yra sakiusi, kad tai pažeistų Ispanijos konstituciją, ir žadėjo blokuoti jį teismuose.

 Barselonos miesto taryba pranešė, kad 1,8 mln. žmonių dalyvavo ketvirtadienio demonstracijoje, reikalaudami Katalonijai teisės surengti balsavimą dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos. Tuo tarpu Madrido vyriausybės pareigūnai tvirtina, kad dalyvių skaičius tesiekė maždaug pusę milijono.

 Ispanijos parlamento žemieji rūmai antradienį vakare atmetė Katalonijos prašymą leisti surengti referendumą dėl atsiskyrimo, pakurstydamas aštrų konfliktą dėl suvereniteto tarp centrinės vyriausybės ir regiono, kuris yra šalies ekonomikos variklis.

Aistė Plaipaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvoje Didysis karas beveik užmirštas, bet būtent jis lėmė galimybę lietuviams susigrąžinti valstybingumą, sako istorikas Algimantas Kasparavičius, po karo praėjus 100 metų. Be šio minėjimo, 2014-aisiais pasaulis laukia ir svarbių sporto renginių, referendumuose dėl nepriklausomybės balsuos škotai ir katalonai.

Dešimtys tūkstančių žmonių antradienį Barselonoje išėjo į gatves, reikalaudami nepriklausomos Katalonijos valstybės. Žmones į didelį mitingą Katalonijos nacionalinės šventės proga sukvietė kovą įkurtas nepriklausomybės judėjimas „Katalonijos nacionalinis susirinkimas“. Demonstracijos moto - „Katalonija, nauja Europos valstybė“. Autonominio Katalonijos regiono vyriausybės vadovas Arturas Masas (Artur Mas) antradienį įspėjo centrinę vyriausybę Madride, kad „Katalonijos kelias į laisvę atsivers...